rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Vila

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
I can't afford a vacation so I'm just going to drink until I don't know where I am
avatar
Pranešimų skaičius : 3155
Likes : 92
Join date : 2013-03-23
Age : 27
Nationality : German
Job : doctor
RašytiTemos pavadinimas: Vila   Kv. 03 23, 2017 8:59 pm



MA TI RENDI CONTO AMORE
CHE DA QUANDO STIAMO INSIEME NON ESISTE PIÙ UNA NUVOLA CHE GRAN VOGLIA DI PARTIRE CHE GRAN VOGLIA DI BALLARE FINO A NOTTE PROFONDISSIMA E SARÀ CHE STO BENE È PERCHÉ NON PENSO PIÙ A CHI MI HA FATTO SOFFRIRE VOGLIO SOLO CANCELLARE ORA ESISTI SOLO TU
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
When nobody has cared for so long it's hard to accept it when somebody finally does
avatar
Pranešimų skaičius : 1592
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 22
Nationality : Spanish
Job : Prancūzijos princo sutuoktinis
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Kv. 03 23, 2017 9:32 pm

Saul buvo praleidęs visą savaitę mokslų, tiek darbų, tad dabar turėjo viską prisivyti, atsiskaityti ir panašiai, todėl nenuostabu, kad laiko beveik neturėjo. Gerai, kas spėdavo pasiimti Mią iš darželio, bet Antoine vis tiek ilgiau su ja pabūdavo, kad tik vaikinui nereiktų verstis per galvą ir pasiimti dukrą laiku, jeigu darbe šiek tiek ilgiau palaikydavo. Ir taip savaitė ėjo į pabaigą, o vaikinas jau svajojo apie savaitgalį, nes jeigu viską pasidarys, tai galės nieko neveikti. Ir kaip tik ryte sulaukė pasiūlymo iš Grizi, mat jis paklausė, ar vaikinas nenorėtų kur nors išvažiuoti kartu ir pasidaryti kaip kokią pirmą kelionę kartu. Ir vaikinui reikėjo tokio poilsio, tad jis sutiko, taip pasakydamas, kad mielai kartu išvažiuos, bet daug nespėjo pakalbėti, mat vaikinui reikėjo lėkti į paskaitas. Tad kai jas atsėdėjo, po to nuvažiavo į darbo, o grįžęs vakare jis apžiūrėjo pasiūlymus. Ir jam būtų tikęs visiškai bet koks, svarbu, kad jie būtų kartu su Antoine. Tad ir išsirinko labai įdomu variantą - namelis prie jūros, bet jie negyvens ten vieni, o su kažkokia kita porele. Ir kaina buvo pakankamai tinkama, o jie nebijojo kitų žmonių, tad Saul sutiko, šeštadienį ryte jie gana anksti atsikėlė, nuvežė Mią pas močiutę (ji nebuvo patenkinta, kad vėl dukra turi rūpintis, bet Saul pasimuliavo to, kad vėl Antoine ateis su jais pakalbėti, tai jie greitai sutiko), o tada po kelių valandų kelionės jie atsidūrė prie jaukaus namelio, nuo kurio matėsi paplūdimys ir jūra. Saul su savo daiktais prie durų kelias akimirkas žiūrėjo į tokį vaizdą, o vos tik Grizi suvedė kodą, įėjo į namelį. Ir jis buvo visai geras. Šiokia tokia virtuvės, svarbiausia, yra kur pasidaryti maistą, svetainė, kurioje yra sofa, keli foteliukai ir staliukas, o paskui du miegamieji su vonios kambariais. Jie nuėjo prie savo durų, vėl suvedė kodą ir užėjo į vidų. Griezmann pats pirmas nugriuvo ant lovos, ispanas dar apsidarė, kur padėti savo krepšį, galiausiai numetė jį prie sienos, o tada nulėkė pas vaikiną, taip priglusdamas prie jo ir įsisiurbdamas į lūpas.
- Kodėl gi ne? - paklausė ir šyptelėjo Saul, o tada kai Grizi jį pervertė ant lovos, nusišypsojo, bet paleisti jo tikrai nenorėjo. Bučiniais jie apdovanojo vienas kitą, o po to išgirdo, kad lyg ir kažkas atėjo į jų namelį. Ir tai tikriausiai buvo kita porelė, tad Antoine nenoriai nulipo nuo Saul ir tada jie apsitvarkė, kad neatrodytų, kad čia laižėsi ant lovos (nors būtent taip ir atrodys vienaip ar kitaip), o tada išėjo iš miegamojo ir pamatė du vaikinus. Vienas iš jų buvo aukštas blondinas, visai plonas ir neramiai dairėsi po kambarį, o kitas buvo pasitikėjimo pilnas vaikinukas, su tatuiruotėmis, o kai pamatė, kad irgi du vaikinai išlindo iš kambario, maloniai išsišiepė.
- Sveiki! - pasakė jis taip prieidamas ir paduodamas ranką tiek Saul, tiek Antoine. Kitas vaikinas padarė lygiai tą patį,- mano vardas Douwe, čia Juri,- pasakė jis parodydamas į savo draugą, o jis tik šyptelėjo, o paskui nuėjo prie kito miegamojo, taip bandyti suvesti tą kodą.
- Aš Saul, čia Antoine,- prisistatė ir jie, taip vis dar bandydama suprasti, koks šitų vaikų statutas. Bet to padaryti nereikėjo, mat tas Douwe buvo tikrai plepus, tai viską iš karto išpasakojo - jie yra susižadėję ir ilgą laiką nesimatė, tai nusprendė tokias atostogas pasidaryti.
- O kodėl ilgą laiką nesimatėt? - žinoma, Saul nereikėjo kištis ne į savo reikalus, bet jam buvo smalsu.
- Ai, kalėjime sėdėjau porą metų. Tai todėl taip,- pasakė Douwe, o Juri jam nusišypsojo, taip lyg jie būtų susiradę pagąsdinti žmones. Bet Niguez irgi turėjo neblogą kozerį.
- Na, neklausiu nei už ką ir nei kaip ten atsidūrei, bet elkis atsargiai, nes jeigu nors pirštu paliesi
Prancūzijos princą, tai gali kaip sėsti tai sėsti,- pasakė Saul parodydamas į Antoine, juk jis ir yra tas princas. Ir iš pradžių Douwe su Juri sutriko, lyg tai būtų ne tiesa, bet galiausiai jų veidai surimtėjo.
- Čia rimtai? - paklausė blondinas, o abu vaikinai tik palinksėjo galvomis. Tad jų savaitgalio kambariokai tik susižvalgė ir šyptelėję, nuėjo į savo kambarį. Praėjo kelios sekundės kai jų durys užsidarė, Saul tik nusijuokė, taip prisiglausdamas Grizi arčiau savęs.
- Mano princas moka išmušti žmones iš vėžių, kaip miela,- pasakė vaikinas, taip pakštelėdamas jam į lūpas, o paskui atsitraukė ir skambiai atsiduso, - einam prie jūros? Nes ko aš noriu, tai nieko neveikti. Tikrai, mane tos studijos nužudys,- prisipažino vaikinas taip vėl apsisukdamas ir nueidamas prie durų.


You promised me that everything is fair If it’s love and war But you're giving up the fight Is it not worth fighting for? All of this tethered to the heart Holding what you meant If it’s really what you want

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
<< The crownless again shall be king >>
avatar
Pranešimų skaičius : 1043
Likes : 73
Join date : 2013-03-25
Age : 26
Nationality : French
Job : Prancūzijos princas
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Pen. 03 24, 2017 2:25 pm

