rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Nameliai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
In a room full of art I'd still stare at you
avatar
Pranešimų skaičius : 5
Likes : 0
Join date : 2017-08-26
Age : 22
Nationality : German
Job : magician
RašytiTemos pavadinimas: Nameliai   Sk. 08 27, 2017 5:06 pm



I’ve been hearing symphonies Before all I heard was silence A rhapsody for you and me And every melody is timeless Life was stringing me along Then you came and you cut me loose Was solo singing on my own Now I can’t find the key without you
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
In a room full of art I'd still stare at you
avatar
Pranešimų skaičius : 5
Likes : 0
Join date : 2017-08-26
Age : 22
Nationality : German
Job : magician
RašytiTemos pavadinimas: Re: Nameliai   Sk. 08 27, 2017 5:06 pm

Junior pasiskelbė, kad nori valgyti, tad Leon jau skubino į virtuvę žiūrėti, ką galėtų berniukui duoti. Kažkaip tikėjosi, kad ir Isco ateis pagelbėti, bet jis liko sėdėti terasoje, o po kelių akimirkų visai dingo iš matymo. Gal išėjo iki ežero? O gal iki mašinos? Na, Leon nesuko dėl to galvos, pasodino Junior ant spintelės ir atidaręs šaldytuvą, kuriame ką tik buvo sudėtas visas maistas, kurį jį atsivežė, ėmė klausinėti, ko jis nori valgyti. Galiausiai buvo nuspręsta išvirti manų košės su šviežiomis uogomis, kurias berniukas mėgo valgyti. Išsitraukęs viską, ko reikės, pirmiausia Leon užkaitė pieną, kad jis šiltų, o tada ėmė kalbėtis su mažyliu, diskutuoti, ką jie veiks, kur keliaus, ar galės nueiti iki miško ir panašiai. Vokietis pasakė, kad taip, tikriausiai jie galės eiti, bet reikės paklausti Isco, ar jis tikrai leis jiems vaikščioti po miškus. O kalbant apie Isco, Leon pro namelio langą pastebėjo, kad jis šnekasi su Deina prie jos automobilio. Goretzka susiraukė, mat ispanas teigė, kad ji tikrai negadins jų atostogų, o dabar jis pats, nulėkęs pas blondinę, šnekasi. Įdomu, apie ką? Bet Leon neturėjo kada galvoti apie problemas, reikėjo jam košę virti ir kalbėtis su berniuku, kuriam jis tikrai patiko, ir kaip buvo matyti, vaikinas taip pat mėgo šitą vaiką. Tad dabar jie toliau diskutavo kažką apie filmukus, pienas užvirė, tad Leon supylė manų kruopas į puodą ir ėmė maišyti, kad jos neprisviltų. Ir po kelių minučių košė buvo baigta, Leon gražiai įdėjo ją į mėgstamiausia Junior puoduką, pridėjo braškių ir aviečių, o tada atsisėdęs su vaiku, jie lėtai pavalgė. Žinoma, pusę košės suvalgęs berniukas pasakė, kad nori eiti žaisti, tad Leon jį paleido, pats pabaigė valgyti, o tada, jau rimtai susirūpinęs, išėjo ieškoti Isco. Ir jis kaip tik ėjo namo.
- Ką sakė Deina? - paklausė vokietis šyptelėdamas, bet tokios šaltos reakcijos nesitikėjo. Goretzka liko stovėti nesupratęs, kas buvo, kodėl ispanas su juo elgiasi kaip su tuščia vieta. Pažvelgęs į Deinos namelio pusę, jis pastebėjo merginą, kuri išsišiepusi stovėjo mojavo jam.
- Sėkmės! - sušuko ji, nusijuokė ir apsisukusi dingo. Na ir kas dabar? Vokietis nieko nelaukęs, grįžo atgal į namelį ir iš karto nuėjo iki miegamojo, kur Isco jau gulėjo ant lovos.
- Kad ir ką ją Deina prikalbėjo, prašau, netikėk ja. Ji ant manęs pyksta, tad nenuostabu, kad nori mums pakenkti,- Leon pridarė miegamojo duris ir atsisėdo ant lovos, šalia vaikino, kuris dabar gulėjo nusisukęs nuo jo, - Isco prašau... Juk žinai, ką aš tau jaučiu. Kad palikti Deiną, savo senąjį gyvenimą, man tikrai reikėjo jėgų. Bet aš neabejoju, kad padariau gerą sprendimą. Myliu tave, tavo sūnų. Ir nežinau, apie ką jūs kalbėjotės, bet, dar kartą prašau, netikėk ja, kai neišklausei ir mano pusės,- jeigu jau taip, tada jiems reikia pasikalbėti. Ir Leon tikėjosi, kad Isco išklausys jo, pasakys, apie ką jie kalbėjo ir leis pasisakyti vokiečiui. Kitaip nieko nebus. Ir pagal nuotaiką, pasikeitė oras ir staiga pradėjo lyti, lyg iš niekur. Goretzka atsiduso, mat jeigu taip, tai jie ir sėdės namelyje ir niekur neis. Bet pasimaudyti per lietų jis tikrai išbėgs. Čia buvo įtraukta į jo "must do" sąrašiuką.


