Share | 
 

 staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
~~♣~~
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
avatar
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
Pranešimų skaičius : 1914
Likes : 56
Join date : 2013-03-26
Age : 22
Nationality : Dutch
Job : Stripper
RašytiTemos pavadinimas: staliukai   Sk. 09 01, 2013 2:51 pm

.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Št. 03 04, 2017 10:47 pm

Stovėdamas laiptinėje vaikinas dar girdėjo, kaip aiškiai lyja ir kad šitas lietus nesibaigs per kelias valandas, tikriausiai tęsis dar kelias dienas, juk visada Los Andžele būna toks oras. Bet dabar jam nesvarbu, lijo ar ne, jis žiūrėjo į Antoine ir negalėjo nuslėpti savo šypsenos, mat per daug greitai šituo vaikinu susižavėjo. Taip neturėjo nutikti, bet Saul jautėsi tokioje euforijoje, kad net nebegalėjo, kas priimtina, o kas nebe, jis norėjo būti su Antoine, o ką pasakys aplinkiniai jam buvo visiškai nesvarbu. Ir išgirdęs, kad penktadienis puikiai tiks, vaikinas vėl išsišiepė ir linktelėjo, taip prižadėdamas parašyti, o juk tikriausiai dar iki to penktadienio susitiks, kai jis Mia atves arba pasiims iš darželio. Ir jie apsikabino, Saul sulaukė bučinio į skruostą, o tada jie išėjo savais keliais - prancūzas namo, o ispanas į lietų, taip nubėgdamas iki automobilio, kuris buvo prie darželio. Galbūt iš pradžių ir stengėsi eiti greičiau, nes juk lijo ir nenorėjo sušlapti, bet galiausiai pasidavė ir pusę kelio nuėjo normaliu žingsniu, mat reikėjo daug ką apgalvoti. Ir visos mintys buvo susijusios tik su Antoine.
Kitą dieną Saul manė, kad nuo lietaus tikrai peršals, bet jis jautėsi ypač gerai. Įdomu, dėl ko... Mama klausė, kodėl sūnus vaikšto su ypatingai gera nuotaika, o jis tik trūktelėjo pečiais, taip pasakydamas, kad pats nežino, o paskui jos paklausė, ar ji galėtų penktadienį vakare prižiūrėti Mią, mat jis turi šiokių tokių planų. Žinoma, motina iš karto ėmė klausinėti, ar Saul eis į kokį pasimatymą ar kur, bet jis tik papurtė galvą. Kol kas tėvams nereikia žinoti apie tai, kad eis į pasimatymą
su vaikinu. Jie, kaip labai tradicinių pažiūrų, gali iš tiek likti šokiruoti, bet Saul žinojo, kad tėvai jį myli ir priims viską, kad ir kaip bus. Tad trečiadienį jis labai tikėjosi susitikti su Antoine, bet taip ir nepavyko to padaryti, mat jie prasilenkė. Ispanas pastebėjo, kad labai keistai Erika į jį žiūrėjo, bet ji nieko taip ir nedrįso pasakyti, tad pasiėmęs Mią vaikinas ir išvažiavo namo. Ketvirtadienį pagaliau jie susimatė, tad vakare Saul pasakė, kada ir kur jie susitiks, kad jau užrezervavo staliuką ir jo lauk prie įėjimo. Manė, kad pirma vieta pasimatymui kaip restoranas bus gerai, mat kažką įdomaus jis negalėjo sugalvoti taip greitai, o ypač kai laiko neturėjo. Penktadienį jis turėjo laisvą dieną nuo darbo, tad kai paskaitos pasibaigė, pirmą valandą Saul buvo namuose ir susitvarkė, mat per savaitę truputi namai apsivėlė, paskui išsirinko, ką apsivilks ir patikrino, ar kostiumas nesusivėlęs, galiausiai dar nuvažiavo ir pasiėmė Mią iš darželio ir nuvežė ją pas mamą, kur pasiims rytoj po pietų. Saul tikrai nežinojo, kaip šitas vakaras baigsis, bet vis dėlto paliko mergaitę būtent ten. Gal ji labai daug neišplepės mamai apie tai, kad tėtukas pabučiavo grupės auklėtoją... Na, o atėjus laikui, Saul apsirengė tą pilką kostiumą, susišukavo, pasikvėpimo geriausias kvepalais ir išėjo iš namų. Supratęs, kad vis dar lyja, dar grįžo atgal į namus pasiimti skėčio, kurio reikia tik kartą į metus, tad šiandien ir bus tas kartas. Po to jis pėstute nuėjo iki gėlių parduotuvės, norėjo nupirkti jų, bet niekad ten nedirbo, tad nusprendė apsieiti be jų. Išsikvietęs taksi, jis pasakė restorano adresą ir gana greitai nuvažiavo iki ten. Susimokėjo, o paskui išlipęs jis pamatė Antoine, stovinti ir jo laukiant. Saul iš karto nusišypsojo ir priėjo prie jo, taip suskleisdamas savo skėtį, mat jie stovėjo po stogeliu.
- Labas,- pasakė vaikinas blizgančiomis akimis žiūrėdamas į prancūzą. Pamatęs gėles jo rankose, Saul tik šyptelėjo. Gal ir gerai, kad jam taip ir nenupirko, paskui abu ir vaikščioti su puokštėmis. Kai Antoine padavė jam rožes, ispanas vėl išsišiepė ir šį kartą pasistengė ir jį pabučiuoti į lūpas. Bučinys buvo trumpas, o paskui vaikinai nuėjo į restoraną. Niguez rezervuotas staliukas jau buvo paruoštas, tad jie abu nuėjo prie jo ir atsisėdo. Malonus padavėjas pasisiūlė pamerkti Saul gėles, tad ispanas sutiko, o paskui atsisėdo prieš Antoine ir negalėdamas paslėpti šypsenos, žiūrėjo į jį.
- Kažkaip netikėjau, kad iš tikro... - ir tada vaikinas pastebėjo, kad Griezmann žiūri ne į jį, o į kažką sėdint visai netoli jų, o suprato iš to, mat jo akys buvo pilnos išgąsčio.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 05, 2017 2:42 pm