Ko gero, bet kuri kita pora jau būtų kaip reikiant įsijautusi. Juk jiedu buvo vieni, žaviame paplūdimyje, jaukiame namuke, atskirti nuo visos civilizacijos, čia tikrai galėjo daryti bet ką, tačiau, žinoma, šiuo atveju Antoine buvo toji vienintelė kliūtis. Nors jis ir leido sau glamžytis su Saul, vis vien save stengėsi riboti, nes puikiai žinojo: vieną akimirką nustos mąstyti ir net pats nebesuvoks, kaip greitai nuo glamonių bus pereita prie intymesnės veiklos. Klausimas, ar tai visgi nenutiks anksčiau ar vėliau šių mažų atostogų metu, bet galbūt jie dar įstengs susivaldyti. Ar bent jau Antoine tikėjosi. Jo (ne)laimei už durų pasigirdo balsai. Aišku, vaikinai tuoj pat susidomėjo, kas gi čia užėjo, ir iškart išlėkė į svetainę su kita porele susipažinti. Ir Antoine, išvydęs du vaikinus, tuoj pat džiugiai išsišiepė. Bent jau nereikės baimintis, ką jie pagalvos - patys ne ką kitokie buvo. Vos po kelių akimirkų Douwe jau pasakojo savo gyvenimo istoriją, o Antoine stengėsi viską dėtis į galvą, visgi prisibijodamas į pokalbį įsiterpti - geriau tegu Saul nepažįstamus šnekina, o Grizi pastovės atokiau ir paklausys. Galiausiai jis tik petimi atsirėmė į sieną, kukliai sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nulydėjo antrąją porelę žvilgsniu. Bet tuo viskas nepasibaigė. Vos išgirdo, kad Douwe sėdėjęs kalėjime, Antoine šiek tiek išsigando - akivaizdžiai pasitempė, stebėtinai ryžtingai iškėlė galvą, tarsi ketindamas pulti kovoti, jei tik prireiktų, bet iškart po to Saul nutėškė žymiai smagesnį faktą, į kurį vaikinai, žinoma, sureagavo nuostabiai. Antoine, tai pamatęs, tik nusikvatojo ir specialiai, lyg norėdamas paerzinti, dar jiems gracingai nusilenkė, išraiškingai mostelėdamas ranka. Garantuotai, dabar jiedu susigrūs į kambarį ir pirmiausia pradės googlinti, kas iš tikro tas Prancūzijos princas yra. Na, atsakymą jie visgi jau žinojo, tik tuo negalėjo patikėti. Po kelių sekundžių kambario durys jau skambiai trinktelėjo, o prie Antoine priėjo Saul. Grizi iškart rankomis apglėbė jo kaklą, dar greitai pakštelėjo į lūpas ir plačiai nusišypsojo:
-
Tavo princas? - sukrizeno jis ir nežymiai raustelėjo. - Kaip gražiai skamba... Dar kartą pakartok, - jau jausdamas, kaip pamažu galva apsvaigsta, kur kas tyliau, dusliau sukuždėjo Antoine, palinkdamas arčiau, iš lėto pristumdamas Saul prie sienos ir iškart praviromis lūpomis išbučiuodamas jo kaklą. Tik po ispano pasiūlymo, Antoine pagaliau ataušo, įstengė atsitraukti ir pažvelgti jam į akis. - Galėsiu tave smėly užkasti? - pirmoj eilėj pasiteiravo jis, žaviai nusijuokė ir, kadangi per tuos bučinius jau spėjo plaukai susitaršyti, automatiškai auksinę sruogą greitai užkišo sau už ausies. - Gerai, eime, - po kiek laiko dar pridūrė Antoine ir, suėmęs Saul už rankos, dar nusivedė atgal į kambarį. Visgi reikėjo susirinkti daiktus, kuriuos galima neštis į paplūdimį, bei būtų buvę patogiau iškart į maudymosi trumpikes įšokti. Visgi vaikinai pakankamai greitai susiruošė ir paskui jau pėdino iš namelio laukan. Antoine dar stabtelėjo terasoje, nužvelgė aplink besidriekiantį smėlėtą paplūdimį ir skambiai atsiduso, negalėdamas atsigrožėti. Po to jis tik vėl sugriebė Saul ranką ir, nutempęs laiptukais žemyn, pagaliau patraukė link jūros kranto, plytinčio vos už keliasdešimties metrų.
Kadangi jiems vieniems buvo skirtas kone visas ilgiausias paplūdimys, Antoine ilgai neužtruko rinkdamas vietą, iškart ant smėlio švystelėjo maišą su rankšluosčiais ir kitais daiktais, ir tuoj pat patiesė pledą. Grizi kelias akimirkas dar dvejojo. Tarytum klausė savęs, ar tikrai nori lįsti į jūrą, ar tikrai paskui netingės persirenginėti bei druską plautis, bet galiausiai nutarė, kad vieno Saul neišleis, todėl ilgai nelaukęs nusivilko marškinėlius, šortus, viską švystelėjo ant pledo ir iškart žvilgtelėjo į ispaną, jau taip pat išsirengusi ir, žinoma, atrodantį tiesiog stulbinamai karštai. Antoine iš lėto, sunkiai nurijo seilę ir, vėl nuraudęs, iškart nudelbė žvilgsnį, kad Saul nepagautų jo, taip akivaizdžiai mąstančio apie nebe itin dorus užsiėmimus. Vietoj to Antoine pamažu pradėjo žingsniuoti jūros link. Jis neskubėdamas įbrido į vandenį iš pradžių iki kelių, paskui paaikčiojo, iki kol įlindo iki pusės, o galiausiai užbaigti jam padėjo Saul, iškart vaikiną į jūrą įstumdamas. Vos Antoine išniro, suskubo ispaną susirasti. Ir, nors planavo bent jau garsiai pasiskųsti dėl tokio elgesio, vis vien Saul šypsenytę pamatęs tik susilydė ir vietoj visų nepasitenkinimų, Antoine tik žengė arčiau, atsargiai rankomis apglėbė drėgną Saul kūną ir be galo švelniai, nedrąsiai, iš lėto vaikiną pabučiavo.
- Eeeeei, princiuk, o kur tavo karūnėlė? - visai šalia praūžė, žinoma, Douwe, stačia galva puldamas į vandenį ir taškydamas visus aplink. Tai visgi privertė Antoine krūptelėti ir pažvelgti į pasiutėlį.
- Atsiprašau, palikau namie, - pašaipiai mestelėjo jis, o Douwe tik suvaidino be galo nusiminusį, kol Juri jį drausmino, liepdamas netrukdyti. Grizi viso labo tik papurtė galvą ir, nusprendęs trumpam paignoruoti naujuosius kaimynus, vėl atsisuko į Saul:
- Na, galbūt nesulauksi tiek ramybės, kiek tikėjausi tau jos suteikti... - tyliai pridūrė jis, pirštais perbėgdamas per vaikino plaukus, - bet bent jau vienas kito kompanija galim pasidžiaugti, - pozityviai mestelėjo Antoine ir vėl greitai Saul apglėbęs, iš naujo jį aistringai pabučiavo, šįkart neleisdamas niekam akimirkos sugriauti.


// Cause I wanna touch you baby And I wanna feel it too //
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
When nobody has cared for so long it's hard to accept it when somebody finally does
avatar
Pranešimų skaičius : 1592
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 22
Nationality : Spanish
Job : Prancūzijos princo sutuoktinis
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Sk. 03 26, 2017 3:10 pm

Saul vis dar negalėjo patikėti, kad iš tikro sutiko Antoine ir jį įsimylėjo. Viskas atrodo kaip kokiame filme, kokioje pasakoje, per daug gerai, kas jį tikrai neramino. Juk toks rojus nebus visą laiką, tikrai kažkas pasikeis, bet dabar, kol buvo galima mėgautis tokiomis dienos, kodėl to nepadaryti? Ypač kai dar sutinki kitas poreles, kurios mano, kad yra keistos, nes sėdėjo kalėjime, o paskui jiems tenka suprasti, kad Prancūzijos princas yra tik vienas ir vienintelis, o kalėjime gali sėdėti bet kas.
- Mano princas, mano princas,
mano,- kelis kartus pakartojo Saul, prieš pabučiuodamas Antoine į lūpas, o paskui, kaip ir buvo minėjęs, jie nusprendė nueiti prie jūros. Pirmiausia nuėjo iki kambario, persirengė, susirinko reikalingus daiktus, tokius kaip saulės kremai, skėčiai rankšluosčiai ir panašiai, o paskui abu išėjo iš vilos ir pajudėjo link jūros. Keista buvo patyti paplūdimį tuščią, nes kiek Saul buvo prie jūros, tie Malibu, tiek Santa Monicos paplūdimiai visada būdavo prikišti žmonių, o čia taip keista matyti visai kitokį vaizdą. Ir ilgai jie nesirinko vietas, beveik bet kur numetė savo daiktus, Antoine patiesė pledą, o Saul žinojo, kad vis tiek eis maudytis, tad greitai nusiėmė savo marškinėlius, taip numesdamas juos prie daiktų. Tą patį padarė su šortais, liko stovėti tik su maudymosi trumpikėmis ir žiūrėti į jūrą, mat ji tikrai neatrodė jau labai šilta, bet reikia nueiti pamėginti, ar iš viso galima bus nusimaudyti. Žinoma, Grizi nuskubėjo pirmas, Saul nuėjo iš paskos. Įbridęs jis suprato, kad vanduo nėra šaltas, tad iš karto pradėjo eiti gilyn, bet jam buvo smagu žiūrėti, kaip Antoine stoviniuoja ir nedrįsta į vandenį pilnai panerti, tad ispanas priėjo prie jo ir įstūmė, taip pabaigdamas tokias vaikino kančias. Po to smarkiai nusikvatojo ir pats panėrė po vandeniu, kad ir pačiam netektų atsidurti tokioje pozicijoje. Galiausiai išnėręs jis plaukiojo vietoje, kol prie jo pasirodė Prancūzas ir įsikabino. Saul nusišypsojo ir įsisiurbė jam į lūpas, taip bandydamas ignoruoti visus kitus, bet Douwe ateidamas su Juri, vis tiek sugebėjo numesti komentarą. Niguez tik pažvelgė į jį, taip norėdamas perspėti, kad nelįstų prie jo vaikino, nes baigsis blogai, bet pats Juri pradėjo raminti tą pasiutėlį.
- Na, tai vis geriau, negu sėdėti namuose ant sofos,- šyptelėjo ispanas, tada tik perbraukė rankomis per šlapias Antoine garbanėles,- juk
mano princas nusprendė mane čia atsivežti. Ir negaliu būti dėkingesnis,- šyptelėjo Saul taip vėl pakštelėdamas jam į lūpas,- ir šitą sakiau tik vieną kartą, bet tu turi žinoti, kad aš tikrai tave myliu. Galbūt labai staigiai mes abu įsimylėjome, bet kaip panėrėm, tai stačia galva,- nusišypsojo Saul vėl įsisiurbdamas prancūzui į lūpas, o paskui gal ir norėjo pratęsti bučinį, bet pastebėjo, kuo užsiima Douwe su Juri, tad jie tik apsisuko ir dingo iš vandens, visko matyti ir girdėti tikrai nenorėjo. Jie vėl nuėjo prie savo daiktų, nusisausino rankšluosčiais, dar pastovėjo, kol tikrai išdžiūvo, o tada Saul pasiėmęs kremo nuo saulės buteliuką, išsitepė kremu tiek, kiek galėjo, o nugaros pasiekti nepajėgė, tad paprašė Antoine, kad tai padarytų. Ir tai tikrai turėjo būti nekalti prisilietimai ir nieko tokio, bet Grizi judesiai buvo lėti, karšti, jie tiesiog uždegė... Tad Saul po to įsisiurbė vaikinui į lūpas, dar jie kelias minutes pasiglamžė ant pledo, na, o po to nusprendė, kad laikas praleisti dieną kitaip.
Po to jie tikrai pagulėjo kokį pusvalandį, mėgavosi saule, bet užkniso tiek Saul, tiek Antoine, tad vaikinas buvo atsivežęs kamuolį ir pasiūlė pasimušinėti juo. Tai paskui jie užsižaidė, kol galiausiai buvo abu išmušti prakaito ir vėl suvirto į vandenį. Tada nuėjo pasivaikščioti, atėjus pietų metui nuėjo atgal į vilą, pasidarė valgyti, paplepėjo ir su kambariokais, nebuvo jie jau tokie blogi žmonės, galima su jais susišnekėti, bet jie labiau klausinėjo apie Antoine ir jo sostą, ką jis čia veikia ir dar su vaikinu. Po to jie vėl nuėjo prie jūros, Saul turėjo kažkokią knygą, tai valandą paskaitą ją, po to užsišnekėjo su Griezmann ir taip atėjo vakaras. Vos tik saulė nusileido, jie užkūrė laužą ant smėlio, susėdo aplink jį ir jau buvo pasiruošę kepti zefyrus. Žinoma, pasiūlė prisidėti ir Douwe su Juri, tad jie atsinešė alaus, pavaišino ir juos, prisėdo šalia (Douwe atsisėdo per daug arti Antoine), o paskui visi vėl šnekėjo įvairiomis temomis.
- Palauk, Antoine tai princas, o Saul, ką tu veiki? - paklausė Juri, taip tikrai susidomėdamas, ką daro vaikinas.
- Na, turiu tris specialybes: studentas, būsimas inžinierius ir tėtis,- šyptelėjo vaikinas, o Douwe tik išpūtė akis.
- Nori pasakyti, turi vaikų? - tas faktas buvo tikrai neblogas, kai jam pačiam buvo tik dvidešimt du metai.
- Taip, turiu dukrą, vardu Mia. Auginu ją vienas, dirbu ir dar baiginėju bakalaurą. Todėl ir įvardinau būtent taip,- pasakė vaikinas atsigerdamas alaus iš skardinės. Jis buvo tikrai neblogas. Lietuviškas lygtais?
- Dar ir inžineriją mokaisi.. Ir kaip viską spėji? - paklausė Juri, o vaikinas tik trūktelėjo pečiais.
- Kažkaip suspėju. Sunku. Bet dabar kai turi Antoine, šiek tiek lengviau, nes jis mielai pabūna su Mia, kai man reikia mokytis arba ilgiau padirbti,- pažvelgęs į savo mylimąjį, Saul nusišypsojo ir suėmė jį už rankos, taip parodydamas, kad nebijo to pripažinti, kad jam reikia jo. Ir reikės.


