Share | 
 

 staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
avatar
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
Pranešimų skaičius : 1902
Likes : 49
Join date : 2013-03-26
Age : 22
Nationality : Dutch
Job : Stripper
RašytiTemos pavadinimas: staliukai   Sk. 09 01, 2013 2:51 pm

First topic message reminder :

.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą

AutoriusPranešimas
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Tr. 03 08, 2017 5:44 pm

Iš tikro, jam buvo nesvarbu, susirgs jis ar ne, negalėjo taip paimti ir palikti Antoine sirgti vienam. Juk reikėjo kažkam pasirūpinti juo, tad ispanas būtent čia ir buvo, bent jau kelias valandas pasėdės ir palaikys kompaniją. Arba bent jau pagulės šalia ir pažiūrės, kaip gražiai atrodo gulintis ir užsimerkęs prancūzas.
- Man vis tiek nemalonu, kad taip išėjo. Tikrai. O atėjau čia ne dėl to, kad kaltas jaučiuosi, o dėl to, nes pats to norėjau,- pasakė Saul ir šyptelėjo, taip žiūrėdamas, kaip Grizi išgeria vaistus,- bet aš vis tiek čia viską paliksiu. Rytoj jau norėsi valgyti. Ir neik į darbą. Pailsėk. Kokią savaitę. Arba bent jau iki ketvirtadienio,- Saul nuoširdžiai rūpinosi vaikinu, nenorėjo, kad viskas tik blogiau pasibaigtų, tad patarė tiesiog nesirodyti niekur ir gulėti lovoje, ką tikriausiai ir pats darytų,- Mia jau didelė mergaitė, pati prisižiūrės,- šyptelėjo jis, mat ji tikrai dar nebuvo tokio savarankiška, todėl jeigu Saul susirgtų, tikrai būtų sudėtinga, bet tikriausiai ji vėl pas močiutę važiuotų, jos tikrai gerai sutaria. Ir Saul visą laiką šypsojosi, o kai Antoine paklausė apie tėvus, ką jie sakė apie tai, kas jis ėjo į pasimatymą su vaikinu, ispanas tik pamirksėjo akimis,- kaip ir aną vakarą sakiau, ji labai religinga... Net nežinau, kaip sureaguotų. Todėl nieko ir nesakiau. Bet aš pasakysiu,- linktelėjo Saul, juk žinojo, kad viskas rimta, čia ne taip kokie paprasti santykiai, kurie baigsis po kelių savaičių. Jis jau dabar jautė, kad kiekvieną dieną jo meilė Antoine vis auga, tad tikrai sukaups drąsą, nueis, pasakys mamai viską, kaip yra, o paskui galės kentėti. Juk tikrai jai reikės laiko, kol susitaikys su tokio sūnaus sprendimu, bet kai ji susipažins su Griezmann ir pamatys, koks iš tiesų jis yra nuostabus, tikrai pamatys, dėl ko sūnus jį pamilo ir gal tada galės gyventi ramiai. Bet ne dabar. Kol kas tai nebuvo tinkamas laikas,- tu ir atrodai košmariškai,- nusijuokė Saul taip perbraukdamas ranka per Antoine plaukus ir šypsodamasis jam. Ir kaip tik tada jam suskambo telefonas, tad kaip ir buvo paprašytas, ispanas atsistojo ir nuėjo pažiūrėti, kas skambina. Ir kai pamatė savo vardą, nustebo. Žinoma, tada suprato kad telefoną paliko namuose. Ir ko jo mamai reikia iš jo? O gal skambina Mia? Ji juk yra protinga, tikrai mokėtų naudotis jo telefonu, ypač kai jis paliktas be kodo. Saul iš karto atsiliepė.
- Klausau? - paklausė jis, o po kelių sekundžių pasigirdo mamos balsas.
- Saul? Kodėl tu pasivadinęs šitą numerį "Antoine ♥". Kas čia vyksta? - pradėjo panikuoti mama, o ispanas prisiminė, kad vakar neturėdamas ką veikti, nusprendė taip pasivadinti Grizi, juk dabar jie tikrai pradės bendrauti artimiau.
- Mama, klausyk.. - bet pokalbis buvo baigtas, nes motina padėjo ragelį. Prancūzas tik susiraukė, taip padavė telefoną prancūzui ir prisėdo šalia,- aš važiuosiu namo jos nuraminti. Ilsėkis, gerai? - šyptelėjo Saul, taip pasilenkęs pabučiavo Antoine į lūpas, o paskui išėjo iš kambario ir jo buto. Sėdęs į automobilį, jis grįžo namo, o ten atsirakino duris, o namuose nieko nerado. Ir buvo aišku, kad iš čia ką tik buvo išeita. Ir jį nustebino tai, kad nebebuvo daugumos Mios daiktų, žaislų, drabužių... Negi mama sugalvojo ją paimti iš Saul? Vyras staiga apsisuko ir vėl nubėgo iki savo mašinos ir nuvažiavo iki tėvų buto. Ir priėjęs prie durų garsiai pradėjo į jas baladotis. Duris atidarė tėvas, kuris pamatęs sūnų tik nepatenkintai pažvelgė į jį.
- Kur Mia? - paklausė jis, o tėtis praleido vaikiną. Saul nubėgo į virtuvę, kur mama ir buvo su ja,- kaip drįsti iš manęs pasiimti dukrą? Neturi jokios teisės tai padaryti?! - užsipuolė ją, o mama neketino nusileisti.
- Kaip tu drįsti susidėti su vaikinu??? Mano sūnus, mano mažasis Saul, kurį mes auklėjom ir mylėjom....  - mama jau susigraudino, juk turėjo pavaidinti auką, nors tokia net nėra.
- Tai nepateisina to, kad tu pasiėmęs mano dukrą. Mama, aš tą vaikiną myliu ir Mia jį..
- MYLI? Myli?? - tikriausiai, ji tuoj širdies smūgį gaus dėl tokių žodžių. Niguez tikrai nemanė, kad čia bus tokia isterija, bet mama pradėjo ispaniškai putotis, Saul savo gimtąją kalba atsikirsti atgal, galiausiai ir tėvas įsikišo ir po kelių minučių, kai vaikinas pasiuntė mamą eiti velniop, tėvas visiškai supyko.
- Viskas! Dink iš mūsų namų! - jis liepė Saul varyti iš čia, žinoma, apie tai, kad Mia važiuos kartu su juo, net nebuvo kalbos. Tad dabar vaikinas stovėjo laiptinėje, be dukros, visas susierzinęs ir supykęs, o ko labiausiai jam reikėjo, tai šilto apkabinimo, būtent nuo Antoine.
Jis iš karto nuvažiavo pas prancūzą. Tikriausiai jis jau miegos, bet Saul dabar nenorėjo likti vienas. Jis vėl pabeldė į duris ir kai jas Grizi atidarė, sutiko visiškai liūdnas ispano akis.
- Ji nusprendė, kad Miai netinka tokia aplinka ir ją pasiėmė. Iš manęs atėmė dukrą ir pagrasino teismu.. Kas per motina? - pasakė vaikinas, taip paeidamas kelis žingsnius į priekį, o po to apsikabindamas vaikiną, mat jam būtent to ir reikėjo.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Tr. 03 08, 2017 6:47 pm