I’ve been hearing symphonies Before all I heard was silence A rhapsody for you and me And every melody is timeless Life was stringing me along Then you came and you cut me loose Was solo singing on my own Now I can’t find the key without you
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Your clothes are making me extremely uncomfortable. Please, take them off.
avatar
Pranešimų skaičius : 460
Likes : 2
Join date : 2013-08-31
Age : 25
Nationality : Spanish
Job : Magician
RašytiTemos pavadinimas: Re: Nameliai   Pir. 08 28, 2017 11:35 am

Matyt, Isco reikėjo tik laiko. Iš tikrųjų, vaikinas norėjo pabūti vienas, apgalvoti viską, ką išgirdo, ir pasistengti suvokti, kurie Deinos žodžiai buvo melas, o kurie - tiesa. Galbūt ji viską išsigalvojo? Tačiau jos akyse nepastebėjau melo... Galbūt aš tikrai Leon taip gerai nepažįstu? Gal mudu per daug skubam? Gal reiktų sustoti ir išsiaiškinti, ar bent jau norim to paties?.. Visgi ilgai netrukus visas jo mintis pertraukė į miegamąjį kiek nedrąsiai įžengęs Leon. Isco teikėsi žvilgtelėti į vaikiną, tačiau lygiai taip pat greitai ir nusisuko. Išgirdęs Leon žodžius, jis tik atsiduso ir iš lėto užmerkė akis.
- Žinau, - galiausiai leptelėjo jis. - Žinau, kad, tavo atžvilgiu, elgiuosi netinkamai, tačiau... aš nežinau, ką manyti. Toji Deina jau visai baigia man protą susukti. Visgi
tikrai žinau vieną - ji bet kokia kaina stengiasi mus išskirti. Netgi įdomu darosi, kiek toli ji drįs nueiti, - murmtelėjo Isco, iš lėto atsisėsdamas ir pasislinkdamass arčiau Leon, kad galėtų sugniaužti jo rankas ir pažvelgti į akis. - Aš irgi tave myliu, - užtikrintai tarė vaikinas, - bet bijau, kad ilgai netrukus toji rupužė kaip reikiant pradės man į smegenis lįsti, ir aš tiesiog užmiršiu, kas yra tiesa, - pridūrė Isco, neramiai suraukdamas antakius. - O jeigu... na, o jeigu mes tiesiog apsimestume, kad išsiskyrėm? Galbūt ji atstotų? Viešumoje vis privengtume vienas kito, bet grįžę į namelį... - tyliu, gerkliniu balsu sušvokštė Isco, gyvatiškai vyptelėdamas, palinkdamas artyn ir iškart lūpomis perbraukdamas per Leon kaklą. - Atsilyginčiau tau už įtikinamą vaidybą, - urgztelėjo vaikinas, dantimis grybžtelėdamas ploną, jautrią odą, o po to sekundei atsitraukdamas ir pažvelgdamas į Leon akis. Akimirkai jo dėmesį patraukė taip netikėtai už lango plyšęs dangus - stambūs lietaus lašai itin muzikaliai barbeno į metalines palanges, lengvai užslėpdami bet kokius kitus garsus. Kodėl gi tuo nepasinaudojus? Taigi Isco vėl prisiglaudė prie vaikino, tvirtai jį apglėbė, aršiai prisispaudė lūpomis prie jojo ir tik visą veidą nužėręs bučiniais po to perėjo prie kūno. Isco kukliai išbučiavo Leon pečius, krūtinę, o tuomet drąsiai sukrito ant kelių priešais mylimąjį ir, norėdamas viso labo tik nusistovėjusią nemalonią nuotaiką praskaidrinti, iš lėto trūktelėjo Goretzkos šortus, apatinius, suėmė į saują varpą ir pirmiausia tik nykščiu braukė galvutę, siekdamas vaikiną įaudrinti. Ilgai netruko, tikrai. Todėl vos po kelių akimirkų Isco jau galėjo palinkti artyn ir paimti Leon į burną.