You promised me that everything is fair If it’s love and war But you're giving up the fight Is it not worth fighting for? All of this tethered to the heart Holding what you meant If it’s really what you want

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
<< The crownless again shall be king >>
avatar
Pranešimų skaičius : 1043
Likes : 73
Join date : 2013-03-25
Age : 26
Nationality : French
Job : Prancūzijos princas
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Sk. 03 26, 2017 6:58 pm

Galbūt bet ką kitą judviejų meilės toks greitas pripažinimas ir būtų išmušęs iš vėžių, tačiau tik ne Antoine. Nuo pat to momento, kai jis suvokė Saul mylįs, jau galėjo jokių jausmų nebebijoti. Tad ir dabar, kai ispanas vėl priminė, jog Antoine tikrai labai myli, Grizi iškart išsišiepė, kaip saulytė, prisiglaudė prie Saul ir tyliai jam į ausį sukuždėjo:
- Aš taip pat tave
labai myliu, - šiek tiek atsitraukęs vaikinas vėl žvilgtelėjo į jo akis, ranka žaviai perbraukė, suvėlė drėgnus Saul plaukus, o paskui tik sukrizeno. - Ir, taip, galbūt tikrai per daug greitai mes čia į viską įgriuvom, bet... galiu nuoširdžiai pasakyti - kad tu esi pats nuostabiausias dalykas mano gyvenime, koks tik begalėjo atsirasti. Ir jokios karūnos, jokie turtai jo niekad nepakeis, - tvirtai pareiškė Antoine. - Neužmiršk to, gerai? Ypač tais momentais, kai mane mylėti taps labai sunku, kai pradės visi aplinkui staiga trukdyti, kai mūsų meilė nebeatrodys dora ar leistina... Būtent tuomet ir prisimink mano žodžius: tu man esi pats svarbiausias. Ir jau niekada nesiliausiu tave mylėjęs, - tyliai tarė vaikinas ir dar kartą nusišypsojęs po to tik pasistiebė ir prisiglaudė lūpomis prie jojo. Visgi ilgai jie džiaugtis negalėjo, mat, ispano žvilgsnis pradėjo krypti į kažkur netoli slankiojančius kaimynus, o kai Antoine pagaliau teikėsi į juos pažvelgti, ne iškart suprato, kas tiksliai vyksta. Tik kai išgirdo jų tramdomas aimanas, tada iškart išpūtė akis ir pats pirmas išlipo iš vandens, tyliai burbėdamas:
-
Puta madre, jei taip ir toliau, tuoj jie ir visą jūrą šitaip užterš... - Antoine staigiai klestelėjo ant pledo ir pradėjo rankšluosčiu sausintis odą. Tuomet Saul paprašė jį kremu nuo saulės ištepti, ir, na, žinoma, Grizi tikrai nepagalvojo nieko blogo. Tik viena menka problema: jis užmiršo, koks iš tikro lėtas yra. Todėl, kad ir kaip stengėsi savo veiksmams nesuteikti karštumo, jo delnai, lėtai slystantys Saul nugarą, tai padarė patys. Sulig kiekvienu prisilietimu, Antoine vis artėjo ir artėjo prie ispano, iki kol galiausiai jiedu vėl susilietė ir, pažadinti iš naujo kilusios aistros, vėl krito vienas kitam į glėbius ir pradėjo glamonėtis.
Jiedu panašiai dieną ir praleido. Arba bučiuodamiesi paplūdimyje, arba vaikštinėdami, arba besiglamžydami kambaryje, arba plepėdami su kaimynais. Ir, tiesą sakant, Antoine tikrai negalėjo skųstis. Kur tau. Jis toks laimingas nebuvo, ko gero, nuo pat tos dienos, kai su Henri sutarė išvykti į Ameriką. Antoine stebėtinai ilgą laiką neįstengė net šypsotis, o dabar, šalia atsiradus Saul, tai staiga tapo taip natūralu, taip įprasta. Tiesą sakant, Grizi jau ir kiek nemaloniai jautėsi, niekaip neįstendamas sučiaupti lūpų. Atrodo, kartais jau apsiramindavo, bet užtekdavo išvysti ispaną ir, štai, vėl jis plačiai išsišiepęs, it saulytė, spinduliuojantis džiaugsmu ir net nemėginantis jo nuslėpti. Vakare jie nusprendė sukurti laužiuką ir prie jo kartu su kaimynais pasėdėti. Kas ten žino - gal jie sugebės tapti visai neblogais draugais, tik tereikia artimiau susipažinti. Vos tamsoje sužibo liepsnelė, Antoine klestelėjo ant vėstančio smėlio ir luktelėjo, kol Saul prisės šalia. Aišku, jie iškart išsitraukė kelis zefyriukus, pasmeigė šiuos ant iešmelių ir ištiesė virš ugnies. Ilgai netrukus prisistatė ir Juri su Douwe. Jie iškart padavė vaikinams alaus, o Antoine neprasprūdo pro akis tai, kad Douwe atsisėdo kur kas arčiau jo nei prie Juri. Ir Grizi jau norėjo teirautis, ar viskas tikrai gerai, bet, regis, blondinui tokie dalykai mažiausiai rūpėjo. Galbūt jis jau buvo pratęs prie to, kad vaikinas pastoviai flirtuoja su svetimais net ir pačiam Juri matant. Visgi Antoine šiek tiek susikuklino. Vizualiai išraudo, susigūžė ir pasislinko kiek arčiau Saul, iškart nežymiai nusišypsodamas.
- Tai niekis, - pagaliau įsiterpė Antoine, tvirčiau suspausdamas ispano ranką. - Man nesunku Mią prižiūrėti. Šiaip ar taip aš, kaip darželyje dirbantis, jau pripratau prie vaikų kompanijos, - smagiai pridūrė jis ir palinkęs arčiau nosies galiuku prisilietė prie jojo.
- Pala. Tai tu princas ar darželio auklėtojas? - kvarktelėjo Douwe.
- Ir tas, ir tas, - šyptelėjo jis. - Tiesą sakant, aš nelabai norėjau, kad kas nors Amerikoje sužinotų, jog esu princas, - Antoine reikšmingai pažvelgė į Saul, kuris viso labo tik išsišiepė, - dėl to pasirinkau pakankamai neutralią specialybę.
- Ai, tai čia kaip priedanga? - toliau smalsavo Douwe, o Antoine tik sukrizeno.
- Na, gal ir galima taip pasakyti, - vyptelėjo jis. - Nors anksčiau ar vėliau žmonės būtų susipratę. Paprastai darželių auklėtojai iš gaunamos algos neleidžia sau gyventi miesto centre, ganėtinai prabangiuose apartamentuose, - smagiai pridūrė Antoine ir, nors tai tikrai nebuvo juokinga, Douwe išraiškingai nusikvatojo, jau kiek gašliai priglausdamas delną Grizi prie šlaunies ir šią nejaukiai perbraukdamas. Į ką Antoine žaibiškai sureagavo - taip staigiai atsitraukė, kad, tiesiogine ta žodžio prasme, užgriuvo ant Saul. - Oi, atsiprašau, - dar tyliai sumurkė jis ir vis tiek nusijuokė.
- Na, nepyk, galvojau, tau patiks, - lyg niekur nieko kvarktelėjo Douwe, o Grizi, netikėdamas savo akimis, tik įsispoksojo į jį.
- Nejaugi nebuvo aišku, kad aš
myliu Saul? - suraukė kaktą jis.
- Taiiiii... aišku, - sutrikęs burbtelėjo Douwe. - Na, o aš myliu Juri. Ir ką? Jis, pažiūrėk, net nereaguoja, - jis tik mostelėjo į savo vaikiną, o blondinas tingiai palingavo galva.
- Aš kažkaip jau pripratęs, - tepareiškė jis. - Tiek kad tu esi pirmas, jį atstūmęs. Turbūt Douwe dabar bus gyvenimo trauma, - pasityčiojo Juri, o jo vaikinas, lyg į repliką atsakydamas, tik pakilo, priėjo arčiau jo, ir žaviai įsisiurbė į lūpas, ką pamatęs Antoine tik susiraukė ir, kadangi užsimanė tuo paties, vėl palinko prie Saul ir lygiai taip pat karštai išbučiavo.