Antoine visgi vylėsi, kad tai tebus tik koks įkyrus pardavėjas, mėginantis įsiūlyti kokias nors kvailas šlepetes-šluotas ar nukainuotą puodų rinkinį. Taip būtų buvę žymiai paprasčiau - Saul tuomet numestų ragelį ir vaikinai galėtų vėl grįžti prie įdomesnių temų. Galbūt ispanas prigultų šalia jo, Antoine, žinoma, nesusilaikytų ir meiliai prisiglaustų prie vaikino, o paskui ir reikšmingai kilstelėtų galvą, nebyliai prašydamas bent jau vieno saldaus bučinuko. Toks variantas būtų buvęs tiesiog nuostabus. Deja, viskas greitai pakrypo visai kita linkme. Išgirdęs žodį "mama", Antoine tik sudrebėjo. Juk Saul motina tikrai neturėjo prancūzo numerio, turbūt net nežinojo, kad toks vaikinas išvis egzistuoja, todėl reikėjo suvokti, kad skambino iš ispano telefono ir, tikriausiai, jau spėjo pamatyti tai, ko jai matyti nedėrėjo.
- Aha. Gerai..? - dar murmtelėjo Antoine, žvelgdamas nulekiančiam Saul pavymui. Prancūzas dar kelias minutes pasivartė lovoje, bet paskui vis tiek nupėdino iki koridoriaus, nes negalėjo jaustis ramus, kol durys buvo paliktos atrakintos. Tik išgirdęs ausiai mielą spynos spragtelėjimą, Antoine atsiduso ir vėl nuslinkęs atgal į miegamąjį, įgriuvo į patalus. Na, o tuomet, kadangi neturėjo, ką daugiau veikti, pagriebė telefoną ir pradėjo googlinti viską iš eilės. Pirmiausia įvedė Saul vardą, tikėdamasis išvysti ką nors skandalingo (neskaitant pagyrų iš universiteto, apie vaikiną nieko nebuvo), po to pradėjo vesti savo vardą ir Google iškart pasiūlė vaikiną, kaip patį pirmą variantą. Žinoma, apie Griezmann straipsnių buvo daugiau nei proto. Iki šiol didžioji dalis Prancūzijos mėgino išsiaiškinti, kur vaikinas dingo, kodėl išvažiavo į Ameriką, ir, kas, ko gero, žmonėms svarbiausia - kaip dabar klostosi jo santykiai su
vaikinu. Antoine tik prunkštelėjo ir greitai viską išjungęs po to spustelėjo turimos programėlės ikoną. Bent jau Grizi atrodė, kad šia programėle naudotis itin nedora, tačiau šįkart jį įveikė smalsumas, todėl Antoine paskubomis į paieškos lauką suvedė Saul telefono numerį ir ilgai netrukus ekrane jau sužibo nedidelis žemėlapis, parodantis, kur vaikinas šiuo metu yra. Ar, tiksliau, kur jo telefonas paliktas guli. Ir Antoine kiek nustebo suvokęs, jog Saul dabar kažkokiam kitam adrese, o ne savo namų. Galbūt nuvažiavo pas tėvus? Gal kažkas nutiko? Ar Miai viskas gerai? O Saul motinai?.. Antoine net pats nepajuto, kaip ėmė nervingai kramtyti lūpą, tačiau, nepaisydamas visko, vis tiek matomą adresą įsirašė į telefono užrašinę, tarsi nujausdamas, kad šitos informacijos dar gali prireikti. O tuomet, kadangi visai nusilpo, Antoine rankos tik nusviro, vaikinas sumerkė akis ir bent kuriam laikui ilsėjosi. Iki kol neišgirdo beldimo į duris. Tuomet ir pasigailėjo, kad toks neramus buvo ir kėlėsi jų užrakinti - dabar būtų tekę mažiau vaikščioti. Visgi Grizi išsirito iš lovos, vėl susisuko į antklodę ir, jau galvodamas, kaip šmaikščiai atsikirsti, nutipeno į koridorių. Duris pravėręs pirmiausia sutiko liūdesio kupiną Saul žvilgsnį ir net nedvejodamas iškart prisitraukė vaikiną į savo glėbį.
- Kas ten jai netinka? Šitiek laiko dukrą auginai, viskas kuo puikiausiai buvo, o dabar staiga nebetinka?.. - pasipiktino Grizi, raminamai delnais braukdamas per Saul nugarą ir, ko gero, savo kvėpavimu kutendamas vaikinui kaklą. Visgi po to Antoine šovė kitas variantas į galvą, todėl jis baugščiai atsitraukė ir pažvelgė į Saul. - Ar ji čia šitaip dėl manęs? Sužinojo, kad įsimylėjai vaikiną? Ir šitaip užprotestavo? - kone iškart jo akyse pradėjo kauptis ašaros, tačiau Grizi dar tvardėsi - dabar ne
jo jausmai čia svarbiausi, negalima savanaudiškai nukreipti temos. - Viskas bus gerai, mažuti. Duok jai laiko atsigauti, su viskuo susitaikyti... Esu įsitikinęs, kad ilgai netrukus jau tau skambins ir atsiprašys, - vėl prie Saul prisiglausdamas tarškėjo Antoine, nors ir pats savo žodžiais netikėjo. Jeigu jau motina drįso grasinti teismu, reikia suvokti, kad jai nebe visi namie. Grizi švelniai suėmė Saul už rankos ir pamažu pradėjo vestis atgal į miegamąjį. Antoine, žaismingai šyptelėjęs, silpnai (turbūt jo smūgis prilygo plunksnelės prisilietimui) stumtelėjo Saul ir privertė bent jau prisėsti ant lovos. O tuomet, kai jau lūpomis prisiglaudė prie jojo ir delnais sugriebė vaikino skruostus, ispaną paguldyti nebebuvo taip jau sunku.
- Iškart atsiprašau, jei apkrėčiau, - vyptelėjo jis, kukliai priglusdamas prie Saul, švystelėdamas ant judviejų antklodę ir vėl pažvelgdamas vaikinui į akis. - Dabar tavo eilė ligonį vaidinti, - nusišypsojo Antoine, - nori arbatos? Sriubos? Ar užteks mano glėbio? - tyliai sumurkė jis ir matydamas, kad pastarasis variantas išties pasirodė žaviausias, tuoj pat pasimuistė, įsitaisė patogiau, vieną ranką įspraudė po Saul galvą, kita - apglėbė per pečius ir, prisitraukęs ispaną kuo arčiau, atsargiai priglaudė jo skruostą prie krūtinės, leisdamas klausytis Antoine nerimstančios širdies. Vaikinas, visgi jausdamas, kaip Saul pamažu nutyla, tik atsargiai pirštų galiukais perbraukė jo skruostą, petį, nugarą, kiek tik pasiekė ir, dar vis glostydamas plaukus, pasilenkė išbučiuoti vaikino viršugalvio bei kaktos.
Turbūt praėjo visa valanda, jei ne daugiau, iki kol Saul visiškai suglebo. Antoine dar tik žvilgtelėjo į jį ir išsišiepė, išvydęs, kaip visgi mielai atrodo miegantis vaikinas. Bet, na, jam nebuvo kada grožėtis (kad ir kaip norėjo), Grizi jau buvo nusprendęs, ką
privalo padaryti. Jis, be galo atsargiai, kad Saul neprižadintų, susirinko rankas, gerokai kairiąją papurtė, kadangi ši tiek laiko buvo prispausta ir kaip reikiant nutirpo, bet po to patyliukais nuslinko iki drabužiais apkrautos kėdės, šį bei tą pagriebė ir viską išsinešė į svetainę. Antoine paskubomis apsirengė, įšoko į batus, dar patikrino, ar turi telefoną, raktus, o paskui išėjo iš buto visgi palikdamas duris atrakintas (jei Saul panorėtų išeiti). Vaikinas, nulipęs apačion, tuoj pat sėdo į savo žalią mašiniuką ir nuriedėjo gatvėmis tolyn, mėgindamas rasti ne per seniausiai į telefoną įrašytą Saul tėvų adresą. Na, su GPS pagalba jam tai pavyko padaryti, o tiksliai tuo momentu, kai Antoine prisiparkavo, jo telefonas sudrebėjo. Ir šįkart jau tikrai skambino Saul.
- Nepyk, kačiuk, - sumurmėjo jis, numesdamas ragelį ir išvis telefoną išjungdamas, kad daugiau nesutrukdytų, o tuomet tik drąsiai išlipo iš automobilio, šiek tiek susvyravo ir, dangstydamasis nuo įkyrios saulės šviesos, nupėdino iki namų durų. Antoine reikėjo du kartus pasibelsti iki kol pagaliau durys atsidarė ir vaikinas išvydo pažįstamą veidelį. - Mia! - džiugiai cyptelėjo jis ir pritūpė mergaitės apkabinti.
- Ei, ko prie vaikų lendi?! - pasigirdo piktas, moteriškas balsas. Antoine tuoj pat pakilo ant kojų ir įsistebeilijo į moterį. Mia, tuo tarpu, išsigandusi tik tvirčiau į Grizi kelnes įsikibo, kažką tyliai suinkšdama.
- Mmm, ar jūs ponia Niguez? - pasiteiravo Antoine, o moteris linktelėjo iškart žengdama artyn, sugriebdama vaiką už žasto ir stebėtinai grubiai atplėšdama nuo svečio.
- O kas tu toks būsi? Nesakyk, kad kokius siurblius pardavinėji? Nereikia man tokių dalykų, nešvaistyk nei mano, nei savo laiko, - pradėjo aiškinti ji, regis, jau mėgindama užtrenkti duris.
- Aš Antoine! - kvarktelėjo jis, nesuvokdamas, kaip tai visgi bus
reikšminga. Po sekundės Saul motina jau buvo jį sugriebusi už apykaklės ir aršiai įtempė vidun, skambiai užvoždama duris. Dabar Antoine pasijuto it peliukas, įstrigęs spąstuose - ko gero, reikėjo likti lauke...
- Tai
tu tas Antoine, kuris mano sūnų iš doros kelio išvedė?! - pradėjo klykti moteris, o iškart po to sekė visa virtinė ispaniškų žodžių, kuriuos Antoine dar pakankamai sunkiai gaudė. Ilgai netrukus šalia stoviniuojanti Mia pradėjo verkti, todėl į svetainę atskubėjo ir tėvas, pažiūrėti, kas vyksta.
- Kas čia per suskis? - tepaklausė jis ir prunkštelėjo. Matyt, Antoine liga jau iš toli švietė: vaikinas jautėsi kaip niekad silpnai ir, ko gero, atrodė ne ką geriau - veidas išbalęs, tamsūs paakiai, stiklinės akys, raudonos lūpos, visiškai suglebęs kūnas... Į vyro klausimą atsakė moteris ir, regis, jam tai ne itin patiko. Pora tarpusavy susikoliojo, o tik po to atsisuko į Antoine. Tėvas kokias penkias minutes į jį įtariai spoksojo, iki kol jo akyse nesušvito visiška nuostaba ir jis neišlėkė iš kambario, palikdamas žmoną vieną. Šioji tik mostelėjo rankomis, tačiau pokalbį pratęsė:
- Kad aš daugiau tavęs nematyčiau nei prie mano sūnaus, nei prie anūkės, ar aišku?! - užrėkė ji.
- Atsiprašau, tai jau neįmanoma, - murmtelėjo Antoine. - Aš
myliu Saul. Ir jo dukrele rūpinuosi lyg sava. Galiu nors ir dabar pažadėti, kad jų abiejų niekada nė už ką neįskaudinsiu, - ryžtingai tarė vaikinas, pamažu ištiesindamas nugarą.
- Nusispjaut man tie tavo pažadai!! Neleisiu
savo sūnui būt gėjum!! Tai šlykštu, nenatūralu! - šaukė ji, jau kiek grėsmingai prie Antoine artėdama. Bet tuo momentu plačiai atsilapojo laukujės durys ir vidun įsprūdo pakraupęs Saul. Tuo pačiu momentu į svetainę grįžo ir tėvas su kompiuteriu rankose.
- Motin, trauk geriausius puodelius - Antoine reikia
atitinkamai sutikti, - išsišiepdamas pratarė jis ir pagaliau užvėręs kompiuterį atsargiai padėjo jį ant stalo. Grizi jau kone šimtu procentu buvo įsitikinęs, jog žino, ką Saul tėvas atrado... Matyt, dėl to jis taip greitai iš kambario tąkart ir išlėkė - prisiminė, kur Antoine veidas jam matytas.
- Ką čia šneki?! - širdo motina, prieidama prie vyro, o Antoine, pasinaudojęs progą, nuskriejo Saul į glėbį ir kiek savininkiškai jį iškart prisiglaudė prie savęs. Po akimirkos pas tėtuką atbėgo ir Mia, pasislėpdama už judviejų.
- Šaaa, ramiai. Žinau, kad tau pikta, bet su
šituo vaikinu tikrai nevalia peštis, - tėvo akys suspindo, jis tik dar plačiau nusišypsojo ir, kaip autografo trokštantis gerbėjas, kukliai žengė arčiau Grizi. - Juk čia Antoine Griezmann! - šūktelėjo jis, iškart patraukdamas motinos dėmesį. Antoine, tuo tarpu, tik sudrebėjo ir jau pamažu pradėjo sprukti iš Saul glėbio, nujausdamas, jog artėja nemažas kivirčas. - Čia gal prieš metus dingęs Prancūzijos princas! - skambiai išdavė Saul tėvas ir džiugiai suplojo rankomis, jau akivaizdžiai ignoruodamas tą faktą, kad jo paties sūnus dar visgi glaudėsi prie princo. Regis, savi įsitikinimai nebeatrodo tokie jau ir svarbūs, kai kalba pasisuka apie karališką kraują...


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Kv. 03 09, 2017 5:49 pm

Saul dabar labai pyko ant savo tėvų. Taip, galbūt jie ir labai padėjo, kai Mia buvo maža ir vaikinas turėjo daug paskaitų ir negalėjo jos prižiūrėti, bet dabar, kai jis pats tvarkosi savo gyvenimą ir tik kartais paprašo mamos pažiūrėti dukrą, ji taip drįsta užsipulti ir kelti tokius vėjus. Ir viskas dėl ko? Nes jos sūnelis vėl prisidirbo. Juk Saul puikiai žinojo, kas tada buvo, kai mamos draugės sužinojo, kad vaikinas įtaisė kažkokiai merginai vaiką. Mama buvo apkalbėta, netgi kelis mėnesius jos su ja nebendravo, nors kiekvieną sekmadienį ją matydavo bažnyčioje. Motinai tai tikrai buvo šokas, bet ji atsigavo, padėjo auginti Mią ir galiausiai tos draugės sugrįžo ir viskas buvo gerai. Dabar ji bijo, kad dabar bus lygiai taip pat. Kad moteris liks viena, tik su vyru, neturės kompanijos ir vėl vaikščios po namus lyg pardavusi sielą. Ir dėl ko? Nes bažnyčios davatkos apkalbės, kaip Saul susidėjo su vaikinu, kad dėl to nebeina į bažnyčia, paskui dar visokių nesąmonių prigalvos, kad tik viską apjuodinti. Ir žinoma, mama to tikrai nenusipelnė, bet čia ne jos gyvenimas, kad ji spręstų, kas gerai vaikinui o kas ne.
- Dėl tavęs.. Juk sakiau, ji labai religinga ir tokių dalykų nepriima, - dar kartą pakartojo vaikinas, taip nenorėdamas paleisti Antoine iš savo glėbio, mat tai buvo vienintelė viena, kurioje ispanas jautėsi saugus,- tėvas liepė nešdintis iš namų. O jis paprastai nešaukia. Tikrai manai, kad viskas bus gerai? - Saul žinojo savo šeimą, jeigu jau visi trys pradėjo ispaniškai rėkauti vienas ant kito, tikrai buvo rimtas konfliktas. Dabar vaikinas norėjo tikėti, kad viskas susitvarkys, bet kažkodėl labai abejojo. Taip jis vėl nuėjo pas Antoine į miegamąjį ir nugriuvo ant lovos. Jautė, kad galėtų čia pat apsiverkti, bet reikėjo bent kiek išlaikyti orumą, tad tik pažvelgė į prancūzą ir jam šyptelėjo.
- Ai, dabar jau tikrai nebesvarbu,- pasakė jis taip palįsdama po antklode ir vėl prisispausdamas prie jo,- galbūt.. Užteks ir tavo glėbio,- pasakė ispanas taip užsimerkdamas ir atsidusdamas, mat dabar jam reikėjo sugalvoti planą, kaip viską pakreipti į kitą pusę. Meluoti mamai, kad viskas baigta su Griezmann? Nes dabar kito varianto nerado. Sakai, kad viskas jau seniai nutraukta, nors iš tikro su juo slapta susitikinėji? Ir kiek laiko Saul tai galėtų ištverti? Kelias savaites? Tikriausiai. Tad reikėjo galvoti apie kažką kitą. Ir tas galvojimas buvo tikrai varginantis, o po valandos ispanas jau skaniai snaudė šalia savo vaikino. Ir tikrai nepajautė, kada jis išėjo ir dingo, o kai atsibudo, jo nerado. Išlipęs iš lovos jis ėmė dairytis, kur yra vaikinas, šaukė, bet jis neatsiliepė. Tada nusprendė paskambinti, tad surinko Antoine numerį, o išgirdo tik du žodžius, kurie buvo aišku. Jis tikrai važiuoja pas jo tėvus. Bet iš kur žino, kur jie gyvena? Na, dabar tai buvo mažiausiai svarbus reikalas, Saul greitai apsimovė batus ir nusprendė lėkti atgal pas mamą ir gelbėti visą šitą situaciją. Žinant Antoine bus aišku, ką jis darys - pasakys, kad daugiau prie Saul neis, kad paliks jį ramybėje, kad tik jis galėtų auginti dukrą. Ir jam tikrai viso šito nereikėjo, tad dabar ispanas sėdo į automobilį ir nulėkė pas savo tėvus. Gerai, kas buvo sekmadienis ir nebuvo didelių kamščių, nes kitaip jis būtų pasiekęs savo vaikystės namus kur kas vėliau. Ir dabar kai įlėkė į namus, mama tikriausiai jau šaukė ilgai, o Antoine stovėjo visai pakraupęs. Saul piktai pažvelgė į motiną, o paskui tėvas su kompiuteriu pasirodė, kas visai viską sujaukė.
- Ką...? - ispanas pažvelgė į tėtį, pasirodo, motina paklausė to pačio. Iš tikro, Niguez buvo nesvarbu, ką ten rado, apie Antoine nuomonė tikrai nepasikeis. Na, jeigu jis kokius tris žmones nužudė ir slapstosi nuo policijos, taip, galbūt truputi viskas keisis, bet tokia saulytė nieko panašaus tikrai negalėjo padaryti, tad dabar Saul kaip ir norėjo pamatyti, ką tėvas rado ir tik pasijuokti iš visko. Staiga prie jo atėjo Griezmann, tad vaikinas jam nusišypsojo, o pamatęs Mią, taip pat šyptelėjo mergaitei, kuri tikrai buvo išsigandusi, juk šiandien visi namuose tik pešasi. Ir Saul klausėsi tėvo, o jis žiūrėjo į Antoine, lyg jis būtų kokia žvaigždė, o kai jis didingai pažvelgė, kad Antoine yra princas, Saul tik skaniai nusikvatojo.
- Aha, princas, tėti, ką dar sugalvosi??? - paklausė ispanas, o kai Antoine nuo jo atsitraukė ir rimtai žiūrėjo į vaikiną, ispanas tik prisimerkė. Negi tai tiesa?
Jis čia rimtai princas? Tada vaikinas nuėjo prie kompiuterio ir pažvelgė į paiešką. Taip, suvesta vardas pavardė, daugybę nuotraukų, kurios, matosi, buvo darytos prieš kelis metus, straipsniai ir panašiai... Saul tik pakėlęs akis nuo kompiuterio pažvelgė į Antoine, taip net nebežinodamas, ką pasakyti, ką daryti, iš viso, kaip reaguoti į tai. Ir tada prie Griezmann prilėkė Mia.
- Priiiiincas,- uždainavo ji, kas buvo visai nemalonu. Ir Antoine nors ir šyptelėjo mergaitei, galiausiai vis tiek ją nustūmė ir išlėkė iš buvo.
- Saul, aš atsiprašau, nežinojau, kad jis princas... - pradėjo atsiprašinėti motina, o ispanas tik pažvelgė į ją.
- Manai, kad aš žinojau? Ir po velnių, kokie jūs dviveidžiai,- pasiskundė vaikinas, taip nuspręsdamas lėkti iš paskos Grizi, negalėjo visko taip palikti. Gerai, kad Antoine toli nenubėgo ir jį rado stovinti kieme. Saul tik priėjo prie vaikino, švelniai suėmė už rankų ir prakalbo,- kodėl nieko nesakei? - jis tikrai nei kaltino, nei ką, paklausė labai švelniai ir maloniai,- ir galėsiu būti tavo princesė? - šį kartą jau labiau šyptelėdamas, mat vis dar galėjo patikėti, kas čia ką tik buvo ir kur viskas pasisuko.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Kv. 03 09, 2017 8:11 pm

