Share | 
 

 staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
avatar
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
Pranešimų skaičius : 1902
Likes : 49
Join date : 2013-03-26
Age : 22
Nationality : Dutch
Job : Stripper
RašytiTemos pavadinimas: staliukai   Sk. 09 01, 2013 2:51 pm

First topic message reminder :

.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą

AutoriusPranešimas
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
avatar
Be careful what you do and say to people, because you never know what they're going through
Pranešimų skaičius : 1070
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 27
Nationality : French
Job : Prince of France/Kindergarten teacher
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Tr. 03 15, 2017 5:17 pm

Išgirdęs Saul žodžius, Antoine tik sukrizeno, iškart išsišiepė ir kukliai sukryžiavo rankas ant krūtinės:
- Tai tu dar palauk. Dar ne tiek apie mane sužinosi laikui bėgant, - pridūrė vaikinas, jau kone pradėdamas darytis savo "talentų" sąrašą galvoje. Juk Antoine, kaip būsimas princas, įvairiausius kvailus apmokymus buvo priverstas lankyti, susijusius ne vien su karaliavimu ir galbūt iš pirmo žvilgsnio ne itin tinkančius tokiam švelniam žmogeliui, kaip Antoine. Pavyzdžiui, Grizi puikiai mokėjo fechtuotis. Bet ne su "nukenksminta" sportine rapyra, tačiau rūmų špaga, su kuria dar ir kaip savo oponentą sužeisti galėtų. Bet visa tai buvo, ko gero, ateities pokalbių temos. Kol kas Antoine leido Saul atsipalaiduoti. Išleido jį vieną į dušą, o pats, kaip ir buvo paliepta, nuskubėjo į virtuvę arbatos daryti. Prie to pačio užsikaitė puodelį ir sau. Nebuvo įsitikinęs, ar Saul mėgsta cukrų ar ne, todėl tiesiog visą indelį atnešė ir tvarkingai išdėliojo ant staliuko šalia vaikino sofos-lovos. Antoine neskubėdamas puodelį paėmė į rankas, šiek tiek susišildė delnus ir iš lėto paragavo, žinoma, iškart nusidegindamas gerklę. Ilgai netrukus Saul grįžo į kambarį, vėl klestelėjo ant lovos, įsipatogino kartu su visa arbata ir uždavė tokį klausimą, kokio Antoine tikrai turėjo tikėtis. Vaikinas patyliukais sukrizeno ir, kadangi arbata šiaip ar taip dar buvo per karšta, puodelį pastatė atgal ant stalo ir atsisuko į Saul:
- Ar tai reiškia, kad man dabar jau reikia ruoštis
princiškam pokalbiui? - vyptelėjo jis, - Tiesą sakant, aš jau esu stulbinamai nenaudingų dalykų primokintas, per tuos visus metus, praleistus karalystėj. Masažuotojų kursai - vienas jų. Tik niekuomet nemaniau, kad išties teks šią techniką kur nors panaudoti, - nusišypsojo Antoine ir, kadangi jam nepatiko taip toli sėdėti, tuoj pasislinko arčiau Saul ir, meiliai prisiglaudęs, atrėmė auksinę galvą į jo petį.