Antoine, kažkodėl, vis dairėsi Saul automobilio. Todėl, kai išvydo vaikiną išlipant iš taksi, šiek tiek nustebo. Tačiau ilgai netrukus visos jo mintys vėl išsiblaškė, vos pamatė, jog Saul vilki kostiumą. Antoine tik išraiškingai atsiduso ir, kai vaikinas priėjo artyn, iškart ištiesė gėles. Nepaisant visko, Antoine šiek tiek nustebino tas švelnus bučinukas. Vaikinas meiliai vyptelėjo, dar spėjo priglausti delną Saul prie skruosto, o paskui pamažu atšlijo ir nutipeno į restoraną, paskui vaikiną. Jiems greitai buvo parodytas kelias iki rezervuoto staliuko, tuomet Antoine prisėdo ant kėdės ir eilinį kartą pažvelgė į Saul. Bet po akimirkos jo žvilgsnį jau sugavo puikiai pažįstamas siluetas, įsitaisęs prie gretimo staliuko. Grizi kone iškart pervėrė siaubas. Jis baugščiai įsistebeilijo į Henri, jau galvodamas, kaip čia būtų galima gražiau atsiprašyti ir išeiti. Bet, tuo pačiu, Antoine dar tikrai nenorėjo judviejų pirmo pasimatymo sugriauti, tad vaikinas pasijuto tiesiog įspraustas į kampą...
- Erm... Saul? Galbūt būtų įmanoma paprašyti kito staliuko?.. Arba eiti kur nors kitur?.. - dar tyliai paklausė Antoine, ištiesdamas ranką per stalą ir atsargiai pirštų galiukais prisiliesdamas prie vaikino delno. Žinoma, Antoine noras išlikti nepastebėtam neišsipildė: vos po sekundės jį jau pervėrė Henri žvilgsnis. Regis, vaikinas buvo kiek nustebęs. Netgi priblokštas. Bet paskui jo veide tesušvito grynu gryniausia pašaipa, iš kurios Antoine jau nieko gero nebegalėjo tikėtis.
- Saul, prašau, einam iš čia, - jau kiek nervingai paprašė Grizi, tačiau jam bežiūrint Henri atplyšo nuo kėdės ir atpėdino prie judviejų staliuko.
- Henri? Ką tu darai? - dar spėjo paklausti mergina, su kuria jis vakarieniavo, bet po to, regis, ji nusprendė nekreipti dėmesio, tad tik nudelbė žvilgsnį į meniu.
- Antoine! - kvarktelėjo Henri, iškart išsiviepdamas, sugrūsdamas rankas į kišenes ir iš viršaus įsispoksodamas į prancūzą. Būtent tuo momentu Antoine kaip niekad pasijuto visiškai mažutis ir silpnutis.
- Henri... - dar vis dėlto pasisveikino jis, jau neramiai pakišdamas rankas po stalu, kad nesimatytų, kaip jis nervingai segioja rankovės sagutes. Mažų mažiausiai jis per savo
pirmą pasimatymą su Saul norėjo sutikti buvusį vaikiną. Bet, kad ir kaip nejauku bebūtų, Antoine jau žinojo - Henri, kaip reikiant neįgėlęs, šalin nenueis.
- Nori pasakyti, kažkas tokį liurbį, kaip tu, išsivedė į pasimatymą? - pirmoj eilėj pernelyg garsiai cyptelėjo Henri, iškart patraukdamas aplinkinių dėmesį. Jie atplėšė žvilgsnius nuo savų lėkščių ir patikrino, kas gi čia ramybę drumsčia - kai kurie taip ir nusisuko, nežymiai papurtę galvas, tačiau kiti panoro pabūti šio įvykio žiūrovais. Antoine taip pat nervingai apsidairė, kone skaičiuodamas žmones, kurie, tikriausiai, dar šįvakar išvys jo ašaras.
- Henri, prašau, eik šalin... - dar veltui stengėsi gražiuoju juo atsikratyti Antoine, jau nedrįsdamas kilstelėti akių. Henri, savo ruožtu, tik išsišiepė ir palinko arčiau, tarsi nebūtų išgirdęs, ką Grizi patyliukais suniurnėjo.
- Tu manęs kažko prašai?
Manęs? Oh, prašau, pakartok, labai miela, kai tu maldauji, - pasišaipė Henri, akivaizdžiai primindamas paskutinę judviejų dieną kartu, kuomet Antoine maldavo Henri neišeiti, tačiau prancūzas tik nusivaipė, pasityčiojo ir vis tiek apdrabstęs purvu pabėgo pas kitą. Regis, net ne tą pačią, kuri dabar sėdėjo restorane prie Henri staliuko.
- Grįžk pas savo merginą, netrukdyk mums, - kiek tvirtesniu balsu pridūrė Antoine, bet Henri tik nusikvatojo, kas privertė Grizi dar ryškiau nurausti, o jo akyse, kaip vaikinas ir pranašavo, jau pamažu kaupėsi ašaros, grasinančios pasilieti upeliais, vos Henri smogs paskutinį smūgį.
- Aš trukdau?
Trukdau?! - išraiškingai rankomis mostelėjo jis. - O jis ar bent žino, kad vis tiek jam nečiulpsi? Nėra čia ko sutrukdyt! Išeis jis nieko negavęs ir vsio, gali jį užmiršt! - pernelyg džiugiai pareiškė Henri ir pirštu bakstelėjo į Saul. Antoine, nesitikėjęs tokios atakos, tik sudrebėjo ir priblokštas pažvelgė į Henri. Kaip jis drįso užkabinti tokią temą?.. - Eik jau, nešvaistyk su ta davatka laiko, - dar, regis, į Saul kreipėsi Henri, vėl nusikvatodamas ir numodamas ranka, tarytum jis būtų tyčiojęsis tik šiaip sau, pajuokaudamas. Antoine tai toli gražu neatrodė panašu į juokelius. Grizi jau sėdėjo nuleidęs galvą, vengdamas aplinkinių žvilgsnių, jausdamas, kaip dega skruostai, ir stebėdamas kaip pamažu apsidrumsčia vaizdas akyse, vis kaupiantis ašaroms. Ilgai netrukus Antoine visgi pasidavė ir pravirko, o Henri, žinoma, to nepraleido pro akis. Jis iškart palinko arčiau, sugriebė Grizi už smakro ir pagaliau privertė jį pažvelgti į prancūzą. Antoine bežiūrint Henri tik dar plačiau išsišiepė ir nusikvatojo:
- O tu, žiūriu, visai nepasikeitei! Ir
vėl žliumbi! Jėzau, tu kaip boba! Ir dar stebies, kodėl niekas tavęs nemyli - nėra čia ko mylėt, pažiūrėk tu bent į save, - pasišaipė Henri, kiek grubiai suspausdamas vaikino žandikaulį, bet Antoine pavyko ištrūkti iš vaikino gniaužtų ir piktai įsistebeilyti į prancūzą. - Na? Na, ką pasakysi? Ar pasakysi ką nors? Ginkis, liurbi! Aš laukiu! - Henri išskėtė rankas, tarsi liepdamas Grizi pulti jam prie gerklės, kelti muštynes, bet, žinoma, Antoine nieko panašaus net norėdamas nebūtų padaręs. Jis viso labo tik vėl nudelbė žvilgsnį, iš naujo apsipylė ašaromis ir, kai jau tikėjosi, kad Henri tiesiog nueis šalin, vaikinas dar priėjo arčiau ir išvertė ant stalo buvusią taurę su vandeniu, apliedamas Antoine marškinius bei kelnes.
- Oi! - apsimestinai aiktelėjo Henri, - atsiprašau, nenorėjau! - krizendamas pridūrė jis ir pagaliau žengė tolėliau. Turbūt dabar jau tikrai būtų palikęs vaikinus ramybėje ir grįžtų pas kikenančią merginą, tačiau netikėtai iš savo vietos pakilo Saul. Antoine dar mėgino jį sugriebti už rankos, pasodinti atgal ant kėdės, pareikšti, jog
neverta į visa tai veltis, tačiau nespėjo net krustelėti, kai ispanas jau parodė savo karštą būdą.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 6:24 pm

Saul tikrai jaudinosi dėl šiandien dienos, nors iš tikro, nebuvo dėl ko. Juk jie vienas kitą truputi pažinojo, čia ne koks aklas pasimatymas ir nereikės šnekėtis, kiek turi brolių ir tetų, kur dirbi ir kur augai. Tokias temas jie jau peržvelgė gana seniai, dabar bus galima padiskutuoti ir pažinti vienas kitą šiek tiek geriau, negu dabar jie žinojo. Tik buvo viena problemėlė. Saul tikrai nesitikėjo čia sutikti Antoine buvusio vaikino. Jis iš tiesų nustebo, kai Griezmann paprašė, ar jie galėtų persėsti prie kito staliuko, bet po kiek laiko suprato, kodėl jis to paprašė. Prie jų priėjo kažkoks vaikinas, kuris visiškai nemandagiai nusprendė nutraukti jų pasisėdėjimą. Nors dar padavėjas net meniu nebuvo atnešęs, tai vis tiek buvo visiškai nemandagu. Saul tik pažiūrėjo į tą vaikiną nepatenkintu žvilgsniu. Jau norėjo kažką sakyti, bet suprato, kad tai ne jo reikalai ir geriau nesikišti. Žinojo, kad prisidirbs, mat ispaniškas kraujas ir charakteris lieps kažką padaryti, dėl ko paskui gailėsis. Tad dabar Saul sėdėjo ir stebėjo visą reginį. Ir tai nebuvo gražu, tad nenuostabu, kad jis laikė sugniaužęs kumščius ir tikriausiai jau laukė progos, kada galės tam vyrui duoti į snukį, kad jis drįsta jo angeliuką įžeidinėti. Ir jis klausėsi kiekvieno žodžio, kištis jam tikrai nereikėjo, tikrai ne, bet galiausiai kai pamatė, kad Antoine apsiverkė, mat vėl buvo užkliudytos senos žaizdos, Saul nebeištvėrė ir atsistojo nuo kėdės. Nors Henri buvo nuėjęs šalin, jis vis tiek turėjo ką pasakyti, nesvarbu, kad prancūzas jam liepė nevargti. Jis eidamas link buvusio Griezmann vaikino iš padavėjo pagriebė tortą, padėkojo, taip pasakydamas, kad sumokės, ir taip nusinešė prie jų staliuko.
- Labas vakaras, čia jūsų užsakymas,- pasakė jis taip tą tortą nutėkšdamas Henri į veidą. Saul stovėjo išsišiepęs ir laimingas, mat kerštas buvo dalykas, kuriuo ispanai tikrai gyveno,- galbūt dabar apsiverksi? O gal išeisi lyg niekur nieko?  - paklausė Saul, taip stebėdamas, kaip Henri bando nusišluostyti torto gabalus nuo savęs.
- Kaip tu drįsti taip pasielgti? - paklausė ta mergina, kuri sėdėjo kartu su Antoine buvusiu vaikinu.
- Jis pirmas pradėjo. Juk pati matei,- paaiškino Saul, o paskui paėmęs vyno taurę, kuri buvo padėta ant judviejų staliuko, dar ir ją užpylė ant Henri galvos,- čia prie deserto. Skanaus. Ir jeigu dar pamatysiu tave kalbantis su Antoine, prisiekiu, dar ne tą padarysiu,- Saul pasilenkęs arčiau vyro veido, pagrasino jam ir tada vėl šyptelėjęs, grįžo prie savo staliuko. Tik žinoma, toks jo spektakliukas neliko nepastebėtas ir juos išvarė iš restorano, dar taip pateikę didžiulę sąskaitą, kurią liepė susimokėti per kelias dienas. Abu vaikinai atsidūrė gatvėje. Saul bent jau spėjo skėtį savo pasiimti, bet gėlės, kurias jam padovanojo Griezmann, taip ir liko ten, tikriausiai jų atgauti nebeišeis. Saul tik susiraukė, atsiduso ir apsidairė, mat viskas išėjo visai ne taip, kaip tikėjosi.
- Atleisk, negalvojau, kad taip nutiks.... - pasakė jis žiūrėdamas į prancūzą, mat jis tikrai norėjo atkeršyti, kam jo spinduliuką skriaudžia, juk negalima taip gėdinti prie žmonių. Ir galbūt dabar tas Henri patyręs viską ant savęs, supras, ką padarė. Ir Saul tikėjosi, kad Antoine nepyks ant jo dėl tokio poelgio, bet jis neatrodė labai patenkintas tokia drama, kuri kilo restorane.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 6:59 pm