// Cause I wanna touch you baby And I wanna feel it too //
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
When nobody has cared for so long it's hard to accept it when somebody finally does
avatar
Pranešimų skaičius : 1592
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 22
Nationality : Spanish
Job : Prancūzijos princo sutuoktinis
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Sk. 03 26, 2017 8:32 pm

Tokie pokalbiai prie laužo jam visai patiko. Jie buvo tokie lengvi, neprivertė daug galvoti, kažką mąstyti, pasakojai apie save, o tokius nekaltus faktus galima žinoti ir tokiems žmonėms, kaip Douwe su Juri, kurių tikriausiai net nesutiks daugiau gyvenime, ypač kai jie gyvena Majamyje, o abu kilę iš Europos, kaip ir jie. O jeigu vaikinai planavo persikelti vasarą gyventi į Prancūziją, tai tikrai jų nebesutiks. Ir Saul dėl to džiaugėsi, nes kad ir kiek bandė su tais žmonėmis susibendrauti, tiesiog kažkaip neprilipo - Juri buvo per daug tylus, lyg bijotų kažką pasakyti, nes gaus nuo Douwe, o šitas.. Na, jis buvo per daug įžūlus. Ir tai įrodė, kai netikėtai perbraukė per Antoine koją. Net Saul to nedrįsdavo daryti (ypač kai žinojo, kad nieko jie negalės padaryti, tai net nebėgindavo kažko tokio nuveikti), tad vos tik Grizi užvirto ant jo, ispanas kaip koks kalakutas pasipūtė ir pažvelgė į Douwe tokiu žvilgsniu, kad jeigu dar vienas toks juokelis, tai jis gaus į nosį. Na, po to kaip ir viskas nurimo, Antoine sėdėjo šalia Niguez ir net nežvilgčiojo į kitą porelę. Ir taip ramiai praėjo jų vakaras. Kai visi nuėjo į savo kambarius, Saul su Grizi buvo pasiruošę miegui, bet kaimynai tikrai ne... Ir per popierines sienas girdėjosi visos jų aimanos, kas tikrai neleido užmigti, tad galiausiai ispanas pasiūlė išeiti pasivaikščioti, tad vaikinui ir nulėkė prie jūros. Žinoma, tad patys sugalvojo eiti nusimaudyti, išsirengė ir nuogi nulėkė į jūrą ir tikrai nedaug trūko iki to, kad patys pradėtų užsiimti nešvankiais dalykėliais, bet susilaikė ir grįžo atgal į krantą, taip nueidama iki vilos ir tikėdamiesi, kad kita pora miega, o kai įsitikino, ir patys sudribo į patalus. Kitą dieną jie pabuvo iki pietų, o paskui susirinko savo daiktus ir išvažiavo namo. Atgal vairavo Saul, taip leisdamas vaikinui pailsėti.
- Dėkoju, kad pasiūlei išvažiuoti. Tikrai pailsėjau. Pasiruošęs naujai savaitei,- šyptelėjo vaikinas, taip paimdamas savo princą už rankos ir pabučiuodamas būtent ją. Na, o tada jie grįžo atgal į Los Andželą, nuvažiavo pasiimti Mios, o paskui Antoine parvežė Saul su dukra namo, padėkojo už tokį savaitgalį ir pasakė, kad susitiks rytoj. Ispanas tik linktelėjo, nors puikiai žinojo, kad jam vakare parašys ir jie dar susirašinės, bet nesulaukė, kada galės pamatyti tas mėlynas akis ir paliesti šviesias garbanas.
Taip slinko dienos, mėnesiai. Vaikinai laukė vasaros, kada pagaliau galės susirinkti daiktus ir važiuoti į Prancūziją. Bet pirmiausia Saul reikėjo parašyti bakalaurinį darbą. Ir jis ėjosi visai neblogai. Žinoma, sėdėjo ir per naktis, nes dieną nebelikdavo laiko, bet galiausiai jį pabaigė netgi keliomis dienomis anksčiau, negu jį reikia priduoti. Nusiuntė dėstytojui, paskui buvo išsikviestas pokalbiui, aptarė klaidas (kurių nebuvo labai daug, mat Saul yra geras studentas), o tada kai jas pataisė, bus galima paduoti komisijai ir tik apsiginti. Ir po kelių savaičių buvo to darbo gynimas, per kurį Niguez tiek nervų susigadino, bet viską padarė gerai, tad negalėjo tuo atsidžiaugti. Išėjo laimingas, iš karto puolė Antoine į glėbį, mat jis laukė jo prie universiteto, o paskui pasakęs, kad viską išlaikė ir kai prie baigė mokslus, gavo be galo saldų bučinį. Ir tada po kelių dienų vyko universiteto diplomų įteikimo ceremoniją, kurioje visi susirinko, paklausė, kaip rektorius sako kalbą, pasiėmė savo diplomus, o tada vakare laukė vakarėlis prie jūros kranto, išnuomotoje viloje, bet čia mieste, ne kažkur užmiestyje. Saul kaip ir žadėjo ateiti, bet nenorėjo eiti vienas, tad pasiėmė Antoine į poras ir pasirodė vakarėlyje. Iš karto prilėkė prie savo draugų. James jau pažinojo Grizi, mat tai buvo jo geriausias draugas iš grupės, tad ir pristatyti vaikiną jis norėjo anksčiau, tad jie kažkurį vakarą susirinko bare ir linksmai praleido laiką. Na, o kiti vyrukai taip pat žinojo, kad Saul turi vaikiną ir priešiškai į tai nežiūrėjo. Tai buvo Magnus, Jake ir Ferdinando, kurie taip pat buvo geri ispano draugai. Ir jei visi pradėjo šnekėti, taip prisimindami kokių nesąmonių buvo universitete ir kaip viskas greitai pasibaigė. Ir tada Saul išgirdo balsą, kuris būtent kreipėsi į jį.
- Taigi, mūsų tėtukas susirado sau kitą vaikiuką,- žinoma, buvo kalbėta apie jį, mat vienintelis Saul iš grupės turėjo vaikų. Apsisukęs jis pamatė Darių, kuris išsišiepęs stovėjo ir nepraleisdavo progos pasišaipyti.
- Darius, mat atrodo, mes suaugę žmonės, o tu elgiesi kaip vaikas,- pasakė Saul taip žiūrėdamas į tą vaikinas, kuris geriausias pažymiais baigė studijas, bet buvo visiškai nesubrendęs.
- Bet Saul, turi dukrą ir dar susiradai savo berną? Iš kur tu toks kilęs? - paklausė tas žioplys, o James iš karto puolė prie jo.
- Nori ir šiandien prisivirti košės, ką? - paklausė jis, mat vieną kartą jie jau buvo susimušė ir Darius gavo į kaulus. Ir vaikinas šį kartą nuėjo šalin, bet Saul žinojo, kad jis dar nebaigė. Ir dabar ispanas bijojo, kad visas linksmas vakarėlis pasibaigs labai liūdnai.  