Sticks and stones, they may break these bones But then I'll be ready, are you ready? It's the start of us, waking up come on Are you ready?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
In a room full of art I'd still stare at you
avatar
Pranešimų skaičius : 5
Likes : 0
Join date : 2017-08-26
Age : 22
Nationality : German
Job : magician
RašytiTemos pavadinimas: Re: Nameliai   Sk. 09 10, 2017 8:58 pm

Leon nebežinojo net ką galvoti. Atrodo, Deina buvo ta mergina, kuri tikrai žinojo viską apie jį, kas ji tikrai mylėjo vokietį ir niekada jis nebūtų manęs, kad mergiotė taip pradės siautėti, mėtydama melagingus faktus jo naujam vaikinui ir bandydami juos nuteikti vienas prieš kitą. Tai buvo siaubinga. Ir Goretzka tikrai norėjo nueiti pas ją ir pasakyti iš tikro, ką mano, nes jie nors iš išsiskyrė dramatiškai, visas rėkimas buvo iš jos pusės, koks Leon blogas žmogus ir kaip gali palikti tokią kaip ji. Ir jai dar buvo negana. Mergina norėjo keršyti ir surado neblogą būdą, ypač kai pastebėjo, kad į Isco galvą patekti nėra taip sunku.
- Mažuti, man darosi neramu, kiek ji gali nueiti,- prisipažino vokietis, nes žinojo, kad ji nėra iš kelmo spirta - padarytų tikrai netikėtinus dalykus,- ir taip, ji tikrai nori, kad mes pyktumėmės ir ji laimėtų išsiskyrimą. Nes kol kas, aš turiu naują gyvenimą, pamiršau ją, o ji dar stengėsi atsigauti po visko ir pralaimi,- pasakęs faktą, vokietis persibraukė per savo vis dar drėgnus plaukus, kurie pradėjo garbanotis. Tada Isco prakalbo dar visai kita tema,- vaidinti? Na, mes tikrai turim tokį gebėjimų. Juk gyvename scenoje,- šyptelėjo jis prisiminęs jų pasirodymus ir tą džiaugsmą, kai tu atlieki magijos triukus,- galima pabandyti... Kad ir dabar, praėjo nemažai laiko, galėčiau trenkti namelio duris ir pavaidinti, kas susipykom. Dar kažką parėkauti kieme, kaip man nereikia tavęs ar kažką panašaus. O taip, vakare grįžus į namelį... - vaikinukas pakilnojo antakius ir prikando lūpą, nes vos tik dėmesys dingo nuo lietaus, ispanas sugalvojo nuveikti kai ką įdomesnio. Vos tik Leon suprato, kas vyks, jis tik atsirėmė į sieną ir užvertė galvą, tikriausiai padėkodamas aukščiausioms jėgoms už tai, kas tuoj čia bus. Praėjo kelios sekundės, o Isco jau darbavosi suėmęs vokiečio varpą ir neduodamas jam laiko net įkvėpti. Visą tai varė iš proto, kaip ir kiekvieną vyrą, tad nenuostabu, kad ir Goretzka dabar slėpė aimanas (juk Junior buvo už sienos), bet tuo pačiu stengėsi mėgautis kiekviena šito sekunde. Po kelių minučių supratęs, kad jau artėja į pabaigą, jis perspėjo vaikiną, o po to jis viską pabaigė ne burna, o ranka. Leon tikrai išleido dar keletą aimanų, o tada pažvelgė į ispaną, kuris šypsojosi, lyg būtų labai gerą darbą padaręs. Goretzka tik pasilenkė ir įsisiurbė jam į lūpas, o po to nulėkė iki tualeto susitvarkyti. Kai tą padarė, jis rado vaikiną sėdint ant lovos.
- Na, pradėsim mūsų spektakliuką? - paklausė jis, taip atidarydamas miegamojo duris ir išeidamas į namelio svetainę,- o dėl ko mes susipykom? - paklausė vokietis ir stebėjo, kaip kieme lyja ir kaip jam reikės bėgti ten,- o gal galim išlėkti į kiemą vienas ant kito parėkti? Kad įtikimiau atrodytų,- pasiūlė dar taip, bet jiems reikėjo neblogų argumentų, kas galėjo tokį argumentą įaudrinti. Ir Leon žinojo, kad jeigu jie labai norės, viską puikiai išpildys. O paskui, vakare, miegamajame bus labai karšta.