Antoine dar mėgino tvirčiau įsikibti į Saul švarko rankovę, tačiau vaikinas vis vien išsprūdo iš prancūzo gniaužtų ir nuėjo savais keliais.
- Saul... - dar tyliai sumykė jis ir skubiai nuo stalo pagriebė šusnį servetėlių. Pirmiausia Antoine greitai nusišluostė skruostus, o paskui perbraukė ir per drabužius. Pasirodo, jam šiandien dar šiek tiek sekėsi - prancūzas pataikė apsivilkti tokios spalvos ir medžiagos kostiumą, ant kurio nesimatė tamsių dėmių, likusių nuo vandens. Taigi Antoine galėjo laisvai pakilti ant kojų ir bent jau
pamėginti Saul sustabdyti. Na, bet vaikinas buvo jau kaip reikiant įsijautęs. Matydamas tokias dramas Antoine tik baugščiai apsidairė, sutiko daugybę nepatenkintų žvilgsnių ir, kai jau pajuto juos visus, it peilius, skaudžiai susmingančius į nugarą, vėl nuleido galvą ir nuliūdo. Ne šitokio pasimatymo jis tikėjosi. Nenorėjo, kad viskas šitaip pasibaigtų. Žinoma, jiems jau nebebuvo leista restorane užsibūti, o Antoine, tiesą sakant, su malonumu išėjo pro duris. Galbūt bet kuris kitas žmogus dar būtų užprotestavęs, kodėl gi Antoine su Saul liko išspirti, o Henri toliau sau ramiai sėdi ir dar, regis, nuolaidą kažkokią gavo, bet prancūzas neturėjo nė menkiausio noro su aplinkiniais pyktis. Vaikinas vėl stabtelėjo po stogeliu prie restorano durų, susigūžė ir luktelėjo, kol pasirodys Saul.
- Nereikėjo tau veltis, - nuignoruodamas atsiprašymą iškart pareiškė Antoine, kiek pikčiau nei apskritai jam yra būdinga. - Čia juk ne tavo reikalas. Henri yra... mano praeitis, mano problema - be reikalo tu į visa tai įsitraukei, - toliau priekaištavo prancūzas, dalykiškai sukryžiuodamas rankas ant krūtinės ir nudelbdamas žvilgsnį.
O ar aš būčiau pats apsigynęs? Žinoma, ne. Nenorėjau net pagalvoti apie dar rimtesnes šnekas su Henri įtemptai svarstė jis bet Saul viso labo tenorėjo padėti... Tik man tos pagalbos nereikia. Čia. Ne. Jo. Reikalas Antoine pamažu suraukė kaktą ir vėl žvilgtelėjo į vaikiną.
- Ačiū už... pakvietimą, - galiausiai tyliai pridūrė vaikinas ir priėjęs visgi išdrįso kone tradiciškai pakštelėti į skruostą. - Gero tau vakaro, - dar suniurnėjo Antoine ir jau pasisuko eiti, manydamas, kad pokalbis baigtas. Ar, išvis, kad judviejų santykiai baigti. Juk reikėjo pripažinti, viskas, ką dar buvo įmanoma čia sugriauti, šįvakar skambiai subyrėjo. Prancūzas jau buvo įsitikinęs, kad Saul tematys rytais ir vakarais, kai, geriausiu atveju, vaikinas atves savo dukrą į darželį. Galbūt tiek ir turi užtekti.
Galbūt vis dėlto jam nebuvo lemta mane mylėti. Galbūt mums nebuvo lemta būti kartu. Gaila. Juk n o r ė j a u. Bet bijojau...
Antoine nespėjo net dviejų metrų nueiti. Jis tik išsprūdo vėl į lietų ir jau pajuto, kaip Saul delnas sugniaužia jo žastą, priversdamas stabtelėti bei atsisukti. Regis, ispanas dar turėjo, ką pasakyti. Tik klausimas, ar Antoine norėjo visa tai išgirsti. Vaikinas dar išraiškingai pakratė ranką, išpešė ją iš Saul saujos, o paskui tik liūdnai įsistebeilijo į ispaną, tarytum laukdamas, kol jis pagaliau padės tašką.
Prašau, tiesiog pabaik viską. Nebeleisk man tuščiai svajoti. Tiesiog leisk man išeiti...


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 7:37 pm

Saul jau planavo, kur jie galėtų tęsti savo pasimatymą, juk iš vieno restorano juos išvarė, na, bet gal į kitą būtų galima nueiti, juk nėra jau taip vėlu, tikrai atsirastų vietos jiems ir kitur. Tik kad Antoine, atrodo, net nesiklausė jo atsiprašymo ir šiek tiek pyktelėjęs kalbėjo su Saul. Tai iš ties vaikiną nustebino, tad jis tik žiūrėjo į prancūzą jau galvodamas, kaip būtų šitą vakarą pakreipti į kitą pusę.
- Bet aš norėjau... - deja, niekas toliau jo nesiklausė, o kai Griezmann padėkojo už kvietimą, Niguez tikrai nustebo. Negi jis mano, kad viskas taip ir pasibaigs? Kad Saul nesistengs dėl jo? Po to, ką padarė restorane? Ypač kai gėdą užsidirbo ir sau, tikriausiai daugiau niekada jo ten neįleis, o jam čia tikrai patiko. Negi jis pamanė, kad viskas
baigta?. Tuo Saul negalėjo patikėti tad bukai žiūrėjo į Antoine, kai jis pakštelėjo jam į skruostą ir nusprendė eiti namo. O tikrai viską taip ir pabaigti? Juk dabar, po to, kai vėl prancūzas pamatė Henri, atsivers žaizda, kuri tikriausiai ilgą laiką neužsivers. O Saul tikrai bus sunku prie Antoine prieiti, ypač kai jis ir dabar sunkiai prisileido. Bet aš nenoriu taip visko palikti. Man jis patinka. Per daug patinka. Jau netgi nebepatinka. Aš jį.... Myliu. Ir tai buvo signalas, kad negalima paleisti Antoine, tad ispanas greitai sureagavo ir jį sustabdė, nespėjus nueiti daugiau negu kelių metrų.
- Žinai, žmonės ima ginti tik tuos, kurie iš tikro jiems rūpi? Manai, kad būčiau ėjęs ir kaip kvailys mėtęs tortą ant žmonių, jeigu iš tikro tu man nebūtum svarbus?  - paklausė Saul, taip žiūrėdamas į Antoine mėlynas akis, kurios eilinį kartą jį trikdė, bet jis pasistengė susikaupti ir toliau šnekėti,- tikriausiai būčiau atsistojęs ir išėjęs, taip net normalaus paaiškinimo tau nedavęs. Bet aš likau. Nes noriu būti su tavimi. Nes myliu tave,- ir tai tikrai buvo visų ribų peržengimas. Saul akimirką sustingo, mat negalėjo patikėti, kad taip anksti viską išpyškino. Jis tik paleido Antoine, mat jį vis dar laikė sugriebęs ranką, o po to atsitraukė kelis žingsnius, bet vis dar negalėjo patikėti, ką pats pasakė.
Kvailys. Dabar jis tikrai nuo tavęs pabėgs ir galėsi eiti naujo darželio ieškoti Miai.. Ir ispanas dar bandė gintis,- na žinai, tas žodis... - bet net pats nežinojo, kaip galėtų visą šitą pateisinti, kodėl taip pasakė. Juk iš tikro ir jautė. Per daug greitai įsimylėjo Antoine, apie jį galvodavo kiekvieną dieną, todėl nenuostabu, kad ir jausmai buvo labai aiškūs. Juk įsimylėjęs Saul dar niekada nebuvo, todėl nenuostabu, kad vos tik susižavėjo kažkuo, tai tą ir pasakė. Ir dabar ispanas suprato, kad tikrai padarė klaidą. Kad nudegs. Ir smarkiai.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 8:14 pm