Juokinga, pagalvojus, kaip greitai pasikeičia žmonių nuomonė apie tave, vos sužino vieną menką faktą: jog esi iš galingos šeimos. Ir taip Antoine tikrai jau ne kartą nutiko. Ypač Los Andžele, nes Prancūzijoje daugiau ar mažiau visi žinodavo, kokia yra Griezmann šeima, kad karališkoji pora teturi vienintelį sūnų, visa širdimi trokštantį išvengti sosto, tačiau, jei ne Antoine, tuomet į jį ateina vaikino pusbrolis, kol kas antras eilėje, o jis, na, nepasižymėjo itin priimtinais pasisakymais. Išvis, žmonės jį tiesiog praminė mini-Trump, dėl ko, žinoma, niekas ir nepanoro matyti Jacque, tupintį soste. Visi vietoj to atsisuko į Antoine. Iškart vilties kupinomis akimis įsispoksojo į vaikiną, akivaizdžiai parodydami, ko jie trokšta: kad, tradiciškai, Grizi iškart po vestuvių su dailia mergina užimtų sostą, taptų įspūdingu karaliumi, o vėliau parūpintų ir įpėdinių, galinčių pratęsti kilmingą liniją. Savaime suprantama, visų svajonės kiek subyrėjo, vos Antoine drąsiai pasisakė esąs biseksualus ir pamilęs vaikiną. Daug kam, išvis, buvo šokas: kaipgi gali Prancūzijos princas būti kitos pakraipos? O ką gi reiks daryti, kai Antoine taip niekuomet ir nesusilauks vaikų? Kam po to sostas atiteks? Ar tuomet karališka linija ir nutrūks? Ar vaikinas drįs sugriauti šitokio senumo tradiciją?.. Kadangi Antoine tikrai jokių atsakymų į šiuos klausimus neturėjo ir, tuo labiau, nenorėjo jų galvoti, tiesiog griebė Henri už rankos ir kartu su juo pabėgo iš valstybės. Na, o viskas nesibaigė taip, kaip Grizi planavo, tačiau dabar skųstis tikrai negalėjo.
Antoine buku žvilgsniu stebeilijosi į Saul tėvą, nesuvokdamas, ko šis nori. Kad dabar staiga Grizi jam atleistų? Kad pavaidintų draugišką, po to, kai šitaip iškoliojo tiek jį, tiek Saul? Ir dar iš jo dukrą atėmė? Kurgi ne. Antoine viso labo tik suraukė kaktą ir pamažu išsirangė iš ispano glėbio, ruošdamasis likti apipiltas klausimais. Na, bet kol kas niekas neisterikavo. Tik vienas Saul iš pradžių nusikvatojo, bet po to suskubo tikrinti, ar tai, ką tėvas pasakė, yra tiesa.
Žinoma, tiesa. Mažuti, atleisk, bet šįkart įsisiurbei į karališką kraują žaismingai pamanė Antoine, kiek nervingai iš lėto pasikasė smilkinį, pirštais perbraukė per plaukus ir, kai jau prie jo kojų pribėgo Mia, Grizi nudelbė žvilgsnį. Aišku, mergaitė dabar bus tiesiog priblokšta - turbūt pradės įsivaizduoti, kad Antoine, kaip nuo pasakos nužengęs princas, ieškantis savo miegančios gražuolės. Grizi instinktyviai vogčia žvilgtelėjo į Saul. Man rodos, jau radau... Visgi kvaila Mios dainelė dar privertė Antoine prasiblaškyti. Jis greitai pažvelgė į mergaitę, šyptelėjo jai ir, kadangi jautė, kad tiesiog nebegali šiuose namuose daugiau būti, staigiai apsisuko ir šovė pro duris. Antoine visgi nenorėjo Saul vieno košėje palikti, todėl rūpestingai sustojo kieme, žinodamas, kad ispanas šiaip ar taip atseks iš paskos. Taip ir buvo. O Antoine į jį pažvelgė jau su ašaromis akyse.
- Aš... atsiprašau, tikrai, - sumurmėjo jis, atsargiai prisiglausdamas prie Saul. - Nuoširdžiai nežinojau, kaip išvis turėčiau tai pasakyti. O ar būtum patikėjęs? - dar nežymiai vyptelėjo jis ir atsargiai pakštelėjo į lūpas.
- Na, turint galvoj, kad man per tiek laiko tauta jau kokį tuziną
princesių mėgino įsiūlyt... tu kol kas žaviausias variantas, - pridūrė Antoine ir meiliai nusišypsojęs visgi apglėbė rankomis Saul kaklą, prisitraukė vaikiną arčiau ir drąsiai įsisiurbė jam į lūpas. Po kelių akimirkų Grizi pamažu atsitraukė ir pažvelgė Saul į akis. - Tu turbūt labai daug klausimų turi, - Antoine tik sunkiai atsiduso ir pirštų galiukais perbraukė vaikino skruostus, - gal grįžkim atgal į mano lovą ir aš pasistengsiu į juos atsakyti, gerai? - tyliai pridūrė jis ir nusišypsojo, - bet, palauk, dar vieną reikalą sutvarkyti reikia... - reikšmingai murmtelėjo Antoine ir iškart atsiraitojo vilkėto megztuko rankoves, tarytum ruošdamasis kokiai kovai. Na, tiesą sakant, panašiai ir buvo. Tai, ką Antoine dabar nutarė padaryti, buvo taaaaaip toli nuo jo komforto zonos, kad net pats vaikinas stebėjosi savo ryžtu. Turbūt meilė visai galvą apsuko, jei jau savus principus panoro priminti dėl Saul. Antoine vėl drąsiai nužygiavo atgal į Saul tėvų butą, o, žinoma, vaikinas iškart atsekė iš paskos. Kaip ir reikėjo tikėtis, prie Antoine tuoj pat prilėkė motina su sausainių pintinėle, kol tuo metu tėtis ant stalo dėliojo, regis, kitokius skanėstus arbatėlei.
- Mes tik norėjome atsiprašyti... - pradėjo šnekėti moteris, bet Antoine tik kilstelėjo ranką, mostu paliepdamas jai nutilti. Grizi iškart nutaisė rūsčią miną, puikiausiai išmoktą iš tėčio, greitai ištiesė nugarą, kiek arogantiškai kilstelėjo galvą ir pradėjo savo skambią kalbą:
- Ar jūs bent suvokiate, ką padarėte? Kaip jūs įžeidėte mane,
Prancūzijos princą? Jūs drįstate drumsti karališkos šeimos vardą? - apsimestinai piktinosi Antoine, o Saul tėvai, regis, net perbalo. - Jūs žinot, kokia galinga yra mano giminė? Ar bent nutuokiat, kaip yra elgiamasi su šitaip princą žeminančiais žmonėmis? - Antoine žengė mažą žingsnelį į priekį, o motina iškart atsitraukė ir pasislinko arčiau tėvo. Šio rankos, laikiusios kažkokį saldainį, tik nusviro. Abu nulenkė galvas, o Grizi tik suraukė kaktą ir pareiškė:
- Žiūrėkit į mane, kai su jumis kalbu! - kaip niekada anksčiau, vaikinas dabar
spinduliavo karališkumu, parodė esąs valdovas, esąs tvirtas ir karingas, jame vėl užsidegė liepsna, kuri iki šiol tik ir buvo asocijuojama tik su kilmingu krauju. - Su jumis galima gražiuoju tartis, ar man teks kreiptis į karalių? - čia, žinoma, buvo blefas, tačiau nieko nenutuokiantys žmogeliai vis tiek pabūgo ir klusniai palinksėjo galvomis. - Puiku. Tuomet nustokit išsidirbinėti: jei jau nusprendėt sūnų gimdyti, tai dabar jį ir priimkit toks, koks yra, neprikaišiodami savo nuomonės, - valdingai pradėjo dėstyti Antoine. - Ir net nedrįskit iš jo atimti dukros. Neturit tam jokios teisės. Rytoj tiek mergaitė, tiek visi jos daiktai bus sugrąžinti į Saul butą. Suprantamai pasakiau? - jo akyse žybtelėjo pykčio kupini žaibukai, privertę vėl tėvus sulinksėti. - Norit jūs to ar ne, mes su Saul būsim kartu. Ir nedrįskit mėtyti kokių homofobiškų komentarų. Aš. Jums. Įsakau. - ir čia buvo pirmas ir vienintelis (Antoine tikėjosi, kad ir paskutinis) kartas, kai jis pasinaudojo savo titulu. Žinodamas, kad ilgai nebeištvers, Grizi greitai apsisuko ir nuskuodė link durų, pakeliui dar sugriebdamas Saul už rankos. Nespėjo jiedu net į kiemą išeiti, kai Antoine jau supanikavo. Drebančiomis rankomis susiėmė už galvos ir įsispoksojo į Saul:
- Po galais, negaliu patikėti, kad
tai padariau, - Antoine tik nusipurtė ir, kadangi iki šiol jį vežęs adrenalinas pamažu išblėso, vaikinas vėl visiškai nusilpo (o dar ir liga kirto per kojas), kad jis galiausiai nusprendė bent trumpam prisėsti ant laiptų. Grizi tik nuleido galvą tarp kelių ir skambiai atsiduso. - Beje, tikiuosi, tu labai nepyksti dėl to, ką pasakiau? - dar susirūpino Antoine ir baugščiai pažvelgė į Saul. - O dėl Mios? Prašiau, kad rytoj atiduotų, nes, na... vyliausi, jog šiąnakt galėsim būti tik mudu, - dar meiliai pridūrė jis, nežymiai nuraudo ir visgi nudelbė žvilgsnį.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 12:13 pm