You promised me that everything is fair If it’s love and war But you're giving up the fight Is it not worth fighting for? All of this tethered to the heart Holding what you meant If it’s really what you want

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
<< The crownless again shall be king >>
avatar
Pranešimų skaičius : 1043
Likes : 73
Join date : 2013-03-25
Age : 26
Nationality : French
Job : Prancūzijos princas
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Sk. 03 26, 2017 9:56 pm

Kaip ir reikėjo tikėtis, likusi vakaro dalis buvo stebėtinai nejauki. Antoine visą laiką stengėsi tik kuo arčiau Saul glaustis, kuris, tarp kitko, vis burbuliavo kažką, lyg staiga būtų pradėjęs kunkuliuoti iš pavydo, o kaimynų porelė, akivaizdžiai nekreipdami dėmesio į ignoravimą, tiesiog toliau sau tarškėjo arba keistas temas tarpusavy aptarinėjo, visiškai neslėpdami, pavyzdžiui, to fakto, kad Douwe užsiima prekyba žmonėmis, o ir pats Juri už lošimus buvo sėdęs už grotų. Galiausiai Grizi pajuto kažką panašaus į nerimą - nebenorėjo taip arti tokių nusikaltėlių sėdėti, jau kaip ir pradėjo baimintis, kad jie ką nors sumanys ispanui padaryti, todėl jiedu vakarą baigė kiek anksčiau ir neskubėdami nuslinko atgal į savo kambarį. Jiedu dar pasišnekučiavo, aptarė dienos įvykius, pasiglamžė, o galiausiai švelniai apglėbė vienas kitą ir sumerkė akis, pasiruošdami ramiam miegui. Ar bent jau jie to tikėjosi. Bet kad už sienos kaimynai pradėjo stebėtinai garsiai dulkintis ir, vos tik tai išgirdęs, Grizi ryškiai nuraudo, pasislėpė po antklode ir, kai sulaukė Saul pasiūlymo dingti iš čia, nedelsdamas išlipo iš lovos, dar įsprūdo į lengvus drabužius ir pats pirmas išlėkė į kiemą. Bet, aišku, ir jie patys jau nebeapsiėjo be kvailų žaidimų. Nusprendė naktį išsimaudyti jūroje. Na, kodėl gi ne. Antoine kiek apakęs stebėjo, kaip Saul drąsiai išsirengia, o po to tyliai nušlepsi į vandenį, tačiau pats dar kiek dvejojo. Tik po kurio laiko, kai pagaliau įsidrąsino ir įsitikino, kad niekas kitas, tik ispanas, jo jau nepamatys, Antoine taip pat greitai nusirengė ir nuskubėjo į šiltą vandenį, iškart įsikibdamas į Saul ir prisiglausdamas prie jo. Na, o kur yra du nuogi, įkaitę, drėgni kūnai, ten reikia tikėtis ir sunkiai tramdomos aistros. Dar kiek ir, dievaži, Antoine būtų atsidavęs. Tokie Saul bučiniai, tokie prisilietimai... Tai jį varė iš proto. Bet vaikinas dar rado valios atsitraukti ir kitą dieną visgi apsidžiaugė tai padaręs.
~~~
Nori nenori, jų gyvenimas greitu tempu lėkė į priekį. Nepastebėtos prasmuko kelios savaitės, mėnesiai, kuriuos vaikinai, kaip ir reikėjo tikėtis, praleido skęsdami svaiginančioje meilėje - nuolat kartu, nuolat apsiglėbę, nuolat besibučiuojantys ir, klausimas, kaip randantys laiko viskam kitam. Bet jie vis tiek spėjo. Saul puikiai parašė savo bakalaurinį, dieną prieš jo gynimą, Antoine tiesiog leido valandas laikydamas ispaną glėbyje, jį glostydamas, ramindamas ir vis siūlydamas arbatą. Bet viskas praėjo kuo puikiausiai ir Grizi tegalėjo savo vaikinu didžiuotis. Pats, tuo tarpu, nusprendė pamažu baigti savo darbą darželyje. Juk jis jau šiaip ar taip turėjo planų vasarai išsikraustyti atgal į Prancūziją, todėl reikėjo dviems savaitėms likus iki tol pranešti viršininkei, jog Antoine ruošiasi išeiti. Ir, aišku, gandai iškart nuvilnijo per visą darželį ir jau po valandos į kambarį sugužėjo visa Erikos draugių šaika, klausianti, kodėl gi Grizi staiga jas palikti užsimanė. Na, o vaikinas neslėpė: prisipažino, jog kartu su Saul ir Mia kraustysis į Prancūziją. Kitas klausimas, žinoma, buvo "o kodėl būtent taip toli?". Ir Antoine, tik gudriai šyptelėjęs, drąsiai pareiškė: "nes aš esu Prancūzijos princas ir ten jau turiu savo rūmus". Iš pradžių moterys tik nusikvatojo, bet po pusvalandžio jau grįžo pakankamai pasigooglinusios ir tik spindinčiomis akimis į Grizi įsistebeilijo. Panašiai viskas vyko ir likusias dvi savaites, iki kol pagaliau Antoine oficialiai atsistatydino, o jau tą pačią dieną vakare nuėjo į Saul išleistuves. Oficialiąją dalį tvarkingai atsėdėjo vis paplodamas ir nusišypsodamas, o vakare, kai visi susirinko pobūviui, Grizi iškart prilipo prie Saul ir pirmiausia jį apibėrė sveikinimais, o tik paskui - bučiniais. Bet tai ilgai negalėjo tęstis, nes vis tiek reikėjo pašnekėti su kitais žmonėmis. Ir, žinoma, sugebėjo kažkas prie judviejų prisikabinti. Išgirdęs Darius replikas, Antoine tik pavartė akis, tačiau nelindo. Žinojo, kad Saul ir pats puikiai susitvarkys.
Šis vakarėlis buvo toks, kaip ir visi kiti tipiniai susibėgimai: visi pasipuošę, gurgšnojantys pigų alkoholį, paslapčia rankinėse nešiojantys kur kas brangesnį, salės viduryje nerangiai šokantys, o tie kuklesni (tame tarpe ir Antoine), tiesiog stovėjo kampuose. Ir jį ne kartą tiek kažkokios merginos, tiek pats Saul kvietė šokti, bet Grizi visuomet atsisakydavo ir nuraudęs nudelbdavo žvilgsnį, kas trukdydavo kvietėjams ant jo supykti. Tiesą sakant, Antoine buvo
nuostabus šokėjas. Tačiau rūmuose visi per pobūvius šokdavo valsą. O čia padaryk ką nors panašaus ir liksi išjuoktas. Grizi, tuo tarpu, šitaip kratytis, kaip visas jaunimas daro, tiesiog nesugebėjo. Neįžvelgė tame jokio grožio ir nepanoro apsikvailinti. Dėl to jis didžiąją dalį vakaro tiesiog prastovėjo vienas, stebėdamas, kaip Saul pamažu atsisveikina su savo draugais ir kitais grupiokais. Antoine stebėtinai ilgą laiką taip svajingai žiūrėjo į ispaną, kad net nepajuto iš už nugaros link jo slenkančios grėsmės. Tik po to, kai jau kažkas sugriebė už rankos ir pradėjo tįsti laukan, Grizi prisiruošė cyptelėti, it išgąsdintas peliukas. Antoine dar apsidairė, pamėgino pagauti Saul žvilgsnį, tačiau veltui - jis buvo dingęs minioje. O Darius prancūzą ištįsė į kiemą, nusivedė į visišką tamsą skersgatvyje ir grubiai trinktelėjo į sieną.
- Kuo aš jums taip užkliuvau?... - dar tyliai prabilo Antoine, tačiau Darius tik prunkštelėjo.
- Kuo, kuo... nepakenčiu tokių pydarų, kaip tu, - nusispjovė jis ir grėsmingai priėjo arčiau. Matyt, tikėjosi, kad toks bailiukas, kaip Grizi, tik susigūš ir apsiverks (tiesą sakant, to ir reikėjo tikėtis), tačiau Antoine visgi buvo rūmuose apmokytas kovotojas (kad ir su aprūdijusiais gebėjimais), todėl jo pirmas instinktas buvo drąsiai iškelti galvą ir atstatyti krūtinę, kas akivaizdžiai Darių nustebino.