Griezmann iš visų jėgų stengėsi tiesiog nueiti šalin. Jis nenorėjo girdėti to, ką Saul dar bandė jam pasakyti. Žinojo, kad tai draskys širdį, o Antoine nebenorėjo kentėti. Vaikinas nežymiai purtė galvą, vis mėgino trauktis tolyn, tačiau turėjo pripažinti, jog nepaisant visko, jam dar buvo šiek tiek įdomu. Antoine išklausė Saul kalbą, o jos pabaigoje visgi išdrįso kilstelėti akis ir pažvelgti į vaikiną.
- Tau nereikėjo
dėl manęs taip elgtis... - dar mėgino įsiterpti prancūzas, tačiau Saul jį akimirksniu nutildė, išberdamas tuos žodžius. Akivaizdu, jog vaikinas ir pats išsigando staiga tai pripažinęs. O ir Antoine nesijautė itin nuostabiai. Jis nežinojo, ką atsakyti. Ar aš jį myliu? T a i p. Tačiau pernelyg bijau tai ištarti garsiai vaikino lūpos išraiškingai prasivėrė, tačiau nė menkiausias žodelis pro jas neišsprūdo. Vietoj to Antoine tik nedrąsiai kilstelėjo ranką, atsargiai pirštų galiukais prisilietė prie Saul skruosto ir, regis, jau būtų padaręs ką nors reikšmingo, tačiau baimė įveikė: Antoine skubiai apsisuko ir nukulniavo tolyn, palikdamas Saul vieną lietuje.
Nepraėjo nė dešimt minučių, kai Antoine jau pasijuto be galo kaltas dėl to, kaip pasielgė, ir, vos įsprūdęs į savo butuką, iškart atsirėmė į duris ir apsipylė ašaromis.
Kodėl aš pabėgau? Juk taip norėjau būti su juo... O kai atsirado tam galimybė, išsigandau... tyliai keikdamas save Antoine, iš lėto nupėdino iki miegamojo, neskubėdamas persirengė, įsprūdo į pakankamai patogius treningus, o paskui nugriuvo ant lovos, apsikabino pagalvę ir kelias valandas leido sau tiesiog raudoti dėl nenusisekusio gyvenimo. Ar būtinai šiandien turėjo tas Henri pasirodyti? Ar būtinai po viso to Saul turėjo tokius žodžius pasakyti? O ar būtinai Antoine pats viską turėjo sugadinti? Juk galėjo prieiti arčiau, galėjo pabučiuoti, išduoti, kad jaučia tą patį... Vaikinas, vėl pajutęs puikiai pažįstamą širdies skausmą, tik įsikniaubę į pagalvę ir vėl tyliai pravirko.
Kad ir koks išvargęs Antoine jautėsi, užmigti vis vien neįstengė. Jis neramiai vartėsi lovoje, gniaužė antklodę, muistėsi, spardėsi, vis mėgindamas nutildyti sąžinę ir tiesiog bent trumpam nusnausti. Deja, nepavyko. Galiausiai vaikinas praplėšė akis, žvilgtelėjo į laikrodį, jame švietė skaičiai 03:21, Antoine tik sunkiai atsiduso ir iš lėto atsisėdo.
Nieko nebus. Neleisiu sau ramiai gyventi toliau, jei bent nepabandysiu visko pataisyti ryžtingai pamanė vaikinas ir iššoko iš lovos, pasiryžęs dabar pat nueiti pas Saul ir įgriūti į jo glėbį. Tik kad ta staiga pliūptelėjusi drąsa tenuvedė Antoine iki koridoriaus. Kai iš tikro reikėjo apsiauti batus ir išeiti laukan, vaikinas dar gerokai sudvejojo, bet galiausiai visgi nusprendė bent kartą pakovoti dėl to, ko jam reikia. Antoine greitai įšoko į sportbačius, ant garbanų užsimetė gobtuvą ir, nepaisydamas vėsaus lietaus, bėgte pasileido Saul namų link. Kai prancūzas lėkė per antrą gatvę, jau buvo permirkęs iki paskutinio siūlo galo. Būtent tuo momentu vaikinas vėl sudvejojo - galbūt reiktų grįžti - tačiau užteko prisiminti dailų Saul veidelį ir Griezmann tik dar labiau paspartino žingsnį. Ir ilgai netrukus jis jau įsprūdo į laiptinę, greitai užbėgo laiptais aukštyn ir pradėjo baladotis į duris. O gal Saul kietai miega? Gal neverta jam trukdyti? bet, nors sveikas protas liepė eiti šalin, Antoine dar kartą kumščiu patrankė duris, iki kol pagaliau šios atsivėrė ir Grizi sutiko liūdną Saul žvilgsnį. Kelioms akimirkoms jis pasijuto tarytum išmuštas iš vėžių. Jo lūpos vėl prasivėrė, tačiau žodžiai užstrigo gerklėje. Visgi šįkart Antoine nenuėjo šalin. Dabar buvo jo eilė kovoti. Vaikinas giliai įkvėpė ir, nusišypsojęs it saulytė, drąsiai tarė:
- Aš irgi tave myliu.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 9:07 pm

Saul laukė Antoine atsakymo į jo gana kvailą replika, kuri nors ir buvo teisybė, dabar nuskambėjo visai ne vietoje ir ne laiku. Galbūt po kelių pasimatymų viskas būtų buvę gerai, o dabar... Todėl vos tik prancūzas apsisuko ir išlėkė į lietų. Niguez visiškai nenustebo. Pats ir buvo kaltas dėl to, kad išgąsdino vaikiną, kad leptelėjo taip, kad viską sugriovė. O galėjo viskas būtų taip gražu. Saul tik pyktelėjo pats ant savęs, pamatęs prie restorano gėlių vazoną, spyrė į jį ir išgriovė, o kai jį pastebėjo restorano personalas, apsisuko ir išskleidęs skėtį, nutipeno atgal namo. Ir galbūt kelias nebuvo itin ilgas, bet jis vaikščiojo kelias valandas galvodamas apie tai, ką padarė ir kaip viską sugadino. Buvo šovusi idėja nuvažiuoti pas mamą pasiimti Mios, bet supratęs, kad savo liūdna nuotaika nenori dalintis su niekuo, tiesiog grįžo namo. Ten persirengė, kokį pusvalandį prastovėjo po dušu, o paskui nuėjęs atsisėdo ant sofos ir pasijungęs kompiuterį bandė kažką daryti, kažkur nukreipti mintis, bet to nepavyko padaryti. Net gaminti maisto neišėjo, tad galiausiai Saul pasidavė, pasiklojo lovą ir nusprendė, kad geriau bus eiti miegoti. Ir ar jam sekėsi užmigti? Ne, nes visos mintys sukosi tik apie Antoine ir kaip viską greitai prarado. Juk galėjo patylėti, galėjo nieko nesakyti ir patraukti eiti valgyti kitur. Galbūt dar kažkas būtų pavykę ir Saul dar būtų gavęs vieną saldų bučinį... Jis dabar taip norėjo pabučiuoti Antoine, jūs neįsivaizduojat. Taip Saul vartėsi lovoje, norėjo užmigti, bet neįstengė to padaryti. Ir galiausiai kai galvojo, kad jau užmigo, pasigirdo beldimas į duris. Jis tik pažiūrėjo į telefono ekraną. Buvo beveik keturios ryto. Po velnių, kas čia tokiu laiku beldžiasi? Gal kokia policija? Gal kas kaimynams nutiko? Gal kur nors koks dujų nuotėkis ir reikia visiems evakuotis? Saul paliko nuo lovos, jis buvo tik su pižaminėmis kelnėmis, kažkaip nesugalvojo dar kažką užsimesti, todėl nuėjo ir atidarė jas. Tikrai jo nuotaika buvo liūdna, juk negalėjo užmigti, nes galvojo apie klaidą, kurią padarė, todėl nes ir pamatęs Antoine negalėjo normaliai išreikšti savo emocijų. Ir žiūrėjo į prancūzą taip galvodamas, ko jis nori? Ar vėl atėjo pasityčioti? Ar dar kažką paakyti tokio kas paskui vėl visą naktį neduos užmigti? Bet ko Saul sulaukė, tai buvo mažiausiai, ko jis tikėjosi. Jis žiūrėjo į Griezmann taip negalėdamas patikėti, ką išgirdo, o po kelių sekundžių tik žengė prie jo kelis drąsius žingsnius ir suėmęs už veido, įsisiurbė vaikinui į lūpas. Galbūt prancūzas ir buvo visas šlapias nuo galvos iki kojų, tai netrukdė Saul prisiglausti prie jo tokiam bučiniui, apie kurį jis visą vakarą ir svajojo. Galiausiai, kai jiems abiem pritrūko oro, vaikinai atsitraukė vienas nuo kito, bet akių kontaktas niekur nedingo.
- Aš atsiprašau, kad viską taip netikėtinai išpyškinau... Bet aš tikrai tave myliu,- dar kartą pakartojo tokius žodžius, žiūrėdamas, ar Antoine tikrai jų neišsigąs, bet jis stovėjo ir žiūrėjo į Saul taip net neketindamas pabėgti. Tada ispanas paėmė jį už rankos ir įsitempė į butą, taip užtrenkdamas ir užrakindamas duris. Tada jis priėjęs prie Grizi lėtai nuėjo jo gaubtuvą nuo galvos, rankomis perbraukė per drėgnas vaikino garbanas, o paskui vėl įsisiurbė į lūpas, taip švelniai prispausdamas vaikiną prie koridoriaus sienos, ant kurios, jų laimei, nebuvo daugiau nieko. Šį kartą bučiniai buvo visai kitokie, negu tie pirmi. Jie buvo deginantis, bet jų norėjosi vis daugiau, Saul buvo be saiko, tad paskui apipylė bučiniais Antoine kaklą, o galiausiai vėl grįžo prie lūpų, taip vėl įsisiurbdamas į jas ir eilinį kartą apsvaigdamas nuo tokios tobulos akimirkos.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 9:42 pm