Šita žinia apie Antoine tikrai buvo netikėta. Juk dabar vaikinas prisimena, kai buvo mažas ir žiūrėjo, kaip Ispanijos karališkoji šeima susitiko su Prancūzijos ir tikrai prisimena, kai ten stovėjo keliais metais vyresnis už jį Prancūzijos princas. Ir dabar Saul negalėjo patikėti, kad ten buvo tas pats vaikinas, kuris dabar užkariavo jo širdį. Po tokių naujienų tikrai reikia atsigauti, bet tuo pačiu buvo iš įvairių klausimų, kuriuos reikės tikrai paklausti. Bet dabar jis pamatė ašaras Antoine akyse ir tik papurtė galvą.
- Neatsiprašinėk, suprantu tave. Ne eilinė naujiena... - pasakė ispanas, o paskui trūktelėjo pečiais,- nežinau, ar būčiau patikėjęs. Tikriausiai reiktų įrodymų. Ir tikrai būtų buvę sužinoti viską iš tavęs, negu iš mano tėvų, kurie dabar tikriausiai visą balių surengs tavo garbei,- pavartė akis vaikinas ir atsiduso. Niekada nemanė, kad jo tėvai yra būtent tokie: iš pradžių su žeme sumaišė Antoine, o kai sužinojo, kad jis turi karališko kraujo, dabar jau išskėtę rankas laukė jo. Apgailėtina.
- Tai gerai, galėsiu būti princesė, aš už,- nusišypsojo vaikinas ir įsisiurbė Griezmann į lūpas, taip negalėdamas patikėti, aš iš tiesų, pamilo princą. Bet jeigu dabar šitas žodis ir skambėjo gražiai, po kelių dienų jis tikrai nieko nereikš, nes jis myli žmogų, o ne jo statusą. Ir galima pasakyti taip - Saul negali patikėti, kad įsimylėjo Antoine. Jis jam buvo per geras. Tikrai. Ir dabar artimiausiu metu jo tikrai nepaleis,- turiu. Tikrai. Bet taip, galbūt privačioje aplinkoje būtų geriau pasikalbėti. Ne prie tėvų namo,- pasakė jis taip jau žinodamas, kad vis tiek reikės grįžti pas juos ir susidurti su mama, kuri dabar ims atsiprašinėti ir apgailestauti, kad tikrai ne taip turėjo elgtis,- ką dar turi padaryti? - paklausė vaikinas, bet Antoine nulėkė atgal pas jo tėvus, taip tikriausiai norėdamas pasakyti dar kelis žodelius jiems. Na, o Saul negalėjo pražiopsoti tokio įvykio, tad nusekė iš paskos. Į svetainę nėjo, atsistojo tarpduryje ir atsirėmė į staktą, taip laukdamas, kas čia bus. Mia atlėkė prie jo ir apsikabino tėčio koją, tad ispanas šyptelėjo mergaitei ir žiūrėjo, kas čia vyks. Ir to tikrai Saul nesitikėjo. Iš pradžių jis tik išpūtė akis, nes buvo nustebęs, tokio tono pas Antoine niekad negirdėjo, jis nemokėjo pykti, o dabar jis buvo visai kitoks. Saul stovėdamas ir žiūrėdamas į keistą spektakliuką, tik prikando lūpą, o pajautęs, kad Mia nulėkė kažkur žaisti, vėl pažvelgė į savo vaikiną ir suprato, kad viskas atrodė nerealiai. Tėvų išraiškos buvo neišpasakytos, kad privertė ispaną išsišiepti. Ir galiausiai tėvai sutiko su visomis sąlygomis, o Saul su Antoine išlėkė iš buto. Jie abu prisėdo ant laiptų.
- Ne, viskas gerai,- linktelėjo vaikinas, taip vėl prikasdamas lūpą ir prisimindamas, kaip viskas atrodė,- tai gerai, jeigu jau taip nori rūpintis Mia, tai tegul padaro ir šiandien,- pasakė vaikinas taip paimdamas Antoine ranką ir supindamas judviejų pirštus,- beje... - jis pažvelgė į Grizi akis,- tu ten stovėdamas ir rėkdamas ant mano tėvų... Atrodei
taip karštai, - Saul nusišypsojo ir įsisiurbė vaikinui į lūpas, tikriausiai jeigu būtų įmanoma, iš jo ten jau būtų virtusi balutė, mat tokios vaikino pusės nesitikėjo pamatyti. Ir jam patiko tas faktas, kad jie galės praleisti vakarą kartu. Nors nieko nenuveiks tokio, kas visai iškraustytų Saul iš proto, bet pabūti kartu buvo tai, apie ką jis tikrai svajojo. Ir jie neilgai ant laiptų bučiavosi, nes kažkokie žmonės nusprendė praeiti pro šalį, tad reikėjo baigti. Tada Niguez atsistojo ir dar kartą nulėkė pas mamą, atsisveikinti su Mia ir tėvais. Pasakė, kad mergaitę rytoj vakare atvežtų namo, po darželio. Motina palinksėjo, taip daugiau netardama žodžio. Nors dukra norėjo eiti su tėčiu, jam pasakius, kad jis turi reikalų ir būtų labai laimingas, kad ji liktų čia, Mia sutiko ir atsisveikindama stipriai tėtį apsikabino. Tada Saul išėjo iš tėvų buto, o kieme jo laukė Antoine. Jie buvo atvažiavę su savomis mašinomis, tai Saul pasakė, kad nuvažiuos namo, pasiims reikalingus daiktus, mat rytoj jam ryte į paskaitas, tad kompiuterį reikia turėti būtinai, o kai viską susitvarkys, atvažiuos pas Antoine. Toks variantas tiko, tad ispanas sėdo į savo mašiną ir nulėkė namo. Ir ten daiktus susirinko per penkiolika minučių, dar pasižiūrėjo, ar nieko nepaliko, pasiėmė kuprinę ir išėjo iš namų. Tada jis sėdo į mašiną ir nuvažiavo pas Antoine į namus. Ten pabeldė kelis kartus į duris, o jos greitai atsidarė. Saul pamatęs Grizi tik nusišypsojo, o paskui nusilenkė prieš jį.
- Jūsų didenybe, kaip ir norėjote, atvykau pas Jus,- pasakė jis kikendamas, o paskui įžengė pro duris ir įsisiurbė princui į lūpas.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 1:24 pm

Ko jis nesitikėjo, tai kad Saul šitokios isterijos sužavės. Bet, na, galbūt reikėjo tikėtis - ne dažnai Antoine parodo karališkąją savo pusę, ne dažnai atskleidžia kitokį savo charakterį, o žmogui, pirmą kartą tai matančiam, išties gali pasirodyti įspūdinga, nors iš tikro tai tebuvo eilinis teatras - Grizi viso labo teatliko princo vaidmenį, nes, nepaisant visko, puikiausiai žinojo, kad, giliai širdyje, jis visuomet išliks tas kuklus, tylus vaikinukas, vengiantis bet kokio kontakto su žmonėmis. Vien iš to kiti jau turėjo suvokti, kad iš Antoine tobulas valdovas neišeis. Ir jie tikrai neturėjo nustebti, kai Grizi į viską nusispjovė ir paliko šalį. Turbūt, vos jis grįžtų, iškart vėl užgriūtų didžiausios minios smalsuolių, žurnalistai į veidą kištų savo mikrofonus, ir mažų mažiausiai kiltų sumaištis, sprendžiant, ką daryti dėl sosto. Kol kas jame ramių ramiausiai sėdėjo Griezmann tėvai, tačiau tauta jau kuris laikas mėtė užuominas, jog nori jaunesnio valdovo. Tai yra jų sūnaus. Na, o į sostą, pagal tradicijas, Antoine ateitų tik vedęs. Kas jam atrodo pernelyg sudėtinga, mat, jam vis nepavyksta išlaikyti padorių santykių. Bet galbūt su Saul pasiseks? Tačiau ar jis norės vykti į Prancūziją, ar norės veltis į karališkus reikalus, ar jam tai išvis bus įdomu?..
- Na, tuomet pasistenk to vaizdo neužmiršti, nes, ko gero, daugiau nieko panašaus jau nepamatysi, - pernelyg linksmai kvarktelėjo vaikinas ir dar pakštelėjo Saul į lūpas. Bet, aišku, jiems tiek neužteko, tad vos po akimirkos jiedu jau kaip reikiant įsijautė į deginantį bučinį, ir vienas kitą tik dar arčiau prisiglaudė. Tiek kad jų laimė ilgai neužsitęsė - pro šalį kaip tik pėdino kažkokie žmonės, kurie labai jau išraiškingai nužvelgė porelę, kone žvilgsniu liepdami eiti laižytis kur nors kitur. Antoine, nors ir nepaisė jų nuomonės, vis tiek pamažu pradėjo slinkti į kiemą ir stabtelėjęs apsidairė, mėgindamas prisiminti, kur mašiną paliko. Kadangi vaikinai čia atkeliavo su skirtingais automobiliais, dabar taip pat ir grįžo. Saul dar turėjo reikalų, tačiau Antoine ramiai sau įsėdo į mašiną ir nuvažiavo atgal į savo butą, tiesiu taikymu krisdamas į lovą ir pirmiausia susirasdamas termometrą. Ilgai netrukus jis jau rodė "37.2". Tai paaiškina, kodėl Grizi jautėsi akivaizdžiai geriau. Tačiau vaikinas nujautė, kad ilgai tuo džiaugtis negalės, todėl vietoj to, kad ką nors naudingo nuveiktų, jis dar paskambino Erikai, pranešė, jog
galbūt neateis į darbą, nes serga, o moteris rūpestingai palinkėjo sveikti. Baigęs pokalbį Antoine tiesiog užsižaidė su telefonu, iki kol pagaliau išgirdo Saul beldžiant į duris, tuomet tingiai išvirto iš lovos, vietoj antklodės pagriebė baltą chalatą, į jį susisuko ir nutipeno į koridorių.
- Ar dabar kiekvieną kartą šitaip kreipsies? - sukrizeno Antoine, stebėdamas, kaip Saul jam nusilenkia. - Bet turiu pripažinti - man tai visai patinka, - džiugiai pridūrė vaikinas ir, kai ispanas priėjo arčiau, iškart tvirtai apglėbė jį rankomis ir karštai atsakė į bučinį. Antoine rankos žaismingai perbėgo Saul nugara, liemeniu, o po to stabtelėjo ties apykakle. Vaikinas kiek tvirčiau į šią įsikibo ir pradėjo ispaną vestis svetainės link. Grizi vis gaudė jo žvilgsnį, pernelyg grožėdamasis Saul veido bruožais, galiausiai jis tik prikando lūpą ir, ispaną stumtelėjęs, privertė jį klestelėti ant sofos. Antoine tuoj pat įsitaisė vaikinui ant kelių, drąsiai apžergdamas jį, ir vėl palinkęs delnais švelniai kilstelėjo Saul galvą bei įsisiurbė į lūpas. Po akimirkos Grizi jau pajuto ispano pirštus, žaismingai kylančius jo šlaunimis,o galiausiai stabtelėjančius bei tvirčiau įsikimbančius į užpakalį. Antoine viso labo tik plačiai išsišiepė ir dar kartą pabučiavo Saul, leisdamas jo neklusnioms, šviesioms garbanoms švelniai užkristi vaikinui ant veido. Ilgai netrukus visgi ir pats Grizi nesusilaikė, greitai rankomis nuslydo kiek žemiau, užčiuopė vaikino marškinėlių kraštą ir paskubomis šiuos nurengė, akimirką leisdamas sau pasigrožėti Saul krūtinės raumenimis.
- Po galais, tu jau
per daug mane uždegi, - gaudydamas orą sunkiai sušvokštė Antoine ir vėl prigludo prie vaikino, šįkart pamažu nuslysdamas ant sofos, ant šios išsitiesdamas ir Saul trūktelėdamas ant viršaus. Ir jie kaip reikiant glamžėsi, iki kol pats Antoine nesusijaudino ir nepanoro dabar pat su Saul virš stalo pasidulkinti - būtent tuo momentu jo galvoje ir suskambo pavojaus varpai, liepiantys dabar pat viską stabdyti antraip vėliau kaltė jį pražudys. Taigi vaikinas, kad ir kaip nenoriai, pamažu nuo Saul atplyšo, stumtelėjo jį kiek tolėliau, tarsi norėdamas palikti sau šiek tiek daugiau erdvės kvėpuoti bei atsigauti. Po to Antoine dar kokią valandą stengėsi kuo mažiau prie Saul liestis, nes jau nuoširdžiai ėmė baimintis, kad sekantį kartą šitaip apsvaigęs, gali laiku ir nebesusiprotėti. Bet vaikinai ir taip sumąstė, ką veikti. Vėliau jie susirado, ką užkąsti - kadangi Antoine apetitas atsirado, jiedu sukirto tą Saul atneštą sriubą, kuri, tiesą sakant, nebuvo tokia jau ir bloga, kaip prancūzas tikėjosi - po to prisėdo pažiūrėti filmo. Aišku, vidury jo vaikinai vėl pradėjo glamonėtis, tačiau Antoine vėl buvo priverstas viską stabdyti ir vėl nukreipti dėmesį į televizorių. Po viso to filmas nebeatrodė toks įdomus, Grizi jautėsi keistai trapus bei pažeidžiamas, todėl, vėl vengdamas kontakto su Saul, tik susisuko į chalatą ir pasislinko kiek į šoną. Pagaliau, kai filmas, kurio niekas šiaip ar taip nežiūrėjo (Antoine visą laiką nudelbęs žvilgsnį į grindis mąstė apie Saul ir savo nusistatymus tam tikrais klausimais), baigėsi, vaikinai sujudo. Grizi tingiai pasiražė, pratampė sustingusius raumenis, o paskui žvilgtelėjo į Saul. Jis neatrodė itin patenkintas. Galbūt netgi... nuliūdęs? Bet Antoine suprato, kas buvo blogai - šitiek kartų per vieną dieną atstumtas bet koks žmogus įsižeistų. Na, bet dar nebuvo per vėlu situaciją pataisyti. Antoine iš lėto pakilo nuo sofos, vėl nusivilkęs chalatą jį švystelėjo ant ranktūrio ir reikšmingai pažvelgė į Saul:
- Geeerai, - murmtelėjo vaikinas ir nusišypsojo, - aaaš einu į dušą, - jis iškart palinko arčiau, pakštelėjo ispanui į lūpas, o paskui, įsistebeilijęs į akis, valiūkiškai vyptelėjęs pridūrė:
-
Gal nori prisijungti? - Grizi jam tik mirktelėjo, tačiau atsakymo nelaukęs nupėdino koridoriumi vonios kambario link. Antoine specialiai paliko duris atrakintas, su viltimi, jog, galbūt, Saul dar vis dėlto ateis, o pats pamažu pradėjo nusirenginėti, vilkėtus drabužius, it krepšinio kamuolius, į krepšį svaidyti pradėjo, iki kol galiausiai liko tik su apatiniais. Ir būtent tuo momentu pagaliau iš lėto prasivėrė kambario durys, kas privertė Antoine nusišypsoti...