- Man rodos, tu anksčiau norėjai kažką sužinoti... - vargais negalais prisiminė Antoine ir nežymiai suspaudė lūpas. - Kodėl nuo viso to pasprukau? Na, jeigu būtum karališkos šeimos atstovas, turbūt netektų viso šito aiškinti - tik iš šono atrodo, kad mes gyvenam itin įspūdingai ir pavydėtinai. Tiesa tokia, kad rūmuose užaugti buvo bjauru. Visų pirma, aplink tikrai nebuvo mano amžiaus vaikų, galinčių su manimi leisti laiką, todėl pastoviai būdavau uždarytas kokiuose pasitarimų kambariuose kartu su tėvu. Arba tiesiog tarnaitės būdavo priverstos mane kaip nors užimti. Paskui, kai jau paaugau, tėvai pasistengė mane užrašyti į kiek įmanoma daugiau įvairiausių kvailų užsiėmimų. Atvykdavo įvairiausi profesoriai į rūmus, specialiai mane apmokyti, kadangi jau į mokyklą nėjau. Na, bet skųstis negaliu - bent jau jaučiuosi tai tikrai labai protingas, - linksmai kvarktelėjo jis ir sukikeno, greitai žvilgtelėdamas į Saul. - Bet po to viskas įgriso... Ypač kai į gyvenimą įsivėlė ir meilės reikalai. Jau tada, kai pradėjau draugauti su Rose, tėvai kaip reikiant pradėjo erzinti su tokiais klausimais kaip: "kada vesi? Kada sostą užimsi?". Jų didžiam džiaugsmui, mūsų santykiai ilgai netruko. Na, o paskui sutikau Henri... Tikrai
nuoširdžiai buvau įsitikinęs, kad jis mane mylėjo, - Antoine sunkiai atsiduso, nudelbė žvilgsnį į rankas ir iškart pajuto, kaip pamažu pradeda graudintis. - Kad tu būtum girdėjęs, ką jis kalbėjo, ką žadėjo... Kaip reikiant apsuko galvą. Aš vis skundžiausi, kad nemėgstu princo gyvenimo, jis man siūlė bėgti. Galiausiai, paklusau. Pasiėmiau visai nedaug, palyginus. Tiek, kad užtektų keliems pirmiems mėnesiams Amerikoje mums abiems. Bet Henri ilgai netrukus pusę tų pinigų pavogė ir... dingo, - Antoine tik suspaudė lūpas. - Paskui aš jam nusiunčiau ir likusią dalį. Jeigu jau jis buvo pasiruošęs šitaip žmogų sužlugdyti dėl pinigų, matyt, labai jau jų troško... - pridūrė vaikinas ir, kadangi vėl visiškai nusiminė, tik iš lėto apsikabino Saul, įsikniaubė į jo glėbį ir sunkiai atsiduso.
- Jei ko nors iš manęs norėsi... pinigų ar šlovės, ar ko... tačiau nebe meilės - pranešk iš anksto, gerai? Aš tau
viską duosiu. Tik, prašau, manęs taip neįskaudink, kaip padarė Henri, - be galo sunkiai pagaliau pridūrė Antoine. Galbūt buvo kvaila apie tai šnekėti, tačiau po visko, ką Grizi ištvėrė, bent jau paprašyti kieno nors jo širdimi pasirūpinti, atrodė logiškas sprendimas - galbūt taip, jeigu kas, pavyktų išvengti skausmo.
- Jei dar turi kokių klausimų, rėžk - aš į juos mielai atsakysiu, - menkai šyptelėdamas pridūrė Antoine ir nukreipė žvilgsnį į arbatos puodelį Saul rankose. Kurį laiką tiesiog stebėjo kaip jame teliūskuoja šaukštelio išjudintas vanduo, o po to, kai jau pajuto, kad merkiasi akys, iškart atsisėdo tiesiai ir papurtė galvą, šiek tiek prasiblaškydamas.