- Ai, buvai per skystas, kad susitvarkytum su Saul, tai nusprendei laimę bandyti su kitu? - nepraleido progos įgelti Antoine už kurį tikrai būtų sulaukęs smūgio į nosį, tačiau vaikino reakcija buvo greita (be to, Darius buvo išgėręs, sulėtėjęs ir negrabus), todėl jis laiku pritūpė ir pats puolė, švystelėdamas Darių į priešingą sieną ir taktiškai iškart pirštais užspausdamas abi jo miego arterijas. Vaikinas lyg ir nesuvokė, kas vyksta, nes, nors Antoine laikė jį sugriebęs už gerklės, Darius neduso, tačiau jo sąmonė akivaizdžiai temo nuo kraujo trūkumo smegenyse. Turbūt vaikinas ten ramiai ir būtų parkritęs be jokių įrodymų, kad čia Grizi buvo kažką padaręs, jei ne Darius draugeliai, ne laiku įsprūdę į skersgatvį ir, žinoma, nusprendę draugą gelbėti. Antoine iškart atsitraukė per kelis žingsnius, nužvelgdamas link jo slenkančius tris vyrukus ir greitai permąstydamas savo galimybes. Savomis rankomis Grizi kautis negalėjo... Nors ir buvo mokytas muštis, tos žinios buvo kone visai teorinės. Tačiau jeigu Antoine dabar pat atrastų kokį smailesnį gelžgalį, iškart persvara būtų jo pusėje, nes, nepaisant visko, Grizi buvo tobulas fechtuotojas. Bet šįkart tokios prabangos negalėjo tikėtis. Vos po akimirkos, vienas iš vaikų jį puolė. Antoine jo dar išvengė, sustabdė visus smūgius ir stumtelėjo į šalį. Gynyba juk irgi neblogas variantas, tiesa? Antras vaikinas buvo kur kas agresyvesnis, tačiau Grizi ir jį įstengė patraukti nuo savęs, tačiau ilgai pergale nesidžiaugė - prie jo iškart pripuolė kiti du vaikinai ir, skaudžiai prispaudė prie žemės, suteikdami progą kam nors Antoine primušti. Ir Grizi, nors ir stengėsi smūgiu išvengti, vis vien sulaukė stambaus kumščio į skruostą, po kurio iš burnos net kraujas trykštelėjo. Antoine jau buvo nukenksmintas, iš esmės. Tačiau vaikinai tuo nepasitenkino - nors ir atsitraukė tolėliau, dar nepraleido progos spirti Grizi į nugarą, o prancūzas tuo tarpu, vis slinko tolyn, link šalia konteinerio gulinčių stiklinių butelių, iki kol galiausiai įstengė ištiesti ranką (tuo momentu kažkas taip spyrė į galvą, kad Antoine kaktą į asfaltą trinktelėjo, bet dar atsigavo) ir greitai sugriebęs butelį iškart šiuo užsimojo ir trenkė arčiausiai buvusiam vaikinui per galvą. Jis akimirksniu atsijungė, tad Grizi pasinaudojo progą, suėmė tuščią šampano butelį ir, nors jau kiek sunkiau, vis tiek įstengė vožti antram, o trečiasis jau lėkė prie Darius, ketindamas dėti į kojas. Antoine tuomet tik nusispjovė krauju ir suėmė dar vieną butelį, jau artindamasis prie vaikinų. Tačiau net ir dabar nuo Grizi nedvelkė pavojumi - jis stebėtinai draugiškai šypsojosi, tarsi ruoštųsi pasiūlyti pagalbą.
- Psichas! - viso labo teužrėkė Dariaus draugelis ir skubiai pašoko ant kojų, traukdamasis nuo Antoine atbulas.
- Ne psichas, o
princas, - žaviai pataisė jis, priversdamas abu vaikinus susiraukti. - Aš rimtai, - vyptelėjo Antoine.
- Ką čia svaigsti? - suburbuliavo pagaliau atsigavęs ir vėl ant kojų pakilęs Darius. - Dar ir kažkokia princese užsimanei pabūt? - nusijuokė jis, bet Antoine tik nusišypsojo ir kilstelėjo butelį rankose.
- Pagooglink, jei netiki. Aš galiu palaukti - man po to smagu bus jūsų išraiškas pamatyti, - tarstelėjo jis, o Darius, nors ir gerokai pasimaivęs, vis vien telefoną išsitraukė ir prie Grizi akių į Google įvedė žodžius "Antoine princas". Kaip ir reikėjo tikėtis, iškart rezultatuose pažiro jo nuotraukos ir ilgiausi straipsniai apie dingusį Prancūzijos princą, sekantį sosto įpėdinį. Savaime suprantama, Dariaus žandikaulis iškart nusviro, o Grizi, sukrizenęs iš jo išraiškos, vis tiek užsimojo ir vožtelėjo paskutiniu buteliu jam per galvą. Ne pakankamai smarkiai, kad užmuštų (tikrai pasirūpino, kad nė vienas smūgis nebūtų toks žiaurus), bet kad bent jau atjungtų. O tai išvydęs paskutinis draugelis tiesiog dėjo į kojas ir klykdamas nulėkė tolyn. Antoine tuomet tik apsidairė, nužvelgė jam aplink kojas gulinčius tris vyrukus, jau tyliai aimanuojančius ir bundančius, o po to tik šyptelėjo, eilinį kartą žaviai nuraudo ir pakėlė akis. Jis nedrąsiai pirštu nusivalė smakrą, kuriuo tikrai varvėjo kraujas, o paskui pajudėjo iš savo vietos, visiškai nepastebėdamas prie namo kampo stovinčio Saul. Todėl, kai Grizi pagaliau sutiko jo žvilgsnį, pakraupo ir sustingo.
O juk žadėjau, kad daugiau niekad neleisiu princui pasirodyti pamanė jis, nusiminęs nuleido galvą ir dar bergždžiai pamėgino švarko rankove prisidengti sumuštą bei nubrozdintą veidą.


// Cause I wanna touch you baby And I wanna feel it too //
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
When nobody has cared for so long it's hard to accept it when somebody finally does
avatar
Pranešimų skaičius : 1592
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 22
Nationality : Spanish
Job : Prancūzijos princo sutuoktinis
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Kv. 03 30, 2017 3:33 pm

Išleistuvių vakarėlis nebuvo toks, apie kokį Saul galvojo. Ketvirto kurso pradžioje visi vaikinai kalbėjosi, kokį jį įsivaizduoja. Žinoma, visi labiausiai norėjo, kad būtų visi apsigynę darbą, o po to kad ateitų į vakarėlį su gražiomis merginomis, su jomis puikiai praleistų laiką, o jeigu tokios neturi, tai gal atsisveikinimui su viena iš buvusiu grupiokių sugulti... Tai buvo tokie vaikų žaidimą, bet Saul būtent toks ir buvo. Bet kai pradėjo draugauti su Antoine, jis pastebėjo, kas stengėsi būti kiek rimtesnis ir brandesnis. Juk prancūzui dvidešimt šeši metai, o jam tik dvidešimt du, tad nenuostabu, kad jis tikrai nori parodyti, kad to metų skirtumo nėra, tad jo ir nesijautė, ypač kai buvo maža dukra, kuri lakstė aplinkui ir vis bandydavo vaikinukus įtraukti į jos žaidimus, tad ne kartą teko būti ir princesėmis, ir karžygiais, bet tai nebuvo labai sunku, ypač kai Mia kvatodavo iš jų vaidinimų, kad priversdavo ir Saul išsišiepti kaip saulutė. Ir dabar šitas vakarėlis atrodė visai ne jam, bet kalbėtis su grupiokais buvo visai linksma.
- Tai Saul, išėjai iš darbo? - paklausė vienas vaikinas, vardu Harry.
- Tai jooo, bet nenorėjo manęs išleisti. Tipo per daug geras, kam tau važiuoti į Prancūziją ir panašiai. Ir niekas netikėjo, kad Antoine yra princas, tai reikėjo man jį nusivežti į darbą ir visiems parodyti,- pokalbis vyko tarp artimiausių draugų, tad jie jau visi žinojo, kas yra prancūzas, patys pirmi ėjo googlinti, vos tik Saul pasakė, kad susitikinėja su juo.
- Ir kaip tada reagavo? - James jau girdėjo šitą istoriją, bet paklausė dar kartą, taip norėdamas paerzinti vaikiną.
- Na, aš jį atsivežiau ten, niekas vis tiek netikėjo, tada direktorius nuėjo, pažiūrėjo internete, o paskui pradėjo visas fabrikas lenktis prieš Antoine, lyg jis būtų jų princas... - ir taip iš tikro buvo, tad vos tik vaikinui išgirdo kaip baigėsi Saul prisipažinimas išeiti iš darbo, pradėjo kvatoti.
- Bet dabar yra laisva vieta fabrike, taip? - Harry tikriausiai taikėsi į jo buvusią vietą, tad ispanas tik linktelėjo.
- Taip, yra. Ir griebk, kol niekas iš kitų to nepadarė,- šyptelėjęs jis atsigėrė alaus iš skardinės, o po to klausėsi kitų pokalbio. Ir tikrai manė, kad Antoine stovi kažkur netoliese, bet po kelių minučių pasigedo jo, tad ėmė dairytis po patalpą, bet niekur prancūzo nesimatė, kas privertė Niguez širdį trankytis į krūtinę lyg ji būtų išprotėjusi. Ir jis kelias minutes taip blaškėsi po kambarį, vis ieškodamas Antoine, o paskui pamatė vieną iš Darius draugelių, kuris pralėkė kažkoks pasibaisėjęs. Ir tikrai, to bjaurybės niekur aplinkui nesimato. Negi jis sumanė kažką padaryti jo princui? Saul padėjo savo alaus skardinę ant staliuko ir jau nusprendė eiti ieškoti Antoine, o tada užėjęs už namo kampo pamatė būtent jį - kruviną, sutikusi ispano žvilgsnį ir visą pasibaisėjusi. Ir vaikinas iš pradžių nesuprato, kas čia buvo, bet jam užteko apsidairyti, pamatyti dar tris, sumuštus, vyrus gulinčius ant žemės, ir jam užteko susidaryti kelias išvadas. Saul priėjo prie Antoine.