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 3:15 pm

Saul tik palinksėjo, mat dabar tikrai galės kiekvieną kartą, kai jie bus kartu, kreiptis į Antoine taip. Viešoje vietoje tikrai nebandys visko išduoti, mat niekas ir neturi šitame mieste žinoti apie tai, kad jis yra princas. Tikėkimės, taip ir bus, nebent jo tėvai visiems išpliurps. Bet tikriausiai jie dabar bijo, žino, kas nutiks, mat Grizi aiškiai pasakė, kad kreipsis į karalių. Ir labai įdomu, ar jis iš viso su savo tėvais šneka. Bet čia bus klausimai skirti ateičiai. Bent jau Saul pradėjo juos kauptis sau į galvą. Tikriausiai vis tiek viską užmirš, tai gal reiktų kur nors užsirašyti ar ką..
- Na, jeigu labai norėsi, tikrai galėsiu, Jūsų didenybe,- ispanas vėl šyptelėjo, taip prisiglausdamas prie Antoine ir išbučiuodamas jį. Po kiek laiko jie nusprendė iš koridoriaus nueiti iki svetainės, tad būtent tą ir padarė. Vos tik vaikinas atsisėdo ant sofos, Grizi jau užlipo ant jo ir pratęsė bučinius, kurie iš tikro užvedė Saul, bet jis pats žinojo, kad tikriausiai prancūzas vis tiek neleis nieko daryti, juk jis buvo prisižadėjęs sau, o Niguez tikrai gerbė jį dėl tokio pasirinkimo ir kantrybės. Juk ne kiekvienas galėtų laikytis savo įsitikinimų, kai taip pasaulis ir visuomenė juda į priekį. O vaikinas jau aną dieną pasakė, kad tikrai gerbs tokį Antoine pasirinkimą ir tikrai jo nespaus į kampą (tipo pasimylim arba tave paliksiu). Bet sunku buvo negalvoti apie tai, kai tokie bučiniai iš tikro vedė iš proto. Ypač kai Saul marškinėliai nukrito ant žemės ir jis sutiko Antoine mėlynas akis.
- Ak, tai čia aš kaltas? - paklausė jis pajuokaudamas, o paskui šyptelėjo ir vėl įsisiurbė vaikinui į lūpas. Po to Grizi išsitiesė ant sofos, tad Niguez pats pirmas atsidūrė ant jo ir vėl įsisiurbė į lūpas, taip nepamiršdamas išbučiuoti ir kaklą. Ir jie tikrai gerai ten glamžėsi, kol galiausiai Antoine nusprendė nuo jo bėgti tolyn, kas vaikiną iš ties prajuokino. Taip jie sėdėjo per gerą metrą vienas nuo kito, nes tikrai bijojo, kad kitą kartą tikrai viskas gali pasibaigti seksu. Ir Saul tikriausiai ir sau neatleistų, jeigu taip pasinaudotų vaikinu. Tad jie kelias minutes leido sau atvėsti, o paskui sugalvojo ką nuveikti. Žinoma, filmo žiūrėjimas buvo pirmas variantas, bet jis tiko tiek Saul, tiek Antoine. Bet pirmiausia reikia pavalgyti. Ispanas stebėjo, kaip Antoine kartą tą sriubą, kurią buvo padaręs, o jis pats sau buvo pasidaręs sumuštinių, tai suvalgė juos. Kai abu buvo sotūs, tada įsijungė filmą. Žinoma, prieš tai kol susirado, ką žiūrės, bet galiausiai nusprendė, jie susėdo prieš televizorių ir gerą pusvalandį tikrai žiūrėjo, kas vyksta ekrane. Ir buvo gana įdomu. Iki kol priėjo prie sekso scenos. Saul stebėdamas kas vyksta ekrane, lėtai perbraukė per Antoine šlaunį, o galiausiai jie vėl pradėjo bučiuotis. Bet visai tai niekur nenuėjo, tad vėl atsitraukę vienas nuo kito Saul bandė žiūrėti filmą, bet paskui suprato, kad vis tiek neįdomu, tad tiesiog spoksojo į televizorių, kol galiausiai filmas pasibaigė. Ir vaikinas nenorėjo atrodyti koks nors liūdnas ar panašiai, bet galiausiai taip ir išėjo. Jis tik pažvelgė į Antoine, kuris pakilo nuo sofos ir pareiškė, kad eina į dušą. Saul linktelėjo, tuo tarpu atsidarys kompiuterį ir pažiūrės, ar nieko dar nereikia pasidaryti rytojui, bet jis tiksliai žinojo, kad tikrai ne. Ir vos tik išgirdo kitą klausimą, ispanas tik pamirksėjo, mat net nežinojo, ką atsakyti. Galiausiai Antoine išėjo, o Saul liko sėdėti ant sofos ir galvoti, ką daryti. Juk jeigu nueis į dušą, eilinį kartą jie vėl įsiaudrins, o paskui vis tiek nieko neįvyks. Bet tikriausiai reikėjo prie to pratintis, todėl vaikinas tik atsistojo ir nuėjo iki vonios kambario. Ir atidarė duris pačiu laiku, mat Antoine jau stovėjo tik su apatiniais. Saul tik pervėrė jį deginančiu žvilgsniu, o paskui pats greitai nusirengė savo marškinėlius ir numetė juos ant žemės.
- Aš tikrai garantuoju, kad dabar tikrai susirgsiu,- pasakė jis vėl prieidamas ir įsisiurbdamas Antoine į lūpas. Bučinys nesitęsė ilgai, mat reikėjo eiti į dušą. Ir kol Grizi įjungė vandenį, Saul nusimovė savo kelnes, taip pat likdamas tik su apatiniais. Jis įlipo į dušo kabiną ir iš karto palindo po šilta vandens srove. Tada pažvelgė į Antoine ir prispausdamas jį prie šaltų plytelių, pabučiavo. Po to, kai abu buvo permirkę, jau galima buvo prieiti prie kitų dalykų. Saul pirmiausia pasiėmė dušo želę ir užpylė jos Antoine ant krūtinės, o tada lėtai braukė rankomis, taip nepalikdamas jokio sauso odos lopinėlio. Tą patį padarė ir su nugara, tik šį kartą pasiėmė kempinę ir nušveitė prancūzo nugarą. Po to vėl įsisiurbė jam į lūpas. Žodžiu, normalaus maudymosi po dušu pas juos nebuvo, mat jie kaip pradėjo bučiuotis, tai sunku buvo sustoti. Ir tada kai Saul suprato, kad jau gana, jis atsitraukė nuo Antoine.
- Tu neįsivaizduoji kaip aš
noriu tavęs.. - uždusęs pasakė ispanas, o tada šyptelėjo ir dar kartą pakštelėjo vaikinui į lūpas,- man atrodo, paliksiu tave vieną,- tą pasakęs, vaikinas išlipo iš dušo kabinos. Buvo visas šlapias, apatiniai lygiai tokie pat, tad pirmiausia jis nusimovė juos, išgriežė prie kriauklės, o liemenį apsivyniojo rankšluosčiu. Tada jis išėjo iš vonios, nutipeno iki koridoriaus, kur buvo numesta jo kuprinė su daiktais, viską nusinešė iki svetainės ir ten apsimovė švarius apatinius, anuos padėdamas šalia, reikės nunešti ir padžiauti. Tada Saul išsitraukė kompiuterį ir atsisėdo su juo ant sofos, taip neskubėdamas apsirengti, mat tikrai buvo labai karšta. Įsijungęs savo kompiuterį jis prisijungė prie Antoine Wifi, jau slaptažodį prieš tai sužinojo, o tada nuėjo iki facebook ir panašių tinklapių. Ir po kelių minučių pasirodė Antoine vėl susisukęs į chalatą. Pamatęs taip sėdinti Saul jis tik pažvelgė į jį, o ispanas iš pradžių nesuprato, kas negerai, o tik tada suprato, kad sėdi tik su apatiniais.
- Atsiprašau, namie pripratęs po dušo taip ir vaikščioti namie.. Man atrodo mano kelnės liko ten,- padėjęs kompiuterį ant staliuko, Saul atsistojo ir norėjo eiti iki vonios, bet Antoine jį sustabdė. Jis kelias akimirkas tiesiog žiūrėjo į ispano nuogą krūtinę, o galiausiai vėl įsisiurbė jam į lūpas.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 4:00 pm

Ir, tiesą sakant, viskas buvo karščiau nei karšta. Vėl išvydęs pusnuogį Saul kūną, Antoine tik išsišiepė, jau kilstelėjo rankas, tarytum laukdamas, kol vaikinas įlėks į jo glėbį, prisiglaus ir jiedu vėl pasiners į svaiginantį aistros burbulą. Grizi kone automatiškai trūktelėjo čiaupo rankenėlę, tuoj pat pliūptelėjo vanduo, permerkdamas tiek jį patį, tiek Saul, kuris, jei jau atvirai, sušlapęs atrodė dar seksualesnis nei anksčiau. Pasirodo, tai dar įmanoma. Ilgai netrukus, matyt, jau mėgindamas savo mintis nukreipti bet kur kitur, ispanas jau pagriebė dušo želę, kempinę ir pernelyg gundančiai ėmė delnais braukyti Antoine kūną. Jis vienu momentu nuoširdžiai pagalvojo, kad širdis per gerklę iššoks. Buvo įsitikinęs, kad Saul mato, kaip šioji neramiai tvinksi krūtinėje. O sulig kiekvienu prisilietimu Antoine alsavimas vis tankėjo ir garsėjo, iki kol galiausiai vaikinas žengė arčiau prie Saul, vėl prie jo prisiglaudė, rankomis perbraukė jo nugarą, pečius, lūpas priglaudė prie kaklo, ir tuo pačiu metu pajuto, kaip Saul muiluota kempine perbraukia vaikino juosmenį. Antoine nevalingai iškart sudrebėjo, tačiau atsitraukti toli gražu nepanoro - jis tik dar tvirčiau į Saul įsikirto, vėl įsisiurbdamas į lūpas. Šįkart Grizi drąsiai nagais perėžė Saul nugarą, priversdamas vaikiną sudrebėti bei, ko gero, palikdamas žavias rausvas žymes, o paskui, gudriai šyptelėjęs, tik sugriebė jo sėdmenis ir vėl išbučiavo vaikino kaklą. Klausimas, kuo viskas būtų pasibaigę. Ar tikrai Antoine nebūtų primynęs savo principų. Tačiau Saul pamažu atsitraukė, už ką vaikinas buvo savotiškai dėkingas. Grizi tik nulydėjo jį žvilgsniu, o tuomet vėl užsidarė kabinoje ir sunkiai atrėmė kaktą į šaltą stiklą, leisdamas sau tiesiog ataušti po šitokios audros. Po gerų penkių minučių Antoine pagaliau prisivertė pajudėti, pabaigė išsirengti ir pamažu pradėjo muiluotis, užbaigdamas Saul pradėtą darbą. Kadangi plaukai jau šiaip ar taip buvo šlapi, tai dar ir juos su šampūnu ištrinko, o po to, kai jau buvo šiltas, šlapias ir švarus, patenkinas išlipo iš kabinos, paskubomis susisuko į chalatą ir kartu su garų kamuoliu išėjo pro duris atgal į koridorių. Vaikinas tyliai nutipeno į svetainę ir, žinoma, pamatė Saul sėdintį tik su vienais apatiniais.
- Mmm, nieko tokio... - dar murmtelėjo jis, tačiau kai ispanas atsistojo, Antoine akys iškart išdavikiškai nukrypo į jo krūtinę, vaikinas kone akimirksniu apsvaigo, tik sunkiai nurijo seilę, tarytum dar mėgino tvardytis, bet galiausiai vis tiek Saul sustabdė ir
vėl įsisiurbė į lūpas. Grizi jau turėjo pripažinti, kad šitoks įsiaudrinęs dar niekada gyvenime nebuvo. Galbūt todėl anksčiau ir nematė problemos, laikydamasis savų principų - niekad negeisdavo žmogaus, tai niekad sekso ir neprireikdavo. Tačiau dabar Antoine jau kraustėsi iš proto, žinodamas, kad Saul trokšta, tačiau turėti negali. Vaikinas dar patyliukais suaimanavo, o paskui ispaną švelniai stumtelėjo, prirėmė prie sienos ir iškart vėl praviromis lūpomis išbučiavo Saul kaklą, krūtinę.
- Aš jau einu dėl tavęs iš proto... - trūksmingai sušvokštė jis, trumpam atsitraukdamas ir pažvelgdamas Saul į akis, - po galais, velniop tą įsitikinimą... - iškošė Antoine, iškart pasistiebė, vėl delnais sugriebė vaikino veidą ir prisitraukė arčiau dar vienam deginančiam bučiniui. Ilgai netrukus Grizi leido šiaip ar taip smunkančiam chalatui nuslysti nuo pečių, vėl apnuoginant krūtinę, tačiau, per daug į tai dėmesio nekreipdamas, Antoine susikoncentravo tik ties Saul. Vaikino rankos greitai nuslydo jo nugara ir įsikibo į trumpikių kraštą. Antoine iškart jas nežymiai trūktelėjo žemyn, vėl lūpas priglausdamas tiek prie jojo, tiek vis sugrįždamas prie kaklo - dabar jau nuoširdžiai siekė išvaryti Saul iš proto ir, sprendžiant iš jo gilių atodusių bei nervingai lakstančių rankų, regis, prancūzui puikiai sekėsi...