I’ve been hearing symphonies Before all I heard was silence A rhapsody for you and me And every melody is timeless Life was stringing me along Then you came and you cut me loose Was solo singing on my own Now I can’t find the key without you
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Your clothes are making me extremely uncomfortable. Please, take them off.
avatar
Pranešimų skaičius : 460
Likes : 2
Join date : 2013-08-31
Age : 25
Nationality : Spanish
Job : Magician
RašytiTemos pavadinimas: Re: Nameliai   Pir. 09 11, 2017 8:07 pm

Bent jau tai netobulai suformuluotai Isco idėjai buvo pritarta. Jausdamasis kur kas geriau vaikinas viso labo tik nežymiai šyptelėjo, jau svarstydamas, dėl ko galėtų ant Leon "supykti". Gal tiesiog nueiti lengviausiu keliu, sučiupti Deinos numestą kaulą ir paklykauti, kam atseit Goretzka vaikų nemėgsta ir kodėl tai stengėsi nuslėpti, kai kone gyvena su Junior? Atrodė pakankamai neblogas variantas, tad jo Isco pasistengs neužmiršti, o kol kas reikėjo susikoncentruoti tik ties tuo, kas dabar vyksta. Juk turbūt nė vienam galiausiai nebūtų smagu, jei Isco išsiblaškęs ką nors atliktų ne taip, kaip pridera. O vaikinas jau kone kvėpavimą sulaikęs darbavosi iš peties, stengdamasis vis lūpomis glamonėti jautriausias vietas bei ranka perbraukti tai, ko apžioti neįstengdavo. Prireikė kelių minučių iki kol Leon buvo privestas prie ekstazės ribos ir, vos Isco išgirdo perspėjimą, klusniai atsitraukė ir leido vaikinui baigti jam į saują, kurią vėliau, žinoma, kruopščiai nusiplovė bei nutrynė muilu.
Leon taip pat išlėkus susitvarkyti, Isco klestelėjo ant lovos krašto ir vėl susimąstė. Taigi, dabar teks vaidinti vardan ramių atostogų. Tai nebuvo tas idealus variantas, apie kurį vaikinas svajojo atsiveždamas mylimąjį į mišką, tačiau vis geriau negu nieko. O jie juk šiaip ar taip buvo magai - jų karjera pastatyta ant įtikinamos vaidybos atliekant mulkinantį triuką: Isco net neabejojo, kad spektakliukas, dedikuotas Deinai, puikiai pavyks.
- Pradėsim, - kiek gailiai atsiduso Isco, pakildamas ant kojų. - Tik dar sekundę luktelėk, - prisiminė jis ir skubiai išskuodė pas Junior. Jis ramiai sau žaidė su žaisliukais, smagiai šnekučiavosi su savimi, jog net nepastebėjo, kad tėtis jį stebi. Kai pagaliau pakėlė galvelę ir sutiko Isco žvilgsnį, iškart plačiai išsišiepė.