Akimirksniu jį persmelkė neįprastas, ilgokai nepatirtas jausmas. Galbūt tai buvo... laimė? Nes Antoine nuoširdžiai neįstengė nustoti šypsotis. Vaikinas įdėmiai stebėjo, kaip keitėsi Saul veido išraiškos, o vos po akimirkos Antoine jau atsidūrė šiltame ispano glėbyje. Jis iškart rankomis apsivijo Saul liemenį, prisišliejo kuo arčiau jo ir nė akimirkai nepaleido vaikino lūpų. Visgi kadangi Antoine dar buvo kiek pridusęs nuo bėgimo, jam teko šiek tiek atsitraukti ir žvilgtelėti į Saul akis.
- Aš atsiprašau, jei išgąsdinau. Negražiai pasielgiau pabėgdamas. Reikėjo dar tada rasti drąsos pripažinti, kad ir aš dėl tavęs galvą pamečiau, - tyliai sumurkė Antoine, vėl išsišiepė ir, kadangi jau buvo įtemptas į butą, pasinaudojęs progą, kol Saul uždarinėjo duris, nužvelgė pusnuogį vaikino kūną. Vėl ta plati pečių juosta, tas nugaros linkis... Antoine išraiškingai atsiduso, bet visgi kantriai luktelėjo, kol Saul pats prie jo sugrįš. Vos pajutęs šiltus vaikino pirštus, įsiveliančius į plaukus, prancūzas vyptelėjo, atsargiai kilstelėjo rankas, savo ledinius delniukus priglaudė Saul prie krūtinės, švelniai šią perbraukė, priversdamas vaikiną sudrebėti, o tuomet, kai liko prispaustas prie sienos, tik išraiškingai suaimanavo, tvirtai apsivijo ispano kaklą rankomis, ir su įkarščiu atsakė į bučinį. Kas jau kas, tačiau Antoine
taip bučiuotas jau seniai nebuvo. Vaikinas vėl sunkiai tramdė atodūsius, pamažu apsvaigo, jausdamas karštą Saul alsavimą ant savo veido, lydėsi, vos ispano rankos slystelėdavo po drėgnais drabužiais ir prisiliesdavo prie virpančios odos. Vos vaikino lūpos prigludo prie Antoine kaklo, prancūzas nesusilaikė ir patyliukais sukuždėjo Saul vardą... tarsi prašydamas nesustoti, trokšdamas dabar jau visą naktį praleisti karštame vaikino glėbyje, apdovanodamas jį nesibaigiančiais saldžiais bučiniais. Po akimirkos jiedu vėl aršiai kibo vienas kitam į lūpas, kas galutinai išvarė Antoine iš proto. Vaikinas, vis neįstengdamas bent sekundei atsitraukti, pamažu kartu su Saul nutipeno iki svetainės ir, kai prancūzo blauzdos atsitrenkė į sofos kraštą, Antoine neišlaikęs pusiausvyros visgi sukrito tarp žavių pagalvėlių, o ilgai netrukus ispanas jau vėl prie jo prigludo, prispaudė, ir Antoine, visgi pajutęs, koks Saul buvo įsiaudrinęs tyliai aiktelėjo, žaismingai nusišypsojo, bet vėl rankomis apsivijo vaikino liemenį, prisitraukė jį arčiau savęs, dabar jau visa savo esybe trokšdamas tik Saul skleidžiamos šilumos. Antoine dar švelniai įvėlė pirštus į ispano plaukus, šiek tiek pasuko jo galvą ir įstengė lūpomis prisiglausti prie Saul kaklo. Regis, Antoine nepaliko nepaliesto odo lopinėlio - deginančiais bučiniais nubėrė vaikino petį, kaklą, skruostus, o galiausiai vėl grįžo prie lūpų ir su sau nebūdingu ugningumu į šias įsisiurbė, dar kartą tyliai pakartodamas Saul vardą.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 10:41 pm

Saul niekada dar taip nesijautė. Taip, galbūt su kokia nors mergina teko glamonėmis, bučiuotis ją atrėmus į sieną, bet po velnių, dabar viskas buvo šimtą kartų geriau, negu jis kada nors buvo patyręs. Ir tikriausiai vien dėl to, nes tai buvo su žmogumi, kuris iš tikro jam rūpėjo ir ispanas jį mylėjo. Šitai ištarti buvo neapsakomai gera, nes tu žinojai, kad tie žodžiai yra tiesa. Ir Antoine buvo vertas tokio žmogaus, kuris jį mylėtų visa širdimi. Ir Saul žinojo, kad tą jis sugebėjo padaryti. Tad nenuostabu, kad šitas bučinys buvo toks, kurį tikriausiai pamiršti bus neapsakomai sunku. O kas sakė, kad jį reikės pamiršti? Kas sakė, kad šitą naktį reikės išbraukti? Tad nenuostabu, kad dabar vaikinai nuėjo į kambarį, kur ant sofos miegojo Saul. Ir kaip gerai, kad šiandien Mios nebuvo namuose, nes jo lovytė buvo čia pat, mat kai vaikinas gyveno vieno kambario bute, kitos išeities nebuvo. Dabar mergaitė ramiai snaudė pas mamą namuose, tuo tarpu, Saul galėjo užsiimti tikrai ne miegu. Jis tik prigludo prie Antoine, kai jis nugriuvo į lovą, taip vėl įsisiurbė į lūpas. Ir žinoma, jis buvo susijaudinęs, kas nebūtų tokioje situacijoje? Ypač kai dėl šito prancūzo buvo galima eiti iš proto. Ir būtent Niguez tą ir darė. Dar prieš jam pasirodant jau buvo aišku, kad taip lengvai jo nebūtų išmetęs iš galvos. Visą laiką apie jį galvojo, tai kaip būtų pavykę susikaupti darbe arba universitete? Tikriausiai nebūtų ir tiek, o galiausiai pamatęs pirmadienį Antoine darželyje, dar kartą numirtų, kad nieko neišėjo. Na, dabar bent jau galės numirti dėl to, kas viskaspavyko ir eina puikia linkme. Labai gera linkme. Taip Saul atsidūrė ant vaikino, dar apdovanojo keliais bučiniais jį, o paskui mėgavosi bučiniais iš Antoine vis dar negalėdamas patikėti, kad tai iš tikro vyksta. Viskas atrodė per daug tobula, kad būtų tiesa. Galiausiai Saul nusprendė nuvilkti nuo prancūzo šlapius drabužius, tad būtent tą ir padarė, iš pradžių nuimdamas džemperį, po to ir marškinėlius, o tada imdamas bučiuoti jo krūtinę ir eiti vis žemyn. Ir būtų beveik viskas gerai, kol galiausiai Saul liko sustabdytas. Ispanas tik pažvelgė į tas mėlynas akis, taip šyptelėjo ir vėl priartėjo prie Grizi lūpų.
- Kas yra? - paklausė viena ranka užsižaisdamas su Antoine garbanėlėmis, bet vis dar žiūrėdama į jo akis, kurios šį kartą buvo labai arti. Ir ką jis padarė? Gal kažką ne taip? Gal viskas tikrai per daug greitai eina? Bet juk jie pasakė tuos žodžius, o seksas dar ateina prieš tai... Bet tada Saul prisiminė Henri žodžius restorane ir dar kartą smalsiai pažiūrėjo į Antoine, vis dar nenustodamas žaisti su jo plaukais.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 06, 2017 11:15 pm