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 7:45 pm

Saul kaip gyvendavo vienas, o Mia nueidavo miegoti gana anksti, tai ir priprato karaliauti namuose, net nepagalvodamas, kad kažkas galėtų būti. Ir dabar matosi, kas tas įprotis liko, kad jis sėdėjo tik su apatiniais ir užmiršo, kad yra ne savo namuose, bet pats Antoine. Ir jis tikrai norėjo persirengti, bent jau pižamą užsidėti, kurią tikrai turėjo, bet prancūzas jam neleido to padaryti, taip vėl įsisiurbdamas į lūpas ir prispausdamas jį prie sienos.
- Saulyte, patikėk, ir man svaigsta galva tave pamačius,- prisipažino lygiai tą patį Saul, taip įsisiurbdamas Antoine į lūpas. Tik po to išgirdo, kad jis nusipjovė į savo įsitikinimus ir vėl įsisiurbė ispanui į lūpas. Negi jie tikrai dabar mylėsis? Vien tik apie tai pagalvojęs Saul susilydė, o dar Grizi bučiniai visiškai nepadėjo. Tada pajautė, kaip jo apatiniai nuslydo žemyn, o vaikinas dar labiau prie jo prisilietė. Ir Niguez to norėjo.
Labai norėjo. Bet paskui bijojo, kad jeigu tai padarys, galiausiai Antoine užgriauš sąžinė, kad jie pasimylėjo, o kai Saul matys tokį vaikiną, ir jam bus sunku gyventi, mat jis galėjo viską sustabdyti, bet to nepadarė. Ir kad ir kaip buvo sunku, vaikinas atsiplėšė nuo Griezmann ir pažvelgė į jo mėlynas akis, kurios, kaip ir kiekvieną kartą, pamirko jį, bet šį kartą tikrai matėsi, koks jis buvo užsivedęs.
- Meile mano, klausyk... - Saul prie to pačio apsimovė savo apatinius ir dar chalatą užmetė vaikinui ant pečių,- kad ir kaip noriu tave prispausti prie sienos ir uždulkinti, negaliu sau leisti, kad tu, dėl manęs sulaužytum savo įsitikinimus. Aš to nevertas,- pasakė vaikinas, taip šyptelėdamas ir pakštelėdamas vaikinui į lūpas,- žinau, kad tikriausiai tau sunku tai bus suprasti, bet man bus visiškai nesmagu, jeigu tu taip padarysi. Juk tiek nugyvenai, ir dabar labai sunku.. Bet jeigu tu tikrai tiki tiek manimi, tiek savimi, mes tikrai ištversim,- pasakė vaikinas nusišypsodamas, - prašau, suprask mane,- Saul dar kartą pakštelėjo Antoine į lūpas,- myliu tave. Ir nenoriu, kad viskas taip greitai sugriūtų dėl kaltės jausmo,- pasakė jis pagaliau baigdamas savo tokį dialogą ir dabar nežinodamas, ko tikėtis. Galbūt Antoine labai nepyks. Tad tuo tarpu Saul nuėjo susirinkti savo drabužiu, tuo pačiu šlapius apatinius padžiaudamas ant gyvatuko. Tada jis grįžo į kambarį su maikute, bet dar be kelnių, iš kuprinės išsitraukė savo pižamines ir tada jas apsimovė. Antoine sėdėjo ant sofos, matosi, kad nuliūdęs, tad Saul prisėdo šalia, taip suimdamas jo ranką , o su kita pradėdamas žaisti su jo šlapiomis garbanomis.
- Galbūt dabar papasakosi, kodėl pabėgai iš Prancūzijos? Juk ten turėjai viską. Ir kaip dėl sosto? Negi ne tu kitas eilėje? Ir ką jie darys be tavęs? - tokius klausimus turėjo užsirašęs galvoje Saul, žinojo, kad vos tik jie pradės kalbėtis, jų liks dar daugiau. Jis norėjo pažinti Antoine ir viską apie jį sužinoti, todėl ir paklausė, tikėdamasis, kad vaikinas atsakys drąsiai ir nieko nebijos,- po to galėsi ir tu manęs jo nors paklausti. Jeigu dar kažkas domina. Galėsiu viską atsakyti? - šyptelėjo jis taip tikėdamasis, kad šito vakaro nesugadino. Nors tikriausiai po sekso būtų dar blogiau, nes jeigu Antoine užgriaužtų kaltė, ji taip greitai nedingtų.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Sk. 03 12, 2017 8:26 pm

Nepaisant to, kad Antoine viskam pasiryžo - tiek sulaužyti savo įsitikinimus, tiek pagaliau kam nors atsiduoti - vis tiek liko atstumtas, mat, pasirodo, Saul buvo kur kas doresnis žmogus nei buvo galima nuspėti. Nors Grizi jau lipo ant kaklo, o tai akivaizdžiai buvo tai, ko ispanas ilgai troško, Saul įstengė prancūzą nustumti tolyn ir sustabdyti. Antoine kelias akimirkas tik apdujusiu žvilgsniu stebeilijosi į vaikiną, niekaip nesuvokdamas, kodėl dabar staiga Saul apsigalvojo. Ką padariau ne taip? Ar aš kažką pasakiau? Nejau tu šito nenori?.. Bet visas Antoine mintis pertraukė pirmi ištarti ispano žodžiai. Vien išgirdęs "meile mano" Grizi sudrebėjo, kaip mat pajuto, kaip nemaloniai šokteli krūtinėje širdis. Saul bekalbant, Antoine žvilgsnis slydo vis žemiau ir žemiau, iki kol vaikinas pagaliau įsistebeilijo į grindis ir plačia chalato rankove dar bergždžiai mėgino pridengti raustančius skruostus. Galbūt jis tikrai ribą peržengė? O gal būtų buvę geriau tiesiog neužsiminti apie įsitikinimus? Tačiau apie tai tądien prabilęs Antoine net nenutuokė, kad laikui bėgant jį Saul šitaip uždegs. Galiausiai Grizi dar išdrįso kilstelėti galvą ir žvilgtelėti Saul į akis o kiek man dar reikės laukti? tarytum klausė jis, tačiau, žinoma, garsiai neprabilo. Juk čia jau ne ispano problema. Pats Antoine buvo taip išmokytas nuo mažų dienų, tad pats dabar ir gali dėl to kentėti...  Ilgai netrukus Saul išbėgo į kitą kambarį, todėl Griezmann, vėl visiškai nuliūdęs ir sugniuždytas, galėjo netrukdomas nuslinkti iki sofos, ant jos prisėsti ir bukai įsistebeilyti į sieną priešais. Kol jis spoksojo į nieką tol dar tvardė ašaras, tačiau žinojo, jei dar mėgins vaidinti, su netikra šypsena užvesti smagų pokalbį, tikrai palūš.
Vos kelioms minutėms praėjus Saul vėl pasirodė. Iškart prisėdo šalia Antoine ir apibėrė jį klausimais, kuriuos ne taip jau ir seniai pats vaikinas prašė užduoti. Ir Grizi tikrai norėjo į juos atsakyti. Netgi jautė pareigą tai padaryti - supažindinti ispaną su karališku pasauliu, parodyti, į ką jis įsivėlė, tačiau... tikrai neturėjo tam nuotaikos. Antoine tik sumerkė akis, sunkiai atsiduso, ir, kai kitą kartą žvilgtelėjo į Saul, vaizdas jau drumstėsi nuo besikaupiančių išdavikių ašarų.
- Eik namo, Saul.
Prašau, tiesiog palik mane vieną... - galiausiai tyliai sukuždėjo Antoine, atsargiai ištraukė delną iš vaikino gniaužtų ir dar pasilenkęs, kone tradiciškai, kukliai pakštelėjo į skruostą. Paskui, nepaisydamas savo pažadų ir viską palikdamas likimo valiai, Antoine tik pakilo nuo sofos, tvirčiau susisuko į chalatą ir pamažu nuslinko atgal į miegamąjį. Grizi prisėdo ant lovos krašto, sunkiai alkūnes atrėmė į kelius ir panardino veidą delnuose. Kaip jam ir būdinga, ilgai netrukus pradėjo kūkčioti. Tik, priešingai nei buvo galima tikėtis, šįkart Antoine raudojo ne dėl atstumimo, tačiau savo vertybinės sistemos staigaus subyrėjimo. Vaikinas pasijuto tiesiog kaltas. Viena silpnybės akimirka, o jis jau atsidavė aistrai ir, ko gero, būtų sulaužęs viską, kas jam dar atrodė šventa, jei ne Saul. Antoine jam dar padėkos. Tikrai. Atsiprašys, ką nors padovanos, tačiau šiandien vaikino jau nenorėjo matyti. Bijojo, kad vėl prieš jį palūš. Vietoj to, Grizi nusprendė padaryti tai, ko jau stebėtinai seniai nedarė. Tik visų pirma dar nuslinko iki spintos, paskubomis įšoko į patogesnius rūbus, o tuomet nutipeno į priešingą kambario pusę, prie lango, kur, nutviekstas saulės šviesos, kabėjo nedidukas kryžius. Tiksliai po juo buvo įvairiausiais popieriais (Antoine netikusiais bandymais ką nors nupiešti iš to nuobodulio) apkrautas staliukas, tad Antoine neskubėdamas į sutvarkė, daiktus perkėlė ant palangės, o pats klestelėjo ant kėdės, sunkiai pasirėmė į staliuką, suglaudė delnus, tačiau dar kelias minutes sėdėjo tyloje, mėgindamas susidėlioti mintis. Lyg ir girdėjo, kad kambario durys dar tyliai prasivėrė, tačiau niekas neprabilo, tad Antoine nutarė, jog Saul tiesiog panoro atsisveikinti, bet paskutinę akimirką apsigalvojo. Galbūt taip ir geriau. Vaikino skruostu dar tyliai nuriedėjo ašara, o tuomet Antoine jau kilstelėjo galvą, įsistebeilijo į kryžių ir patyliukais prabilo, kuždėdamas pirmąją maldą...


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 13, 2017 3:03 pm

Saul pastebėjo, kad kažkas ne taip, o jis tikrai nenorėjo gadinti nuotaikos, todėl bandė nukreipti temą apipildamas Antone kvailais klausimai. Deja, tai visai nepadėjo. Jis pastebėjo, kad prancūzui tikrai negerai ir jau norėjo klausti, galbūt netgi dar kartą atsiprašyti, bet galiausiai jam tiesiog buvo liepta eiti namo. Ispanas stiklinėmis akimis žiūrėjo į Grizi, o paskui tik linktelėjo. Antoine greitai pasišalino iš kambario, nuėjo į miegamąjį, tad Saul tik atsiduso. Žinojo, kad negerai padarė jį atstumdamas, bet jeigu jie būtų nuėję iki galo, tikriausiai būtų buvę dar blogiau. Tad dabar jis tikrai turėjo važiuoti namo. Tad ispanas persirengė, susikrovė savo daiktus ir jau norėjo išeiti, bet suprato, kad vis tiek reikia atsisveikinti, kad ir nenori dabar Antoine jo matyti. Jis tikriausiai tikėjosi rasti vaikiną gulinti lovoje arba sėdinti ant jos, bet pradaręs duris ir pamatęs jį tikriausiai nesiruošiant melstis arba jau tai daranti, Saul tik šyptelėjo, o paskui uždarė duris ir net neatsisveikindamas išvažiavo namo.
Kitą rytą jis vos pabudęs suprato, kad kažkas negerai. Ir tai buvo labai aišku, kai termometras parodė 38.2. Žinoma, užsikrėtė, to ir reikėjo tikėtis. Tad jis tik atsiduso ir vėl krito į lovą, o tada susiradęs telefoną, paskambino mamai. Pasakė, kad peršalo ir geriau Miai dar likti su ja pagyventi kelias dienas. Mama jau susirūpino, bet Saul pasakė, kad pats susitvarkys ir jam nereikia pagalbos, svarbu, kad dukra nesusirgtų. Motina prižadėjo ja pasirūpinti. Kitas skambutis buvo grupiokui. Niguez paprašė pasakyti, jeigu klaus, kur jis ir paskui atsiųsti medžiagą, kurią praeis, jam. Draugas sutiko. Trečias skambutis buvo į darbą. Viršininkas liepė sveikti (Saul labai džiaugėsi, kad jis buvo toks supratingas) ir dar patarė pasiimti biuletenį. Tikriausiai ir reikės tą daryti, bet šiandien jėgų iki gydytojo nueiti tikrai neturės. Ir tada jis norėjo dar paskambinti ketvirtam žmogui. Žiūrėjo į Antoine vardą savo telefoną, bet galiausiai jo numerio ir nesurinko. Galbūt parašyti žinutę? Bet ką joje pasakyti? Iš viso, dabar Saul galva nedirbo, todėl jis apsivertė ant kito šono, pagulėjo keletą minučių, o paskui nuėjo pasidaryti arbatos. Vos ne vos išgėrė tą nelemtą puodelį, o tada vėl atsigulė į lovą ir pasistengė užmigti. Ir tą padarė gana lengvai.
Kitą kartą Saul pabudo jau po pietų. Tikriausiai būtų toliau miegojęs, bet reikėjo nueiti išsituštinti. Jis išlipo iš lovos, užsimetė chalatą, nes buvo labai šalta, o paskui išėjo iš kambario į koridorių. Ir vos nenuspyrė vienos ant žemės stovėjusių žvakių. Pala, iš kur čia jos? Ir tada vaikinas pastebėjo, kad visas koridorius, iki virtuvės, apstatytas žvakėmis, ant grindų priberta rožių žiedlapių. Negi jam čia vaidenasi? Jau ir galva svaigsta, tiesa...? Bet norėdamas tikėti tuo, kad čia tikrai viskas yra tikra, jis nuėjo iki virtuvės. Ir žinoma, ten jo laukė Antoine, rankose laikydamas didelį meškiną. Saul pamatęs jį tik šyptelėjo (tokia ir šypsena buvo, kai tu su temperatūra, ką tik atsikėlęs ir nelabai suprantantis, kas vyksta), o paskui dar kartą nužvelgė viską, mat buvo iš ties gražu.
- Saulyt, nereikėjo... - pasakė jis taip perbraukdamas per savo plaukus ir prieidamas prie prancūzo, - ir šį kartą nebučiuosiu tavęs, nes mes taip ir nepasveiksim,- pasakė Saul, nors norėjo pabučiuoti Antoine, tikrai, bet dabar reikėjo gydytis.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pir. 03 13, 2017 6:11 pm