- Žiūrėk, aukseli, mes su Leon sugalvojom tokį... pokštą, - prašneko jis, pritrūpdamas priešais sūnų.
- Pokštą? - sukluso mažylis.
- Mhm. Pameni tą nedraugišką tetą, kuri vis su manim arba su dėde Leon kalbėjo? - Junior tik linktelėjo. - Tai va, mes sugalvojom ją... pagąsdinti, - džiugiai pareiškė Isco. - Mes
pavaidinsim, kad susipykom, tam, kad tetą paerzintume. Tai tu nebijok! Žinok, kad mes tik vaidinam, - Isco trumpam nutilo. - Supranti? Visai kaip scenoje per pasirodymą. Mes vaidinsim. Iš tikrųjų mes vienas ant kito nepykstam - kaip tik, labai labai mylim, - entuziaztingai pridūrė Francisco, pagaliau pastebėdamas ir šypseną vaiko veide.
- Gerai, supratau, - kvarktelėjo jis. - Bet, tėtuk, ar tu nesakei, kad negražu žmonėms meluoti? - pridūrė vaikas, o Isco akimirką pasijuto pakirstas.
- Mmm, suaugusiems galima. Vaikučiams - ne, - tesurezgė jis ir pakedeno dar drėgnus sūnaus plaukus. Junior neatrodė itin patenkintas tokiu atsakymu, tačiau susitaikė. Tik trūktelėjo pečiais, palingavo galvą ir vėl pratęsė žaidimą.
- O mes ar galėsim po to išeiti į mišką pasivaikščioti? Aš noriu su dėde Leon, - pareiškė Junior, Isco jau slenkant pro duris. Vaikinas patvirtino, kad, ko gero, jei norės vaikščioti, turės tai daryti su tėčiu, o ne dėde, tačiau, regis, ir toks variantas sūnui tiko. Pagaliau Isco galėjo ramiai išeiti iš kambario, kur jo jau laukė Leon.
- Viskas tvarkoj, galim eiti "pyktis", - mirktelėjo jis ir pats pirmas triukšmingai išskuodė pro duris jau klykdamas:
- Ir tu negalėjai man anksčiau pasakyt, kad nepakenti vaikų?!! Po galais, aš juk turiu sūnų!! Ką tu man siūlai daryti?! Iškeisti jį į tave, nes su vaiku nesugebi susigyventi?! - Isco dramatiškai švystelėjo rankomis ir atsisuko į iš paskos atsekusį Leon. Akies kampeliu jis jau pastebėjo, kaip sukluso netoliese aplink stalą su draugais įsitaisiusi Deina. Ir galbūt Isco tik pasirodė, tačiau jis manė įžvelgęs jos veide šypseną. - Negaliu patikėti! Kaip tu gali būti šitoks savanaudis?! - pabaigai užrėkė Isco ir net pulsuodamas iš apsimestinio įtūžio, žengė kelis žingsnius artyn bei sugniauždamas kumščius, tarsi ketintų trenkti.


Sticks and stones, they may break these bones But then I'll be ready, are you ready? It's the start of us, waking up come on Are you ready?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Nameliai   

Atgal į viršų Go down
 

Nameliai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Ežeras-