- Kas čia buvo? - paklausė jis apsidairydamas, nors atsakymą jau tikriausiai žinojo,- tau viskas gerai? - vaikinas patraukė Antoine rankas nuo jo veido, taip norėdamas apžiūrėti jo žaizdas,- tau reikia ledo,- supanikavo vaikinas, o paskui pažvelgė į Darius, kuris jau kaip ir bandė stotis. Saul tik priėjo prie jo ir kaip spyrė, kad grupiokas vėl atsidūrė ant žemės, šį kartą dar ir dantį išsimušė,- aš tau sakiau prie jo nelįsti? Dabar gavai, ko nusipelnei,- atkirto Saul, taip visiškai nesupykdamas ant Antoine, kad jis pats nudavė jiems į kailį, galbūt pasijausdamas kaltas, kad jis net nepastebėjo, kad viskas tuo pasibaigė,- manau mums reikia važiuoti namo,- Saul priėjo prie Griezmann ir nusivedė jį prie vilos vartų, ten sustojo ir išsikvietė taksi, mat puikiai žinojo, kad abu išgers, tai mašinos neturėjo,- saulyt, tau viskas gerai? - ispanas toliau žiūrinėjo Antoine veidą, taip bijodamas, kad nepasigautų jis kokios infekcijos ar ko,- gal reikia iki ligoninės.. Aš nežinau, - visiškai nuliūdęs ispanas atsirėmė į vartų koloną, kuri buvo gana didelė, ir nuleido akis, mat jautėsi dėl ko kaltas,- aš turėjau būti šalia tavęs... Ginti tave. O ne plepėti ir kažkur gerti su grupiokais,- Saul pajautė, kai jį pradeda griaužti sąžinės, tad jis ir stovėjo nuleidęs akis, nedrįsdamas jų pakelti į Antoine.


You promised me that everything is fair If it’s love and war But you're giving up the fight Is it not worth fighting for? All of this tethered to the heart Holding what you meant If it’s really what you want

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
<< The crownless again shall be king >>
avatar
Pranešimų skaičius : 1043
Likes : 73
Join date : 2013-03-25
Age : 26
Nationality : French
Job : Prancūzijos princas
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Kv. 03 30, 2017 4:17 pm

Antoine bandė įsivaizduoti, kas gi dabar turėtų dėtis Saul galvoje. Jis turbūt galvoja, kad aš monstras. Visiška pabaisa. Beširdė bjaurybė, nesugebanti suvaldyti agresijos. Viskas. Jis tikrai nenorės su tokiu, kaip aš, toliau draugauti, turbūt... jo laimei, ispanas laiku pertraukė vaikino minčių virtinę, žengtelėjęs artyn ir stebėtinai švelniai suimdamas už skruostų.
- Man viskas gerai, zuikuti, - tyliai murmtelėjo jis, vis tiek mėgindamas išvengti Saul žvilgsnio bei kaip nors nusisukti, kad nuslėptų bent jau pačias bjauriausias žaizdas. Tačiau, ko gero, be reikalo jis stengėsi - vis tiek ilgai netrukus paakys patins, išryškės mėlynė, o kakta nežaviai apsitrauks šašais. - Man tikrai viskas gerai, nesirūpink šitaip. Nieko tokio nenutiko, - pridūrė Antoine. - Tik gal turi kokią servetėlę?.. - dar pasiteiravo vaikinas, o Saul greitai kažką panašaus kišenėje atrado, tad Grizi šią pagriebė ir pamažu pradėjo šluostytis tiek kaktą (su ja daug darbo nebuvo), tiek kruviną smakrą. Galiausiai tik dar kartą nusispjovė, regis, jau paskutinę partiją kraujo iš burnos pašalindamas. Paskui Antoine tik susiraukė ir pagaliau žvilgtelėjo į ispaną, kuris dar ir paspyrė Darių šalin, nors Grizi tikrai norėjo Saul sulaikyti, tik kad nebespėjo.
- Palik jį... Manau, jau pasimokė, - dar patyliukais, be galo liūdnai pridūrė Antoine ir, įsikibęs ispanui į ranką, iš lėto išėjo iš skersgatvio. Saul pasiūlius tiesiog grįžti namo, Grizi iškart palinksėjo, o paskui apsidairė, ieškodamas, kur galėtų išmesti krauju permirkusią servetėlę. Tai padaręs vėl nupėdino atgal prie ispano ir drąsiai prie jo prisiglaudė, švelniai apglėbdamas, priglausdamas skruostą prie vaikino peties ir trumpam sumerkdamas akis. - Tikrai viskas gerai, -
dar kartą pakartojo jis ir pagaliau nežymiai nusišypsojo - buvo smagu žinoti, kad kažkas taip rūpinasi. - Ne, ne, čia dėl tiek į ligoninę neverta važiuoti. Ir pats, namų sąlygomis pasigydysiu, - pridūrė Antoine ir šiek tiek atsitraukęs pažvelgė Saul į akis. Nors Grizi jau šypsojosi ir jautėsi ganėtinai maloniai, ispanas, tuo tarpu, akivaizdžiai atrodė prislėgtas. Ir Antoine nesuprato, kodėl, kol Saul pats neprisipažino. Tuomet prancūzas tik tyliai suaimanavo, iškart priglaudė delnus prie vaikino skruostų ir privertė Saul sutikti jo žvilgsnį.
- Ei, mažuti, klausyk, čia
tavo šventė. Tu ir turėjai plepėti su draugais, gerti, šokti, švęsti... Viskas gi gerai. Nebūtina stovėti šalia manęs dvidešimt keturias valandas per parą, - Antoine nežymiai šyptelėjo. - Aš juk moku savimi pasirūpinti, - pridūrė jis, reikšmingai mostelėjo galva į skersgatvį, iš kurio jau pamažu išniro visi trys sumušti vaikinai, o Grizi, tarytum visiškai susigėdęs, tik nudelbė žvilgsnį, žaviai šyptelėjo ir pasislėpė Saul glėbyje, iki kol Darius su savo gauja plačiu lanku vaikinus apėjo ir nuskubėjo atgal į vilą. Tuomet Antoine vėl atsitraukė, ir pačiu laiku - kaip tik į gatvę įsuko jų iškviesta taksi, tad Grizi suėmė Saul delną ir paskubomis įsėdo kartu su juo į automobilį. Antoine pasakė namų adresą ir luktelėjo, kol mašina pradės judėti, o paskui vėl atsisuko į Saul. Grizi vėl atsargiai prisilietė prie vaikino veido, šiek tiek pasilenkė, kad sutiktų jo žvilgsnį, o vos tai įvyko, iškart išsišiepė ir nudžiugo sulaukęs menkos šypsenėlės ir iš Saul. Tada Antoine tik stipriai apglėbė vaikiną per pečius, priglaudė lūpas prie jo skruosto ir patyliukais sumurmėjo:
- Neliūdėk. Ir nedrįsk save kaltinti dėl to, kas nutiko. Tu čia niekuo dėtas, - Antoine sunkiai atsiduso. - Jie patys pradėjo prie manęs kabinėtis... Matyt, neturėjo daugiau, ką veikt. Bet, jei tau nuo to pasidarys geriau, kai grįšiu į Prancūziją, galiu atsiųsti ką nors, kad juos nubaustų už princo užpuolimą, - linksmai pridūrė Grizi, akivaizdžiai patraukdamas vairuotojo dėmesį. Antoine sutiko jo žvilgsnį galinio vaizdo veidrodėlyje, todėl iškart nuoširdžiai nusišypsojo ir žaviai mirktelėjo. Sprendžiant iš vyruko reakcijos, jis Griezmann atpažino. Bet bent jau neužpuolė su įvairiausiais klausimais, todėl Antoine galėjo susikoncentruoti ties tuo, kas iš tikro svarbu. Jis vėl žvilgtelėjo į toliau liūdintį Saul, atsargiai kilstelėjo ranką, pirštais perbėgo per jo plaukus, o po to vis tiek nesusivaldė ir, švelniai suėmęs už smakro, pasuko vaikino galvą į save bei palinkęs arčiau nedrąsiai prisiglaudė lūpomis prie jojo. Regis, vieno trumpo bučinio užteko tam, kad Saul bent kiek nurimtų. Tačiau Antoine, vėl paragavęs ispano lūpų, nebepanoro taip greitai atsitraukti - Grizi įkaitę delnai akimirksniu įsprūdo po Saul marškiniais, Antoine dar kartą, kur kas karščiau, įsisiurbė vaikinui į lūpas. Kaip tik tuo momentu vairuotojas įsuko į kitą gatvę ir Grizi, neišlaikęs pusiausvyros, netyčia užvirto ant Saul, bet, regis, taip buvo tik dar patogiau, todėl vaikinas neketino trauktis. Kartas nuo karto vis sunkiai atsikvėpdamas Antoine su įkarščiu ispaną bučiavo, o nežymiai drebančios rankos jau  pamažu segiojo Saul marškinių sagas, iki kol galiausiai Grizi galėjo visu grožiu ispano krūtinės raumenis išvysti. Antoine, dar paskutinį kartą išbučiavęs mylimojo skruostus bei kaklą, po to slystelėjo kiek žemiau, atsargiai lūpas priglausdamas prie krūtinės, kukliai lyžtelėdamas jautresnę odą aplink spenelius, galiausiai Grizi tiesiog priklaupė ant automobilio grindų ir, klausydamasis tik tylių Saul atodūsių, švelniai delnais perbraukė jo liemenį, drėgnais bučiniais apibėrė vaikino pilvo raumenis, o tuomet pirštais užčiuopė ispano kelnių sagą. Antoine iš lėto šią atsegė, kad netrukdytų, susitaršiusias garbanas dar greitai perbraukė ranka, pataisė, o po to suėmė drabužį, ketindamas trūktelėti Saul kelnes žemyn...