Galiausiai Antoine pametė ir išsakytų maldų skaičių, ir pasimetė laike, nebesusigaudydamas kiek jau minučių ar valandų sėdi priešais kryžių ir graudžiai verkšlena, bergždžiai sau žadėdamas dar kaip nors ateiti į protą, neužmiršti savų vertybių, netapti eiline aistros auka, kas šiais laikais, pasirodo, labai populiaru. Kai Grizi pagaliau pakilo ant kojų, pirmiausia tik susvyravo, paskui suvokė, jog kaip reikiant skauda stuburą (regis, sėdėjo ilgiau nei turėtų), tad tiesiu taikymu nučiuožė iki lovos ir sunkiai įkrito į patalus, iškart susisukdamas į antklodę, paslėpdamas po ja veidą ir pamažu prisidengdamas nuo viso pasaulio. Antoine užsnūdo gerokai per anksti, todėl, visą naktį išmiegojęs, paskui ir pabudo dar net neišaušus. Gerai buvo tiek, kad Griezmann jautėsi akivaizdžiai geriau. Pasimatavo temperatūrą, nudžiugo pamatęs, jog šioji jau nukrito, o paskui pagaliau pasiryžo pradėti dieną. Antoine jau lyg ir buvo išsiprašęs iš darbo, tad teoriškai jis šiandien galėjo neateiti. Vadinasi, praleis laiką kaip nors turiningiau. Pavyzdžiui, sugalvos, kaip Saul atsiprašyti. Juk tikriausiai vakar vaikiną kaip reikiant įskaudino, ir čia eilinis "nepyk" nebepadės. Taigi Antoine susidėliojo galvoje savo dienotvarkę: pirmiausia - pusryčiai, paskui apsirengs dailiausia savo turimą, tamsiai mėlyną kostiumą, būtinai prisisegs varlytę, o tuomet, vos parduotuvės pradės atsidarinėti, vaikinas važiuos į miestą ir pirks viską, ko gali prireikti romantiškai atmosferai sukurti.
Po pietų Antoine jau su pilnu glėbiu šlamšto tipeno atgal prie automobilio. Kiek užtruko, kol įstengė iš kišenės ištraukti raktelius ir mašiną atrakinti, bet po to viskas ėjosi ganėtinai greitai. Grizi iškart nuvažiavo iki Saul buto, kur ir susidūrė su pirmąja problema: nelabai numanė, kaip turėtų į vaikino namus įeiti, siekdamas siurprizą paruošti. Bet, regis, jam šįkart laimė šypsojosi - Saul buvo pamiršęs užrakinti duris, todėl Antoine lengvai pateko vidun ir rūpestingai apžiūrėjo kambarius, ar niekas nieko nepastebėjo. Lyg ir ne. Tuomet Grizi dar grįžo prie savo mašinos ir, vėl sugriebęs maišus, pradėjo viską tempti į butą.
Dabar elkis kaip įmanoma tyliau dar priminė jis sau, pradžiai pažerdamas ant grindų rožių žiedlapių, o paskui pradėdamas visur, kur įmanoma, dėlioti žvakeles bei jas įžiebdamas. Po to Antoine nutipeno iki svetainės stalo, ant jo padėjo indelį smilkalams ir iškart vieną jų uždegė, paskleisdamas po namus saldų gėlių aromatą. Antoine dar užtraukė užuolaidas, pasistengdamas svetainėje padaryti prieblandą, o tuomet tik pagriebė nupirktą didžiulį meškiną, jį apsikabino ir stabtelėjo padaryto rožių takelio pabaigoje, kantriai laukdamas, kol Saul išeis iš savo kambario. Ir, pasirodo, teko dar šiek tiek luktelėti. Bet kai vaikinas iš kambario išslinko su chalatu, Antoine iškart persmelkė nuojauta, jog viskas tikrai nėra gerai. Tačiau kol kas jis neleido sau apie tai galvoti. Grizi tik plačiai išsišiepė, reikšmingai kilstelėjo meškiną ir luktelėjo, kol Saul prieis arčiau.
- Reikėjo. Ir dar kaip. Vakar pasielgiau kaip visiškas asilas, - atsiduso Antoine ir nejučiomis užsižaidė su meškino letenomis. - Turėjau suvokti, kad tu tik nori man gero. Ir iš tikro esu labai dėl to dėkingas, nes, jei vakar visgi būtume... permiegoję, - Grizi raustelėjo vien pagalvojęs apie tai, - šiandien jausčiausi žymiai prasčiau ir kaltė mane smaugtų, ir tikrai imčiau ant tavęs pykti. Bet tu tikrai pasielgei teisingai. Tik aš nesugebėjau žmoniškai sureaguoti. Ir tikrai noriu tavęs atsiprašyti. Tik nenorėjau to padaryti
įprastai, - pridūrė Antoine ir nusišypsojo, pagaliau įsprausdamas meškį Saul į glėbį. O paskui, nepaisydamas visko, vis tiek priėjo arčiau, pasistiebė ir vaikiną pabučiavo:
- Viskas bus gerai, - vyptelėjo jis ir pernelyg erotiškai prikando lūpą, įsistebeilydamas į Saul gailiu žvilgsniu. - Juk mano virusą nešioji. Aš jo atgal jau nebepasiimsiu, - pridūrė Antoine ir, tarytum įrodydamas savo žodžius, dar kartą trumpam įsisiurbė Saul į lūpas.
- Gerai, dabar mano eilė tavo tarną pavaidint. Gal ko nors nori? Arbatos? Sausainių? Galiu nubėgti iki parduotuvės ką nors nupirkti - tu tik pasakyk! - pareiškė Antoine, pradėdamas užpūtinėti žvakes, mat, jų jau tikrai nebeprireiks, ir geriau jau kad netyčia nesudegintų viso namo. Ilgai netrukus Saul išslinko iš vonios kambario ir nučiuožė atgal į lovą, tad, savaime suprantama, Grizi atpėdino iš paskos, iškart klestelėdamas šalia ant jos krašto. - Kaip jautiesi? Gal nori nusnausti? Ar kaip tik geriau man tave prablaškyti? Nori, masažą padarysiu? - pernelyg džiaugsmingai išsišiepė jis. - Žmonės sako - mano rankos auksinės, - pasireklamavo Antoine ir, kadangi kambaryje buvo pakankamai šilta, vaikinas greitai pakilo ant kojų ir nusivilko švarką, atsargiai jį uždėdamas ant kėdės atramos. Po to nusisegė ir varlytę, šią įsprausdamas į švarko kišenę, o tuomet tik stebėtinai ilgai mėgino atsegti vilkėtų marškinių  sagutes rankovėse, kad šias galėtų atsiraitoti. Visgi jam tai pavyko, tad Antoine tik pergalingai šyptelėjo, vogčia nužvelgė jo ranką puošiančias tatuiruotes ir vėl grįžo prie Saul, iškart sutikdamas jo žilgsnį.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 14, 2017 6:53 pm

Saul tikrai nesitikėjo šiandien pamatyti Antoine, tai buvo nustebęs ir dėl to, kad jis čia, o kur čia dar visos žvakės, žiedlapiai ir tokia romantiška aplinka. Jam niekada niekas nerodė tokio dėmesio, tad dabar viskas atrodė labai keista ir nauja. Ypač kai pats vaikinas neturėjo tokios merginos ar vaikino, dėl kurio taip imtų stengtis. Galbūt pirmoji mokyklos meilė ir buvo ta mergina, kurią Niguez tikrai mylėjo, bet jai nupirko gėlių vieną kartą, galbūt dar ir šokolado dėžutę... Na ir viskas, mat jis nematė prasmės leisti pinigų dėl žmogaus. Ir dabar jis supranta, kad jam ta pana tiek ir rūpėjo. Va dabar dėl Grizi jis tikriausiai padarytų bet ką, žinoma, kiek leistų pinigai, o jų nėra jau labai mažai, nes atlyginimas buvo normalus, bet daug ką reikėjo skirti Miai, nors Saul vis dar taupo kelionei į Ispaniją, bet tikriausiai kai Mia paaugs. Nors ir su tokia ja galima tikrai būtų kažkur skristi. Niguez labai nori dar pamatyti močiutę, kol ji dar gyva, taip pat pamatyti tą Ispaniją, apie kurią tėvai vis dar kartais pasvajoja, nes jis niekada ten ir nebuvo, kaip atsikėlė jie gyventi į Los Andželą, taip ir gyvena čia. Tad dabar Saul nusišypsojo taip viską dar kartą nužiūrėdamas, kad dėl jo taip stengiasi, o paskui atsisuko į Antoine ir paėmęs meškiną į rankas, išsišiepė.
- Dėkoju tau tikrai. Nereikėjo taip stengtis... - jis dar kartą tai pakartojo, o kai Griezmann pasakė, kad tikrai nepyksta dėl to, kad vakar Saul viską sustabdė, ispanas lengviau atsiduso ir šyptelėjo, nors kai buvo ką tik atsikėlęs iš miego ir dar karščiavo, tai tikriausiai atrodė ne kaip. Jis tikrai bijojo, kad dėl to jų santykiai pasikeis, kad viskas nebus taip gražu, kaip dabar buvo. Bet galima daryti išvadą, kad jie yra kur kas stipresni, negu atrodo. Galiausiai vis tiek Antoine jį pabučiavo, tad Saul tik atsiduso, mat kiekvieną kartą galėdavo apsvaigti nuo jo bučinių, tikriausiai taip ir bus dar ilgą laiką.
- Bet dabar tai jau bus mano virusas.. Nu gerai, nepradėsiu,- pasakė jis taip dar kartą pakštelėdamas jam į lūpas, o paskui apsidairydamas, kur čia padėti meškiną. Tad jį padėjo prie sienos ant žemės. Oi kaip Mia apsidžiaugs po kelių dienų jį pamačiusi. Ir pagalvojęs apie dukrą, Saul tik atsiduso, nes jos šiandien nepamatys, tikriausiai ir rytoj ne. Na, vakare tikrai reikės paskambinti mamai ir kad duotų su dukra pašnekėti. Kitaip ir pačiam Niguez bus labai liūdna. Dabar jis tik pažvelgė į meškiną, paskui į žvakes, kurios viena po kitos užgeso, o tada dar ir į prancūzą užmetė akį.  
- Ne, nieko nenoriu... Tikrai, dėkui. Nėra nei apetito, nei noro ką nors gerti,- pasakė Saul taip nueidamas iki vonios kambario, juk būtent ten ir ėjo. Po kelių minučių jis išlindo ir vėl nutipeno iki lovos ir į ją atsigulė, prieš tai nusimesdamas chalatą. Saul greitai susisuko po antklode ir papurtė galvą.
- Ne, miegoti nebenoriu. Ypač kai tu esi čia,- šyptelėji jis pažiūrėjęs į mėlynas vaikino akis, o paskui sulaukęs pasiūlymo apie masažą, tik pakėlė antakius, keistai nuskambėjo jam toks siūlymas, bet dabar jėgų nebuvo labai daug, tikriausiai net filmo nenorėtų žiūrėti, po kelių minučių tikrai užmigtų,- taip, reiktų mane išblaškyti. O masažas skamba gana neblogai, - pasakė ispanas taip pažvelgdamas į vaikiną, o tik prisitraukdamas jį arčiau savęs ir įsisiurbdamas į lūpas.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Antr. 03 14, 2017 8:12 pm