* Un pezzo di paradiso che abbiamo qui giù E pure tu *
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
avatar
People will throw stones at you. Don't throw them back. Collect them all and build an empire
Pranešimų skaičius : 1618
Likes : 99
Join date : 2013-03-25
Age : 23
Nationality : Spanish
Job : engineer
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   Pen. 03 17, 2017 8:37 pm

Saul nežinojo, ar jam dušas padėjo, ar tas masažas, ar išgerti prieš kelias valandas vaistai, bet jis jautėsi žymiai geriau. Galbūt dar prisidėjo tas faktas, kad Antoine buvo šalia, o Saul nenorėjo sirgti, kai jis buvo kartu, norėjo būti su juo. Tad ir dabar galbūt netgi nuotaika pakilo ir jis atsisėdo ant lovos, taip įsipatoginęs ir pasiėmęs puodelį arbatos į rankas. Dabar Saul tikrai norėjo juo daugiau sužinoti apie Grizi, apie tai, kaip jis išaugo tokioje aplinkoje, kurioje buvo viskas šiek tiek kitaip. Juk ir ispanas galėjo papasakoti, kaip jis užaugo - jie gyveno vieno kambario bute, trise, tėtis dirbo du darbus, kad išlaikytų šeimą, jie nebuvo nelegalūs imigrantai, tad verstis buvo labai sunku. Ir dabar, kai praėjo tiek metų ir tėvai gavo Amerikos pilietybę, yra lengviau. Automatiškai ją turėjo ir Saul, taip pat gavo ir Mia. Bet vaikystėje tikrai buvo sunku, kol mama grįžo į darbą, o paskui prasidėjo ir patyčios iš jo pusės, kad jis yra vis tiek tamsesnis, negu čia visi. Nors Los Andžele maišosi daug tautų, tai vis tiek liko pastebėta. Bet Saul buvo kovotojas, todėl niekada niekam nesiskųsdavo ir siekė to, ko norėjo. Ir septintoje klasėje sugalvojo, kad nori būti inžinierius. Ir jam mokytoja kartojo, kad jis tikrai tokiu nebus, maždaug  yra per daug kvailas, bet kaip jis susigriebė ties mokslais jau tada, tai ir mokėjo viską ir naujos temos būdavo kur kas lengvesnės, jam patiko fizika, matematika ir chemija. Ir išlaikė egzaminus gerai, įstojo ten kur norėjo ir jis dabar turėjo būti paprastas studentas, kuris su draugeliais per ilgai užsisėdėdavo bare ir iš ryto vėluodavo į paskaitas. Bet jo gyvenime atsirado Mia ir viskas pasikeitė. Bet jis negalėjo būti laimingesnis. O kai dabar atėjo į jo gyvenimą nuostabus vaikinas, tai viskas nusidažė dar įvairiomis spalvomis.
Ir kol Antoine pasakojo savo istoriją, kaip jis gyveno prieš tai ir kaip atvažiavo į Los Andželą, Saul visą laiką tylėjo ir klausėsi jo, retkarčiais perbraukdamas per jo garbanėles. Juk vaikinui jos taip patiko... Bet paskui prasidėjo kalba apie Henri. Ir ispanas prisiminė jį restorane, iš karto susiraukė. Vis dar negalėjo suprasti, kas galėjo palikti tokį spinduliuką kaip Antoine. Bet jeigu ir pradėjo draugystę dėl to, kad reikėjo pinigų, tai tas žmogus tikrai buvo nieko vertas ir pasinaudojo prancūzų, kuris norėjo surasti savo gyvenimo meilę ir būti mylimas. Ir ką Niguez galėjo prižadėti, kad tą būtent ir suteiks, mat jau suprato, kad įsimylėjo šitą vaikiną iki ausų, o tikriausiai ta meilė vis didės ir didės su kiekviena minute.
- Jis buvo kvailys. Vis dar nesupratau, kaip taip galėjo su tavimi pasielgti,- pripažino vaikinas taip atsigerdamas arbatos, o paskui ją atsargiai padėdamas ant staliuko, kad paskui nesugalvotų išpildyti tiek ant savęs, tiek ant Griezmann. Saul jautė liūdesį jo balse. Juk tikrai, kai myli tą žmogų ir manai, kad jis lygiai taip pat atsiduos ir tau, gauti visai kitą reakciją buvo skausminga. Ir kaip Antoine visą šitą išgyveno? Juk jis yra toks jautrus... Tikriausiai verkė ištisas paras. Jau Saul labai sunkiai prisileido šalia savęs, bet vaikinas tikisi, kad viskas buvo verta. Bet paskui jis pasakė tokius žodžius, nuo kurių Saul tik susimąstė. Negi jis tikrai galvoja, kad jam būtent to ir reikia?
- Mažuti... Tu net negalvok, kad aš taip su tavimi pasielgsiu. Kai susipažinau su tavimi tu man buvai mielas darželio auklėtojas, kuris rado bendrą kalbą su mano dukra. Tavo pirminis portretas toks ir liko mano atmintyje. Ir man kažkokių statusų ir pinigų nereikia. Aš noriu tavęs. Ir net negalvok, kad nutiks kažkas panašaus,- pasakė Saul viską labai rimtai, o paskui prisitraukė Antoine veidą ir įsisiurbė jam į lūpas.
- Aš ką noriu sužinoti... O tu turėjai karūną kokią nors? - toks kvailas ir linksmas klausimas, bet tikriausiai reikėjo tokio, kuris prablaškytų juos abu,- o buvai susitikęs su kokiais labai svarbiais žmonėmis? Nu gerai, su kokiais futbolininkais? - Saul priėjo prie to, kas jam svarbiausia, jam nereikia žinoti, kokiems prezidentams buvo spausta ranka ir su kuo pietauta, - beje, norėsi pasilikti ar važiuosi namo? - paklausė ispanas, mat laikrodis rodė apie keturias, dar visas vakaras jų laukė, bet vaikinas žinojo, kad po poros valandų tikrai smigs, tai norėjo žinoti, kiek laiko jie turi būti kartu.


They don't know about the things we do They don't know about the "I love yous" But I bet you if they only knew They would just be jealous

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: staliukai   

Atgal į viršų Go down
 

staliukai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Creperie-