Antoine kaip niekad lydėsi Saul glėbyje. Nuo kiekvieno prisilietimo, kiekvieno bučinio, kiekvieno tylaus kuždesio, iškart užverdančio vaikino kraują. Blondinas kone iš visų jėgų dar spaudė Saul savam glėby, tarytum mėgino parodyti, kaip jam ispano reikia, kaip jis viso to trokšta, kaip dega noru tiesiog priminti savo principus ir pagaliau kam nors atsiduoti, paskęsti nežabojamos aistros kupinoje naktyje. Ir viskas tikrai pamažu link to ir krypo. Antoine tuoj pajuto Saul delnus, priglundančius prie jo nugaros, pamažu nutempiančius tiek džemperį tiek peršlapusius marškinėlius nuo kūno. Prancūzas, šiek tiek perpūstas skersvėjo, tik sudrebėjo, bet po akimirkos jis vėl meiliai glaudėsi prie Saul, vėl aistringai prisispaudė prie jo lūpų, trokšdamas dar akimirkai pasijusti visiškai saugiu. Ispanas slystelėjo kiek žemiau, saldžiais bučiniais nubėrė Antoine krūtinę, vaikinas viso labo tik sudrebėdavo sulig kiekvienu prisilietimu, iki kol galiausiai Saul lūpos prisiglaudė pavojingai per žemai ir prancūzas tiesiog sustingo. Antoine kone automatiškai iškart kiek tvirčiau suėmė vaikino ranką, veidą ir pamažu privertė jį vėl sugrįžti nuo blondino juosmens prie veido. Sulaukęs tokio, regis, paprasto klausimėlio, Antoine vis vien pirmiausia tik raustelėjo, sunkiai atsiduso ir pirštų galiukais švelniai perbraukė Saul skruostikaulio liniją, tuo pačiu be galo mėgaudamasis atsargiais ispano prisilietimais prie šviesių vaikino garbanų.
- Ermmm... aš nežinau, kaip... tai pasakyti, - galiausiai kiek sunkiai sušvokštė Antoine ir, matydamas, kaip nejaukiai prancūzas pasijautė, Saul, žinoma, atskubėjo į pagalbą. Tik kad jo svilinantys bučiniai tik dar labiau blaškė. Galiausiai Grizi tik nežymiai suraukė nosį ir vėl įsistebeilijo į Saul, sutikdamas vaikino žvilgsnį. - Aš... dar
nekaltas, - ir tokius žodžius išgirsti iš dvidešimt penkerių metų sulaukusio vaikinuko buvo visgi šiek tiek neįprastas įvykis. Ir Antoine puikiausiai tai suprato, todėl suskubo pasiaiškinti. Jis nedrąsiai stumtelėjo Saul, pats atsisėdo ant sofos, ir, nors vis tiek buvo stulbinamai per arti ispano, pasistengė vengti jo žvilgsnio. Vaikinas tik nuleido galvą ir nervingai pradėjo pešioti iš Saul kelnių išsprūdusį siūlelį. - Ir, tiesą sakant... noriu toks likti ir... iki vestuvių, - kiek sunkiai pridūrė Antoine ir pagaliau vėl išdrįso pažvelgti į ispaną. Paprastai toks dalykas reikšdavo santykių pabaigą, todėl, savaime suprantama, dabar Grizi ir pakraupo, svarstydamas, kuo viskas pasibaigs. Nes, išties, nelaiminga pabaiga meilės reikaluose jį tiesiog persekiodavo: dar jaunystėje įsimylėjęs merginą, stebėtinai greitai liko paliktas, nes atsisakė su ja permiegoti, o kitokių pažiūrių panelė nesugebėjo su tuo susitaikyti. Tuomet Antoine bent jau jautėsi dėkingas, kad mergina tiesiog viską iškart užbaigė, o ne mėgino apgaudinėti. O ilgai netrukus po to pasirodė Henri. Ir jis labai jau taikiai priimė tą faktą, jog nereiks su Antoine permiegoti. Tuomet Grizi jautėsi tiesiog euforiškai - visgi atrado sielą, suprantančią jo pasišventimą išlikti skaisčiu. Na, bet dabar prancūzas jau suvokė, jog tai viso labo tik dar labiau padėjo Henri apsimetinėti - jis net neprivalėdavo Antoine tenkinti. Tiesiog pabūdavo šalia, kiek vaikinui reikėdavo, pasiprašydavo kokios sumelės pinigų ir išlėkdavo pas savo merginą, kuri jau pasistengdavo visus Henri norus išpildyti. Ir dabar, iš esmės, Antoine buvo smalsu, kokia bus šios istorijos pabaiga...
- Atsiprašau, kad... nepasakiau anksčiau, bet... nelabai ir laiko buvo, be to... - Antoine tyliai atsiduso, - po to, ką Henri pasakė kažkaip... tikėjausi, jog visa tai bus ganėtinai akivaizdu, - pridūrė jis ir vėl kiek nusiminė, prisiminęs tą skaudų vakarą. Vaikinas dėl viso to vis dar jautėsi be galo sugniuždytas, tačiau kol kas pasiryžo neleisti negatyviems jausmams vėl jį užvaldyti. - Prašau, pasakyk, kad tavęs tai negąsdina, - nedrąsiai suniurnėjo prancūzas ir kilstelėjęs ranką pirštų galiukais prisilietė prie Saul delno. - Bet... jei taip - iškart pranešk. Prašau, tik neapgaudinėk manęs... - dar pareiškė jis, vėl akimirksniu prisiminęs savo paskutiniuosius santykius, tačiau lygiai taip pat greitai juos ir užmiršdamas - vos per kelias sekundes jo menką pasaulėlį vėl užkariavo stulbinamo grožio vaikinas priešais. Antoine, stebeilydamasis į šiltas jo akis, tik nusišypsojo ir, vėl nežymiai raustelėjęs, galiausiai nudelbė žvilgsnį.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 07, 2017 12:20 pm

Saul vis dar smalsiai žiūrėjo į Antoine ir laukė, ką jis atsakys. Kaip ir bandė suvogti, bent jau viską surišti su tuo, ką girdėjo restorane iš to buvusio prancūzo vaikino, bet ar juo galima pasitikėti? Tikriausiai, kad ne, todėl ispanas norėjo viską išgirsti iš to žmogaus, kurį jis mylėjo ir kuriam dabar tikrai priklausė jo širdis. Ir taip miela buvo žiūrėti, kai Antoine rausta ir neranda žodžių, kaip viską pasakyti, kad ispanas nusprendė jam padėti ir vėl išbučiuoti, galbūt atmintis pradės geriau veikti ar ką. Ir tai ką išgirdo buvo labai panašiai, ko ir tikėjosi. Sužinojęs, kad Griezmann dar nekaltas, Saul tik pakėlė antakius, tikrai nustebdamas, bet puikiai suprato, kad jam tikrai nėra svarbu tai. Juk visi žmonės yra skirtingi ir reikia juos priimti tokius, kokie jie yra. Bet kad prancūzas nebaigė šnekėti, todėl vaikinui pasidarė neramu, ypač kai jie atsisėdo ant lovos krašto, o ne taip mielai gulėjo vienas prie kito prisiglaudę. Saul tik žiūrėjo į spinduliuką, o kai jis pasakė, kad nori toks likti iki vestuvių, tad tikrai pribloškė Niguez. Jis tik pažvelgė į sieną, kuri buvo prieš juos, o paskui linktelėjo.
- O tu mano mamai patiktum. Ji tikriausiai tikėjosi, kad ir aš toks liksiu. Bet gavosi šiek tiek kitaip,- šyptelėjo vaikinas, juk Mia buvo puikus įrodymas, kad jis tikrai mylėjosi. Ir tai darė ne kartą. Bet dabar reikėjo nuraminti Antoine, tad ispanas suėmė jo ranką ir pažvelgė į tas nuostabias mėlynas akis,- mano šeima yra religinga. Mama pyksta, kad nebeinu į bažnyčia sekmadieniais, bet aš nebeturiu laiko. Užaugau tokioje aplinkoje, kur tavo toks apsisprendimas atrodo normalus ir priimtinas,- paaiškino Saul, taip ramiai sureagavęs į tai. Ką gi, dabar reikės kentėti. Kaip ir norėtų patvarkyti Antoine, reikės valdytis. Ir tai bus tikrai sunku padaryti, bet jam išbandymai patiko.
- Saulyte, neatsiprašinėk. Viską suprantu ir tikrai neišsigandau. Juk seksas nėra dar viskas,- taip, jis santykiams duoda labai daug, bet be to irgi galima apsieiti,- ir tikrai prižadu nesugalvoti išeiti pas kitą. Aš ne Henri. Aš tikrai tave myliu,- dar kartą pasakė Saul, taip šyptelėjo ir pakštelėjo Antoine į lūpas. Bus sunku, bet jiems viskas pavyks. Po to ispanas atsitraukė ir tyliai sušnabždėjo,- turėk omenyje, kad man bus
labai sunku, nes tu esi velniškai seksualus,- tu metu Saul viena ranka atsirado ant Antoine šlaunies, jis prikando lūpą taip pažvelgdamas į vaikiną, o paskui šyptelėjo ir tada nusprendė prigulti. Nuėjo prie sienos ir palindo po antklode, taip pakviesdamas Grizi atsigulti šalia jo. Kai prancūzas atėjo, Saul prisiglaudė jį prie savęs. Dar prie persimetė keliais žodžiais, o paskui ispanas nusprendė vėl pažaisti su jo garbanėlėmis, kurios jam labai patiko. Ir galbūt pasiklojęs lovą jis negalvojo, kad jam šiandien pavyks užmigti, bet kai šalia buvo toks vaikinas, kaip Antoine, tai labai lengvai pavyko padaryti.
Ryte jie pabudo prieš dešimt. Abu vaikinai nuėjo į virtuvę darytis pusryčių, bet jie ten labiau glamonėjosi atsirėmę į virtuves spintelę, negu iš tikro ką nors gamino. Bet padarė, pavalgė, o tada Saul pasiūlė iš tikro nueiti į pasimatymą, bet šitiek kitokį. Sekmadienį po pietų susitikti parke ir pasidaryti pikniką. Prie jų prisijungtų ir Mia, mat dabar mergaitės tikrai neturėtų kur dėti, ir jie tiesiog pabūti gamtoje. Ir toks planas tiko, tad po kelių valandų Antoine reikėjo išeiti. Ir Saul labai sunkiai jį išleido. Galiausiai jų paskutinis bučinys gerokai užsidelsė, bet pagaliau prancūzas išėjo namo. Niguez jautėsi ypatingai laimingas, todėl su ypač gera nuotaika nuvažiavo pas mamą pasiimti Mios. Mergaitė laukė tėčio, o Saul mama paklausė, kaip vakar praėjo vakaras. Vaikinas linktelėjo galvą, kad gerai, bet dar nebuvo apsiruošęs pasakyti mamai, kad jis pamilo vaikiną. Dar buvo per anksti, todėl pasiėmęs Mią jis nuvažiavo iki parduotuvės, nusipirko viską, ko reiktų piknikui, o tada jie grįžo namo ir Saul likusią dienos dalį praleido darydamas universitetinius darbus, nors jam sunkiai sekėsi susikaupti.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 07, 2017 1:22 pm