Na, kai Antoine minėjo, jog žmonės gerai atsiliepia apie jo rankas, iš esmės turėjo galvoje tik savo motiną ir tą vieną tarnaitę, kuomet karalienei paskaudo sprandą ir Grizi, tiesiog šiaip juokaudamas, pradėjo masažuoti, bet, matyt, pataikė į kokį mazgą, iškart priversdamas moterį atsipalaiduoti, na, o tarnaitė skundėsi paskaudusia nugara - vėlgi, Antoine pasisiūlė padėti, nors nenutuokė, ką daro, ir vis tiek pastatė merginą ant kojų. Šioji dar ilgai buvo dėkinga ir neprašoma nešiojo vaikinui arbatą. Būtent tuomet Antoine ir pasidomėjo visu šitu, nepraleisdamas progos paskaityti ir apie kitas kultūras. Visgi vaikinas sužinojo tokių faktų, apie kuriuos jis net nebūtų susimąstęs. Turbūt tokioj šaly, kaip Amerika, tai net neatrodytų priimtina, tačiau kitur, kad ir toj pačioj Ispanijoj, itin laisvai buvo siūlomos erotinių masažų paslaugos. Ir, savaime suprantama, Grizi būtent apie tai daugiausia ir skaitė. Ir, be abejo, būtent tai dabar ir siūlė Saul, tik taip akivaizdžiai neužsimindamas. Visgi vietoj to, kad Antoine būtų leista tiesiog pradėti, ispanas dar pasislinko arčiau ir apdovanojo jį kraują užverdančiu bučiniu. Vaikinas akimirkai net sutriko, nebeapsisprendė, ką turėtų daryti, bet galiausiai visgi kilstelėjo rankas, įvėlė pirštus į Saul plaukus ir, pagaliau atplėšė vaikino veidą nuo savojo.
- Tu žinai, kad ne taip masažai turi prasidėti? - linksmai kvarktelėjo jis ir vis tiek dar kartą Saul pabučiavo ir staigiai pašoko nuo lovos. Antoine greitai nulėkė iki vonios kambario, pagriebė pirmą pasitaikiusį rankšluostį ir paskubomis grįžo į miegamąjį, švystelėdamas jį Saul į veidą. - Nusirenk. Ir prisidenk, jei nuo to jausies geriau, - vyptelėjo vaikinas ir, kol ispanas tingiai muistėsi, Antoine stebėtinai drąsiai pradėjo darinėti stalčius, ieškodamas kažko panašesnio į aliejų. Jo didžiai nuostabai, tiksliai tai, ko ieškojo, ir rado. Neaišku, nuo kokių laikų užsilikęs, tačiau dabar puikiai tiks. Grizi tingiai pavartė buteliuką, dar paskaitė etiketę, norėdamas sužinoti, kokie kvapai tuoj po kambarį pasklis, o paskui žvilgtelėjo į Saul, kuris ramiai sau tysojo ant lovos, kaip Antoine ir buvo paliepęs, prisidengęs tik rankšluosčiu. - Puiku, - šyptelėjo Grizi ir žengė kelis žingsnius arčiau. - Dar jeigu apsiverstum ant pilvo, išvis būtų gerai, - linksmai pridūrė Antoine ir neskubėdamas aliejumi išsitrynė rankas. Po to tik
labai atsargiai, stengdamasis iš slidžių rankų buteliuko neišmesti, jį padėjo ant staliuko ir iš lėto prisėdo ant lovos krašto. Pirmiausia Antoine švelniai priglaudė delnus prie vaikino kaklo, paskui pirštų galiukais perbėgo išilgai jo stuburo. Kurį laiką Grizi stengėsi elgtis kaip įmanoma atsargiau, tiesiog aliejumi ištepė visą Saul nugarą, o vėliau, sulig kiekvienu prisilietimu, jo judesiai vis aštrėjo ir stiprėjo. Ilgai netrukus Antoine sulaukė ir pirmųjų aimanų, kas vaikiną kaip niekad nudžiugino. Jis dar kartą delnais perbraukė vaikino juosmenį, krumpliais atsargiai spustelėjo duobutes jame, paskui kur kas švelniau kilo vis aukščiau ir aukščiau, iki kol vėl apčiuopė Saul pečius. Jie, ko gero, buvo labiausiai įsitempę, todėl Antoine kiek ilgokai užtruko būtent juos masažuodamas, norėdamas priversti vaikiną atsipalaiduoti. Ilgainiui kelis mazgus Grizi rado, o vos juos užkliudžius, Saul kone akimirksniu išsilydė. Antoine tik nežymiai šyptelėjo, dar palinko arčiau, pakštelėjo vaikinui į kaklą ir sukuždėjo:
- Padaryk man paslaugą - atsisėsk ant krašto, - Antoine trumpam atsitraukė, luktelėdamas, kol Saul sujudės. O jo judesiai kol kas buvo kiek nekoordinuoti, itin lėti ir vangūs. Suprantama, geras masažas galėjo
šitaip atpalaiduoti raumenis, dėl ko Grizi tik dar labiau apsidžiaugė. Vos ispanas iš lėto nuleido kojas ant grindų, Antoine vėl užsilipo ant lovos ir įsitaisė Saul už nugaros, atsargiai vėl priglausdamas delnus prie pečių. Iš pradžių gal tikrai nuoširdžiai juos masažavo, bet ilgai netrukus jo pirštai jau lakstė vaikino kaklu, Antoine galiausiai kilstelėjo Saul smakrą, trumpam sutiko ispano žvilgsnį, o paskui tik šyptelėjo ir greitai pakštelėjo į lūpas. Grizi kurį laiką dar mėgino likti susikoncentravęs tik ties savo "darbu", tačiau ilgai netrukus jis lūpomis jau glamonėjo Saul kaklą, rankomis drąsiai braukė jo nugarą, juosmenį, atsargiai grybžtelėjo papilvę, o galiausiai leido joms slystelėti ir po rankšluosčiu, kas privertė Saul krūptelėti ir pabusti iš savo transo.
- Ššš, viskas gerai, nebijok, - tyliai sumurkė jis, vėl bučiniais apiberdamas ispano kaklą, petį, paskui trumpam susirasdamas ir lūpas. Antoine švelniai stumtelėjo Saul rankšluostį į šoną ir pagaliau pirštų galiukais prisilietė prie sustangrėjusios vaikino varpos.
Juk čia ne seksas įnirtingai teisino jis save kitur tai - tiesiog masažo dalis ir Antoine toks pasiteisinimas puikiausiai tiko. Jis nejuto jokios įtampos ar kaltės. Bent jau kol kas. Grizi, nepaisydamas to, kad Saul dar bergždžiai mėgino jį "atvesti į protą", galiausiai viena ranka tik užspaudė jo burną, vėl įsisiurbė į vaikino kaklą, o laisvąja ranka pamažu pratęsė masažą, tik dar labiau išvedusį Saul iš proto. Jei iš pradžių ispanas dar ir mėgino priešintis, paskui tik su malonumu stebėjo, kaip vaikinas pamažu visiškai suskysta ir tiesiog jam atsiduoda. Antoine, nė akimirkai nepaleisdamas Saul iš glėbio, vis iš naujo ir iš naujo apiberdamas bučiniais, tuo tarpu vis ranka vaikiną malonindamas. Ir, atrodo, viskas neturėjo būti taip paprasta. Juk, tiesą sakant, iki šiol Grizi žinios buvo tik griežtai teorinės, bet, matyt, tai nėra taip jau ir sudėtinga, kai žinai, ką darai. Ilgai netrukus Saul jo glėbyje tik suvirpėjo, tarytum perspėdamas, jog jau artėja prie pabaigos. Tuomet Antoine tik šiek tiek padidino tempą, suteikė savo judesiams jėgos, iki kol galiausiai Saul išsiliejo, itin balsingai sureaguodamas į orgazmą. Grizi ilgai nelaukęs staigiai nugriovė vaikiną ant lovos, vėl prigludo prie jo, aistringai įsisiurbė į lūpas ir galiausiai atsitraukė. Vėl atsistojęs ant kojų Antoine pirmiausia tik rūpestingai vėl ispanui padavė rankšluostį, skatindamas apsivalyti, o pats ramių ramiausiai nutipeno iki vonios kambario nusiplauti aliejuotų rankų. Nors, ko gero, jis dar šiaip ar taip kokią savaitę obuoliais kvepės. Antoine ilgai neužtruko prie kriauklės, tačiau pakeliui stabtelėjo priešais veidrodį ir geras tris minutes tiesiog spoksojo į save, svarstydamas ar kas nors pasikeitė. Vizualiai jis atrodė lygiai toks pat. Vidumi?.. na, galbūt jau buvo kiek drąsesnis ir aršesnis - pagaliau atsiskleidė princui įteigti charakterio bruožai, bet kalbant apie moralę... Antoine jautėsi nieko blogo nepadaręs. Čia ne seksas. Tai negalioja. Aš savo įsitikinimų nepamyniau. Vis dar esu nekaltas. Ir vaikinas pernelyg apsidžiaugė radęs tokią skylę susitarime su dievu. Veltui tramdydamas šypseną neskubėdamas grįžo pas Saul ir, stabtelėjęs tarpdury, tiesiog įsistebeilijo į vaikiną, regis, dar sunkiai bandantį atsigauti.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Tr. 03 15, 2017 4:39 pm

Saul nesijautė taip gerai, kad ką nors veiktų, tad masažas jam dabar puikiai tiko - pagulės, atsipalaiduos, pasnaus. Ir jis net nepagalvojo, kad tas masažas bus kažkoks kitoks (tikriausiai tada nebūtų sutikęs), tad dar prieš viską pradedant, jis įsisiurbė Grizi į lūpas, o paskui kai jis atsitraukė, mielai nusišypsojo vaikinui.
- Žinau, - pasakė jis taip atsikvėpdamas ir paskui sulaukęs rankšluosčio, tik linktelėjo ir nerangiai atsikėlė iš lovos, taip nusirengdamas savo pižamą ir padėdamas ant kėdės. Tada ir su apatiniais tą patį padarė, taip apsijuosdamas rankšluosčių liemenį ir vėl prisėsdamas ant lovos, kol Antoine knisosi po jo stalčius, ieškodamas ko nors egzotiškesnio. Galiausiai Saul pats pradėjo galvoti, ar kažko panašaus turi. Juk kai buvo Mia, nelabai jis rasdavo laiko
sau, tad ir tokie dalykai būdavo pamiršti. Tad jeigu ir liko kokio kvapnaus aliejaus, tai jis jau labai seniai nebuvo naudotas. Vis dėlto, prancūzas kažką rado, tad Saul nusišypsojo ir kaip buvo jam paliepta, jis atsigulė ant pilvo, taip padėdamas galvą ant pagalvės ir užsimerkdamas. Ir iš pradžių kai Antoine prisilietė, per kūną perbėgo šiurpuliukai, bet reikėjo palaukti keletą akimirkų ir jie dingo, liko tikrai malonūs prisilietimai. Ir Grizi tikrai žinojo, ką daro, mat vos po kelių minučių Saul mėgavosi kiekvienu judesiu. Tikriausiai jau rūpesčių buvo susikaupę, ypač ties pečiais, tad vos tik juos atleido, vaikinas netgi ir pats pastebėjo, kaip jam geriau pasidarė ir kaip akyse net žvaigždutės pradėjo suktis. Jis tikriausiai būtų čia gulėjęs ir miręs iš malonumo, tik kas vaikinas paprašė atsisėsti ant krašto. Ir Saul labai sunkiai pakilo nuo lovos, vos ne vos atsisėdo, o paskui ir nuleido kojas. Ir tikriausiai iš šono žiūrint tai atrodė labai juokinga ir jis gana ilgai užtruko, bet dabar pajutęs, kaip kojas pasiekė švelnų kilimą, ispanas tik užsimerkė, vos tik vėl pajuto Antoine rankas ant pečių. Ir viskas tikrai buvo labai malonu ir gera, bet vos tik prancūzo rankos atsidūrė po jo rankšluosčiu, Saul atsimerkė, lyg jam būtų kas nors vožtelėjęs per galvą ir liepęs eiti plauti grindis.
- Antoine, ką tu..? - bet vaikinas jį nutildė, taip liepdamas nebijoti ir tiesiog leisti jam toliau dirbti. Visa šita idėja ispanui nepatiko, tad jis sėdėjo susiraukęs ir tiesiog stebėdamas kiekvieną Griezmann judesį, bet užteko kelių prisilietimų prie jo varpos, kol į galvą toptelėjo mintis, kodėl jis tam priešinasi? Juk nieko blogo čia nėra, visą tai masažo dalis, Antoine nieko blogo nedaro ir savo nusistatymams nenusižengia. Bet jam vis tiek reikėjo toliau bandyti jį sustabdyti, nors protas ir priešinosi, nes kūnas į visą tai reagavo atitinkamai,- Antoine, prašau gal.. - bet ir sakyti nieko nebaigė, nes jo burną užčiaupė su ranka prancūzas, o kur dar jo bučiniai. Žodžiu, Saul tikrai varė iš proto tiek veiksmas, kuris vyko apatinėje jo kūno dalyje, tiek Antoine buvimas šaliai ir bučiniai, tad nenuostabu, kad priešintis jau nebebuvo noro, todėl jis tik atsileido ir tikrai pradėjo mėgauti kiekviena šio masažo sekunde. Tikriausiai vaikinui būtent šito ir reikėjo, mat per daug įtampos buvo jo gyvenime, ypač po to, kas vakar nutiko tiek su tėvais, tiek su pačiu Antoine. Ir po keleto akimirkų Saul pajautė, tad jau ateina prie pabaigos. Ir tikrai nesitikėjo, kad Griezmann suteiks dar labiau jėgos į višą šitą, tad orgazmas, kurį patyrė, tikrai buvo nuostabus. Ispanas bet balsu suaimanavo, taip užsimerkdamas ir nugriūdamas ant lovos. Nors Antoine dar įsisiurbė jam į lūpas, į bučinį nebuvo atsakyta, mat jis dar buvo apsvaigęs nuo to, ką patyrė. Nuogas gulėdamas jis tik paėmė rankšluostį ir kol prancūzo nebuvo kambaryje, pabandė susitvarkyti. Geriausia būtų nueiti iki dušo, mat visas kūnas vis tiek buvo padengtas aliejumi. Bet dabar tiesiog nebuvo jėgų tą daryti, tad jis tik atsisėdo ir susitvarkęs, vėl apsivyniojo rankšluosčiu per liemenį, taip paslėpdamas intymiausią kūno dalį. Toliau jis liko sėdėti ant lovos krašto, o kai pamatė Antoine stovinti tarpduryje, tik papurtė galvą ir šyptelėjo.
- O tu kiekvieną dieną vis mane stebini,- pasakė jis lėtai atsistodamas ir prieidamas prie vaikino. Vėl įsisiurbė jam į lūpas, o paskui šyptelėjo,- dabar aš einu palįsti po dušu. Ir būtų tobulą, jeigu neprisijungtum. Nes tada tikrai išvarysi mane iš proto,- pasakė jis vėl įsisiurbdamas Antoine į lūpas,- gal gali man padaryti arbatos? Jau visai norėčiau,- pasakė ispanas taip tik pagriebdamas savo pižamines kelnes, kurias būtent ir užsidės po dušo. Na, o stovėti po šilta vandens srove jam tikrai patiko, bet ilgai neužsižaidė, vos tik visą aliejų nusiplovė, išėjo iš vonios atgal iki lovos, kur Grizi jo laukė jau su arbata. Saul atsigulė į lovą, pasitaisė pagalves ir atsirėmė į sieną.
- Dėėėkui,- pasakė jis paimdamas karštą puodelį į savo rankas, o paskui pažvelgdamas į Antoine,- tai dabar paaiškink man. Iš kur
princas tokius dalykus moka? - paklausė ispanas nusišypsodamas. Realiai, jo vakarykščiai klausimai vis dar galiojo, tad reiktų vėl jų paklausti, mat Saul vis dar buvo smalsu, kodėl Antoine čia ir kaip atsidūrė būtent Los Andžele.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   

Atgal į viršų Go down
 

staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 23Pereiti prie : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Creperie-