- Ei, jūsų didenybe! - pasigirdo balsas iš priekio. - Jau atvažiavom! - vairuotojo replika iškart privertė Antoine, lyg nuplikyta, atšokti nuo Saul, prisiploti prie stiklo priešingoj mašinos pusėj, akivaizdžiai nurausti, ir nedrąsiai sutikti vairuotojo žvilgsnį veidrodėlyje. Vyriškis šypsojosi. Kur tau. Jis dar ir tyliai krizeno, tarytum vaizdas ant galinės sėdynės būtų jį
ypač sužavėjęs. Grizi prireikė kelių sekundžių, kol jis atgavo žadą, bet po to vis tiek iškrapštė pinigus, greitai juos švystelėjo kraupiam vairuotojui ir, paskatinęs Saul padaryti tą patį, greitai išlipo iš mašinos. Antoine nelaukė, kol ispanas jį pasivys, tiesiog nužygiavo į laiptinę, užlipo laiptais aukštyn ir pradėjo rakinti buto duris. Būtent tuomet jis ir pajuto puikiai pažįstamas karštas rankas, priglundančias prie jo liemens...


// Cause I wanna touch you baby And I wanna feel it too //
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
When nobody has cared for so long it's hard to accept it when somebody finally does
avatar
Pranešimų skaičius : 1592
Likes : 86
Join date : 2013-03-25
Age : 22
Nationality : Spanish
Job : Prancūzijos princo sutuoktinis
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   Sk. 04 02, 2017 7:44 pm

Saul jautėsi tikrai prastai, kad negalėjo būti šalia Antoine, kai jam jo reikėjo, kad užsiėmė savais reikalais, šventė, kai iš tikro jam šitas universiteto baigimas visai ne daug ką reiškė. Juk dabar jie išsikrausto į Prancūziją, o ar ten galės pradėti dirbti kokioje nors firmoje inžinieriumi arba kokioje nors gamykloje, tai buvo klausimas, juk jo gyvenime meilė bus Prancūzijos princas, kurio vaikinas turės deramai ir elgtis, kitaip gali Saul ir jau nebebūti jo vaikinu. Juk matė daugybė filmų, kaip tėvai, kuriems nepatinka vaikų antroji pusė, sugalvoja kaip nors ja atsikratyti. Ir ispano galvoje dar kol kas labai gražūs scenarijai sukosi, kad jam tik leips grįžti atgal į Los Andželą gyventi, o kur dar ir blogesni variantai... Vis dėlto, dabar labiausiai jis pergyveno dėl to, nes negalėjo būti šalia Antoine. Ir kas jis per vaikinas? Kuris nieko nesugeba...
- Ai, kam čia ta šventė reikalinga... - atsiduso Saul taip pažvelgdamas į prancūzą ir šyptelėdamas,- aš geriau būčiau stovėjęs prie tavęs. Tikriausiai visą gyvenimą pasirinksiu tave, o ne kažkokius vakarėlius,- vaikinas tik šyptelėjo ir švelniai pakštelėjo Grizi į lūpas, juk dabar prisipažino, kad su Antoine nori nugyventi visą likusį gyvenimą, ir iš tikro, tai buvo labai akivaizdu, jeigu Saul be jokio vargo sutiko kraustytis į kitą pasaulio galą, taip palikdamas visus savo draugus, tėvus ir gyvenimą. Tik jis, Antoine ir Mia. Kažkokioje pilyje. Oi, bus tikrai smagu. Ir Niguez norėjo paklausti apie tą pilį, ar joje tikrai gyvens, bet kaip tik atvažiavo jų taksi, tad jie atsisėdo į automobilį, Saul pasakė Antoine adresą, kurį jau mokėjo atmintinai, o tada jie pajudėjo tikslo link.
- Tu gali tą padaryti? - pasakė Saul šyptelėdamas ir susikikendamas, kažkaip nemanė, kad galima ir taip,- tai jeigu gali, gal nori aplankyti tuos, kurie mane skriaudė mokykloje? Tipo prieš 8 metus užgavai princo vaikino jausmus,- nusijuokė Saul, taip pralinksmėjęs ir jau savęs taip nebekaltino už tai, kas įvyko, ypač kai Antoine viskas buvo gerai, jis tikrai sugebėjo apsiginti, o Darius su savo draugeliais prie jo niekada nebelis, mat jau žino, ką gali Griezmann. Tad dabar jis sėdėjo ne toks liūdnas, bet tikriausiai tai princo neįtikino, tad jis nusprendė padovanoti bučinį savo vaikinui, o Saul tikrai tam neprieštaravo. Tik kad tad bučinys buvo šiek tiek linksmesnis, negu iš pradžių manė ispanas. Taksi vairuotojui staiga pasukus Grizi atsirado ant Saul, jis tik nusišypsojo mylimajam ir perbraukęs rankomis per jo plaukus, vėl įsisiurbė į lūpas, taip nuslysdamas šiek žemiau ir suimdamas Antoine užpakalį, kuris, tikrai patiko Saul. Galiausiai ir ispano marškiniai buvo prasegti ir krūtinė išbučiuota, ir jau dabar pats vaikinas mąstė, kur visa šita eina, o kai pamatė Grizi ant žemės ir palinkusi virš jo klyno, išpūtė akis, mat tam tikrai nebuvo pasiruošęs tam, bet vairuotojui pranešus, kad jie jau atvažiavo, vaikinas greitai pabėgo nuo Saul, tad jis tik lengviau atsiduso, palaukė, kol mylimasis sumokės už taksi, o tada išlipo iš automobilio. Sustojęs norėjo užsisegioti savo marškinių sagas, bet supratęs, kad vis tiek jie greitai kris nuo vaikino, numojo ranka ir nusekė iš paskos Antoine, kuris, tikriausiai susigėdęs, pats pirmas nulėkė prie durų. Saul lėtai užlipo į trečią aukštą, bet vis tiek dar rado Griezmann rakinanti duris, tad atsistojęs už jo, prisiglaudė ir bučiniais apipylė jo kaklą, kol pagaliau namų durys atsidarė ir abu vaikinai įėjo į vidų.
- Aš nenoriu rytojaus,- pasiskundė Saul nusimaudamas batus, mat puikiai žinojo, kad reikės rytoj kraustytis, viską dėti į dėžes, nes negali nieko neimti, vis tiek kažką reikia turėti, o Mia dar ir žaislų savo negalės palikti, tad kelios dėžes bus, už kurias reikės mokėti. Tad dabar jis nenorėjo galvoti apie tai, kas jo laukia, tad vėl pažvelgė į Antoine,- bet miego vis tiek noriu. Einam? - paklausė Saul nusivesdamas vaikiną į jo miegamąjį. Tik jeigu jie ir nusprendė miegoti, vis tiek, išsirengę ir sulindę po antklodėmis, pirmiausia pasiglamžė, paskui kažką pakalbėjo, tada vėl apipylė vienas kitą bučiniais, o tik po geros pusantros valandos užmigo.
Ryte Saul prikėlė skambutis. Skambino mama, kuri atvyko pas jį į namus kraustytis, o sūnus net ne čia. Vaikinas pasakė, kad tuoj atvažiuos, tad padėjęs ragelį, jis pakštelėjo Antoine į lūpas ir išlėkė iki tualeto, o kai grįžo, rado jį sėdinti lovoje.
- Susitiksim po kelių valandų? - paklausė vaikinas, vėl pribėgo prie jo ir pabučiavo,- myliu tave,- prieš atsisveikinant pasakė taip, o paskui apsirengęs išlėkė pro duris namo. Pėstute nebuvo jau taip toli, tad kai grįžo į butą, jo jau laukė Mia, kuri dėjo žaislus į sau skirtą dėžę ir turėjo didelę dilemą, nes tikrai ne visus galėjo pasiimti, ir jai reikėjo atsirinkti, kurių tikrai reikės, o kurios močiutė atiduos labdarai. Taip kelios valandos ir praėjo, Saul krovė daiktus į dėžes, jų iš viso atsirado penkios, mat visokių indų tikrai nevežė, tai, ko reikėjo, o į lagaminą susikrovė tuos drabužius, kurių prireiks artimiausias kelias dienas Prancūzijoje, mat kol jie įsikurs, tikriausiai praeis kelios dienos. Ir kai dėžės buvo išvežtos specialios tarnybos, Saul parašę žinutę Grizi, kad jis jau viską susikrovė. Spėjo. Skrydis dar po keturių valandų, tad reikėjo atsisveikinti su tėvais (su mama sunkiausia buvo padaryti, ji nenorėjo paleisti nei sūnaus, nei Mios, su tėčiu lengviau), su draugais, kurie prižadėjo atvažiuoti į Europą, o paskui pasirodžius Grizi, jie dar pabuvo, kol atėjo laikas išvažiuoti link oro uosto. Tada visi sėdo į taksi ir patraukė ten. Saul pasisodinęs Mią ant kelių, tik kalbino mergaitę, o paskui pažvelgęs į Antoine, įsisiurbė jam į lūpas. Ne tik pasakose galima laiminga pabaigai. Tik reikia susirasti savo princą.


You promised me that everything is fair If it’s love and war But you're giving up the fight Is it not worth fighting for? All of this tethered to the heart Holding what you meant If it’s really what you want

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Vila   

Atgal į viršų Go down
 

Vila

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: santa monica paplūdimys-