Galbūt Saul liko kiek nusivylęs, tačiau bent jau labai akivaizdžiai to neparodė. Kur tau. Jis ganėtinai taikiai viską priėmė ir, regis, buvo pasiruošęs iš tikro tiek laukti. Kas Antoine be galo nudžiugino.
- Na, aš nesu
toks jau religingas... - nusišypsojo vaikinas ir tik tyliaia atsiduso, pajutęs Saul delną, priglundantį jam prie šlaunies. - Į jokias bažnyčias irgi nevaikštau. Man visa toji sistema atrodo nepriimtina ir kiek korumpuota - kur kas jaukiau tiesiog vienam tyliai tikėti ir be reikalo nesireikšti, - greitai išdėstė savo požiūrį Antoine, vėl vyptelėjo ir atsainiai trūktelėjo pečiais:
- Aš pasistengsiu, kad tu neturėtum
laiko išeiti pas kitą, gerai? - žaismingai pridūrė vaikinas ir dar pasilenkęs pakštelėjo Saul į lūpas. Reikėjo pripažinti, Antoine nebūtų itin sudėtinga tai įvykdyti, ypač, kai ispanas ir šiaip ar taip buvo apsikrovęs darbais, o dar priedo ir dukrą augino. Pavadintas seksualiu Antoine pirmiausia tik sukrizeno, mat, nebuvo įsitikinęs, ar Saul nejuokauja, bet, kai suvokė, jog vaikinas čia šneka visiškai rimtai, prancūzas iškart nuraudo, kukliai šyptelėjo ir, greitai klestelėjęs šalia Saul, susigūžė ir paslėpė veidą po antklode. Ilgai netrukus visgi blondinas jau atsidūrė Saul glėbyje, todėl, savaime suprantama, nepatingėjo ir pats kilstelėti rankas, apsivyti ispano kūną, prisišlieti kiek arčiau jo, o paskui, tarytum raminamai, tik švelniai pakštelėjo vaikinui į kaktą ir stebėjo, kaip jis pamažu užmiega. Ilgai netrukus ir pats Antoine užmigo, pagaliau įstengdamas normaliai pailsėti.
Jau ryte pabudęs Antoine suprato, kad kažkas ne taip, tačiau kol kas nusprendė nekreipti į tai dėmesio, todėl iš lėto išvirto iš lovos ir, ražydamasis bei trindamas akis, nupėdino iki virtuvės, kur Saul, regis, jau kažką gamino. Aišku, Antoine jam kaip reikiant sutrukdė, mat, jie negalėjo pradėti ryto kur nors nepasiglamonėję, bet po to jau tikrai, kaip padorūs žmonės, pavalgė, šiek tiek persimetė keliais žodžiais, o tuomet prancūzas grįžo į svetainę savo vis dar drėgnų drabužių susirinkti. Niekam nešovė į galvą juos bent jau ant radiatoriaus užmesti, na, bet dabar Antoine tikrai neketino skųstis. Jis iš lėto apsirengė ir pamažu nuslinko į koridorių autis batų. Net ir jie dar buvo kiek peršlapę, tačiau prancūzas sukando dantis ir pasiryžo kentėti. Žinoma, jiems greitai atsisveikinti irgi nepavyko - stebėtinai ilgai tai vienas, tai kitas vis sugrįždavo atgal į šiltą glėbį ir vėl prisiglausdavo prie lūpų, bet galiausiai Antoine rado valios išeiti pro duris. Ir jis nuoširdžiai nustebo pamatęs, kad kieme nelyja. Netgi dangus atrodė žymiai gražesnis - pro mažesnius, baltesnius debesis jau spraudėsi keli šilti saulės spinduliai.
Kaip ir buvo pranašauta, sekmadienį oras buvo
dar gražesnis. Kaip reikiant kepino saulutė, per tiek laiko susikaupusios balos jau pamažu džiuvo, gamta atgijo, žmonės vėl išlindo iš urvų - kieme gyvenimas virė. Ir bet kokiu kitu atveju Antoine jau būtų nekantravęs prie visų jų prisijungti, nulėkti į parką, prisėsti ant žolės kartu su Saul ir Mia, užkąsti... Tačiau šiandien vaikinas pabudo su temperatūra. Tą suvokė vos pamėgino išlipti iš lovos, bet apsisukus galvai susvyravo ir vėl krito atgal į patalus. Antoine tuomet tik suaimanavo, dar sugebėjo susirasti termometrą, temperatūrą pasimatuoti, tačiau išvydęs skaičiukus "38.2" kaip reikiant nusivylė. Vaikinas sunkiai atsiduso, vėl įgriuvo į lovą, apsikamšė su antklode, susisuko į šią ir tik vieną ranką iškišo, siekdamas telefono. Visgi reikėjo pranešti Saul, kokia situacija. Antoine greitai surado vaikino numerį ir, kai pasigirdo pirmi signalai, jis prispaudė telefoną prie ausies:
- Mmm, Saul? - pirmoj eilėj sunkiai sušvokštė jis. Būtent tuomet ir pastebėjo, jog yra kaip reikiant užkimęs, o kai pabandė atsikrenkšti, išvis užsikosėjo, kas iš esmės išdavė tik kur kas rimtesnės plaučių ligos atsiradimą. - Teks mūsų planus kuriam laikui atidėti, - gailiai pridūrė Antoine ir pamažu vėl sulindo po antklode, paskęsdamas tamsoje (mažiau galvą skaudėjo, kai nei saulė, nei kitos papildomos šviesos neblyksčiojo tiesiai į akis), - apsirgau šiek tiek... Gal tada kitą savaitgalį? Atsiprašau, jei jau pradėjai ruoštis ar ką. Aš tau kaip nors atsilyginsiu, - beveik nusišypsodamas pridūrė Antoine ir trumpam nutilo, leisdamas sau atgauti jėgas - net ir paprastas pokalbis, nuolat kenčiant nemalonius krūtinės skausmus ir kaskart sunkiai stabdant kylantį kosulį, buvo kaip reikiant varginantis. - Uhh, iki rytojaus... Tikėkimės, - vangiai sumurmėjo vaikinas ir pagaliau padėjo ragelį. Jis iškart įspraudė telefoną po pagalve, tik dar labiau susigūžė ir bent trumpam sumerkė akis, tikėdamasis pailsėti, tačiau užmigti nepavyko.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
avatar
You sat down next to me and I think I forgot how to breathe
Pranešimų skaičius : 1626
Likes : 106
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 07, 2017 4:25 pm

Religija Saul šeimoje buvo svarbi dalis. Jis jau nuo mažų dienų eidavo į bažnyčia, melsdavosi, jie švęsdavo visas šventes ir panašiai. Tėvai tikriausiai tikėjosi, kad iš vaikino užgaus padorus žmogus, o ne toks, kuris aštuoniolikos metų kažkokiai panai vaiką sugebės įtaisyti. Bet Saul netapo koks nekaltas berniukas. Juk jie gyveno Los Andžele, čia yra Holivudas, čia yra paplūdimiai, kur paaugliams yra suteikta laisvė, todėl jis užaugo ir tapo toks, kaip visi likusi visuomenė, kuri po truputi tobulėja. Ir jis labai tikisi, kad po kiek laiko ir jo tėvai supras, kad mylėti tokios pačios lyties asmenį nėra kokia nuodėmė, nes dabar jeigu Saul pasakytų, kad praeitą naktį glamonėjosi su vaikinu, tai iš mamos gautų į galvą ir vėl ant jo būtų ispaniškai rėkta. O to jam nereikėjo. Tad pasiimdamas Mią jis nieko nesakė ir laukė rytojaus, kada galės vėl pamatysi Antoine ir įsisiurbti jam į lūpas. Tik, deja, planai visiškai pasikeitė. Pamatęs, kad skambina Grizi, ispanas mielai pakėlė ragelį.
- Klausau? Mes dar nepradėjom ruoštis, bet tuoj tuoj.. - linksmai pasakė jis, bet po to išgirdo, kad kažkas ne taip. Antoine tikrai buvo užkimęs, o paskui pasakė, kad viską reikės atidėti. Ispanas tik atsiduso, taip atsisėdo ant sofos, vis dar kalbėdamas telefonu,- gal galiu kuo padėti? - paklausė jis, bet prancūzas atsisakė bet kokios pagalvos, pasakė, kad viskas bus gerai ir jie pasimatys rytoj darželyje. Taip jie atsisveikino, o Saul padėjęs ragelį, pasijautė nemaloniai. Juk norėjo kažkuo būti naudingas, juk dėl jo kaltės susirgo Antoine... Tad sekantis skambutis buvo skirtas mamai. Jis paaiškino, kad vienas draugas susigirdo ir jis važiuos jo aplankyti, o Mios kartu negali vežtis, tad mama sutiko atvažiuoti ir kelioms valandoms pažiūrėti mergaitę. Tuo tarpu Saul suruošė šiek tiek kitokį pikniko krepšį. Ten buvo padaryta sriubos, įdėti džiūvėsiai, vaistai nuo kosulio ir gerklės skausmo, visa dėžutė arbatos. Tiesiog tikras ligonio krepšys. Žinoma, užsimetė ir kelis sumuštinius sau, kuriuos jau buvo padaręs, o paskui vaikinas persirengė - užsidėjo džinsus ir paprastus marškinėlius, taip neišsiskirdamas labai. Ir kaip tik, kol susiruošė, tai ir mama atvažiavo. Nors ji ir klausė, kas ten per draugas, Saul pasakė, kad negali kalbėti, sėdo į mašiną ir nuvažiavo link Antoine namų. Tik kita problema buvo, jis nežinojo, kuriame bute gyveno vaikinas. Tad nuėjo ir pasibeldė į pirmas duris. Jas atidarė kažkoks vyras, kuris atrodė, kad čia pat Niguez nužudys, kad jam sutrukdė. Bet kai Saul paklausė apie Antoine, vyriškis labai mandagiai pasakė, kad tikriausiai iš trečio aukšto. Tik nežino, kurios durys. Ispanas padėkojo ir už tiek, o paskui nulėkė į reikiamą aukštą. Ir pabeldė į dešines duris. Pataikė. Po šiek tiek laiko jos atsidarė ir jis pamatė į antklodę susisukusi Antoine. Saul pamatęs jį tik šyptelėjo.
- Negi manei, kad leisiu vienam sirgti? Ir nuignoruosiu mūsų pikniką? - pasakė jis, taip parodydamas krepšį, kuriame buvo sudėti visi reikalingi dalykai. Ispanas priėjo prie garbaniaus ir vėl įsisiurbė jam į lūpas, taip nebijodamas jokių peršalimų ar ko. Tik ne tada, kai gyveni Los Andžele. Taip jis uždarė duris ir tada su Antoine nuėjo iki jo lovos, kuriame prancūzas ir vartėsi visą dieną,- kaip jautiesi? Turiu sriubos. Ir džiūvėsiu. Dar bananų. Ir vaistų,- viską ėmė vardinti Saul ir atsisėdo ant lovos krašto,- jaučiuosi kaltas dėl to, kad susirgai. Realiai, jeigu nebūčiau pasakęs myliu, nebūtum pabėgęs, o tada nereiktų viduryje nakties, per lietų, atlėkti pas mane ir susirgti... - paaiškino savo teoriją vaikinas, taip paimdamas Antoine už rankos ir jam nusišypsodamas.


Once upon a time we had it all Somewhere down the line we went and lost it One brick at a time we watched it fall I’m broken here tonight and darling, no one else can fix me Only you

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
avatar
I will spend an eternity loving you, showing you that I hold you as high as the stars
Pranešimų skaičius : 1077
Likes : 92
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 07, 2017 7:04 pm

Jeigu būtų buvusi jo valia, Antoine turbūt taip ir būtų paleidęs visą dieną lovoje, retkarčiais kyštelėdamas ranką į šaltą orą, pagriebdamas telefoną, jį pamaigydamas, o po to vėl sugrįždamas atgal po saugia ir šilta antklode. Bet niekad nebūdavo taip, kaip vaikinas planuodavo, todėl, regis, visai netrukus, jau išgirdo, kaip į duris kažkas pradėjo baladotis. Jeigu čia vėl kaimynė prašys laukinius, išlepusius jos vaikus pasaugot už vos kelis centus, tai tegul eina ji... Antoine sunkiai išdribo iš lovos, kiek susvyravo, įsikibo į spintutę, norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, luktelėjo, kol galva nustos svaigti, o paskui nuslinko iki durų, nuoširdžiai tikėdamasis tą kaimynę ir išvysti. Pati moteris vis dėlto nebuvo tokia jau bloga, tačiau vaikų auginti ji tikrai nemokėjo - jau taip abu išlepino, kad, kaskart nuėjus į parduotuvę, vos tik jie pamato norimą žaislą, iškart griūna ir rėkia, o motina, žinoma, viską perka. Kartą ir Antoine su jais į viešumą buvo išėjęs. Tuoj pat to pasigailėjo. Abu mažvaikiai pradėjo klykti it skerdžiami, vos negavo ledų, o, tarp kitko, vyresnėlis pradėjo aiškinti aplinkiniams, kad nepažįstamasis prie jų priekabiauja, už ką Antoine buvo nutįstas iki policijos nuovados ir kokį pusvalandį tardomas, iki kol atvyko vaikų motina ir išaiškino, kas čia per situacija. Žinoma, Antoine dar laikė nuoskaudą dėl viso šito. Tačiau turėjo pripažinti, jei tik moteris jo ko nors paprašytų, prancūzas tuoj pat nusileistų ir su viskuo sutiktų, kad tik neįsiveltų į kokius, net ir pačius menkiausius, kivirčus. Pasiruošdamas itin sunkiai popietei, Antoine tik atsiduso, plačiai atlapojo duris ir nustebo, išvydęs Saul.
- Ką tu čia veiki? - pirmiausia pasiteiravo vaikinas, o paskui tik tvirčiau susisuko į anklodę, kai vėjas iš laiptinės prisilietė prie jo įkaitusio kūno. Kai ispanas priėjęs drąsiai vaikiną pabučiavo, Antoine tik susiraukė ir nustūmė jį šalin. - Kačiuk, dievaži, nejuokauk šitaip - nori ir tu virusą pasigaut? - pyktelėjo jis ir užtrenkęs duris visgi nulingavo, it pingvinas, atgal į miegamąjį ir iškart plojosi ant lovos, veidu į pagalves. Tik po kelių akimirkų vėl atsisuko į Saul, regis, dar ir kažkokių vaišių atnešusį. - Tikrai nereikėjo šitaip, mažiuk... - patyliukais sušvokštė Antoine, bet vis tiek iš smalsumo blizgančiomis akimis žiūrėjo, ką dar Saul iš krepšio ištrauks. - Aš apetito visiškai neturiu... Gali iškart maistą sudėti atgal, bet... - vaikinas ištiesė ranką vaistų link ir sugriebė ibuprofeno dėžutę, - šitie gal ir visai nieko, - pridūrė jis, iškart ištraukdamas vieną lapelį ir nusilpusiomis, drebančiomis rankomis pradėjo lupinėti tabletę. Vos ne vos ją iškrapštęs tuoj pat įsimetė į burną, pagriebė buteliuką vandens, kurį visuomet laikydavo kur nors arti lovos, greitai užsigėrė ir vėl žvilgtelėjo į Saul:
- Tau nėra ko savęs kaltinti. Pats juk ir išlėkiau į lietų be skėčio, be striukės, su batais vasariniais. Būčiau labiau pasisaugojęs, dabar tokios problemos nebūtų kilusios, - pareiškė Antoine ir, kadangi vėl užsikosėjo, iškart panardino veidą pagalvėj, nenorėdamas mikrobų aplink paskleisti. - Tau tikrai būtų geriau eiti namo. Nenoriu, kad apsikrėstum. Kas paskui Mią prižiūrės? - vyptelėjo Antoine, tačiau pats suvokė, jog tokiu atveju į pagalbą atskubėtų Saul motina. Ko gero, jau ir dabar ji laiką leidžia su anūke. - Tarp kitko, tavo mama nieko nesakė? Dėl...
mudviejų? Ar tu dar... jai neprisipažinęs? - nesusilaikė nepasiteiravęs Antoine, o paskui pakėlė akis į ispaną. Aišku, jis puikiai suprastų, jei Saul dar visgi nebūtų išėjęs iš spintos. Juk kiekvienas tai padaro savu laiku. Ko gero, tik vienam Antoine tai pavyko be galo lengvai - vos suvokęs, kad Henri įsimylėjo, tiesiai šviesiai taip tėvams ir pasakė. Jie iš pradžių gal buvo kiek šokiruoti, bet po to parodė, jog nuoširdžiai savo sūnų palaiko ir tikrai nenustos mylėti. Tiek Antoine ir tereikėjo. O jie, ko gero, dar nežino, jog Grizi jau seniausiai su Henri išsiskyrė, kad susirgo depresija, kad itin sunkų laikotarpį vos ne vos išgyveno, ir, galiausiai, kad dabar jau yra su kitu, kur kas šaunesniu vaikinu. Galbūt reiktų jiems paskambinti... Susimąstė Antoine, tačiau tą pokalbį vėl kuriam laikui atidėjo. Vaikinas pamėgino pasiversti ant šono, kad geriau Saul matytų, po to tik sunkiai suglebo, tyliai atsiduso ir liūdnai pažvelgė į ispaną. - Jaučiuosi tiesiog košmariškai... - tyliai pasiskundė vaikinas, o kaip tik tuo metu suvibravo telefonas ant spintelės. - Būk gerutis, pažiūrėk, kas ten man trukdo, - paprašė Antoine, iškart susimąstydamas, kas galėtų žinutes rašinėti. Nelabai jis su kuo čia bendravo, neskaitant Erikos ir darželinukų tėvų. Galbūt kas nors iš Prancūzijos?.. Tačiau kokiu reikalu?..


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
~~♣~~
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   

Atgal į viršų Go down
 

staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Creperie-