Share | 
 

 Pandos

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
avatar
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
Pranešimų skaičius : 13
Likes : 3
Join date : 2018-03-17
Age : 21
Nationality : British
Job : Zookeeper
RašytiTemos pavadinimas: Pandos   Sk. 04 29, 2018 3:32 pm



UMANO TROPPO UMANO forse ho un po' bevuto se vomito parole poi pulisco tutto
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
avatar
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
Pranešimų skaičius : 13
Likes : 3
Join date : 2018-03-17
Age : 21
Nationality : British
Job : Zookeeper
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pandos   Sk. 04 29, 2018 4:31 pm

Gerai, gerai, dabar tik neužmiršk vaistų ir bus viskas - mąstė sau vaikinas, kuisdamasis po spintelę darbuotojų patalpoje. Užbėgo čia trumpam tik iki tualeto bei vandens atsigerti, bet kadangi įtarė, jog vėliau apie tai užmirš, dabar pat prie progos ir tabletę prarijo. Šiuo metu jos buvo kaip vienintelis Tom gelbėjimosi siūlas. Jeigu staiga nustotų jas vartoti, organizmas stulbinamai greitai jo transplantuotą širdį atmestų kaip svetimkūnį ir Holland eilinį kartą atsidurtų ant mirties ribos. To jam tikrai nereikėjo. Nei pats norėjo tai patirti, nei norėjo tokias kančias mylinčiam tėvui sukelti. Na, o jis kantriai visus tuos ilgo gydymo metus sėdėjo šalia Tom lovos ligoninėje. Berniukas gimė su širdies yda, kurios dėka beveik visus pirmuosius savo gyvenimo metus praleido skyriuje, o vėliau nors ir ištrūko į pasaulį, vis tiek dažnai sugrįždavo, nes prisireikdavo tai tyrimus pasidaryti, tai vaistus leistis, tai ant operacinio stalo gultis įsistatant pirmiausia stimuliatorių, o vėliau - dirbtinius vožtuvus. Tai keleriems metams pagerino vaikino būklę, tačiau po to vėl reikėjo tuos vožtuvus keisti, nes, na, jie buvo dirbtiniai, prasti ir greitai susidėvėjo. Tai nebuvo tobulas variantas, nes Tom vis sudrebėdavo pagalvojęs, kiek dar operacijų jo gyvenime laukia, kurių metu vis vien širdis yra stabdoma ir sulig kiekviena intervencija vis mažėja galimybė, jog ją vėl iš naujo privers dirbti, todėl, pasitaręs su tėčiu, nusprendė, jog reikia stoti į laukiančiųjų organų donorų eilę. Tai užtruko beveik trejus metus, tačiau Tom nusišypsojo laimė. Prieš kiek mažiau nei 8 mėnesius jis vėl gulėsi ant operacinio stalo, bet šįkart savo vargingą širdį paliko plačiame stikliniame inde ir pakeitė ją kita. Tą pirmąjį mėnesį buvo sunku prisitaikyti prie pokyčių, atrodė, kad būtinai kas nors blogo nutiks, kad jau nepasveiks, tačiau Tom atsistojo ant kojų ir ilgai netrukus sugrįžo į gyvenimą. Ir šįkart į jį kabinosi kaip niekad aršiai. Kadangi, dėka visų tų ligų, iki šiol mokytis sekėsi sunkiai, pradžiai Tom susitelkė tik į studijas ir pagaliau pasivijo savo grupiokus, atsiskaitydamas tuos koliokviumus, kuriuos praleido, na, o vėliau, kai jau turėjo laisvo laiko, užsimanė dirbti. Tėtis itin skeptiškai į tokį dalyką žiūrėjo, mat, nebuvo įsitikinęs, ar, pavyzdžiui, didelį fizinį krūvį bei stresą Tom širdutė atlaikytų, tačiau jiems pavyko pasiekti kompromisą. Robert turėjo savo zoologijos sodą, todėl sūnų įdarbino būtent jame. Leido pačiam Tom pasirinkti, su kuriais gyvūnais nori dirbti, o jis net nedvejodamas nuslinko pas pandas. Neskaitant studijų ir darbo, ne per seniausiai Tom pastebėjo prie zoologijos sodo įsikūrusioje kavinukėje dirbantį žavų vaikiną. Turbūt kelias savaites kasdien ten vaikštinėjo, iki kol pagaliau rado pakankamai drąsos Harry užkalbinti. Pasirodo, ir jam Tom buvo kritęs į akį, tad jie nedelsdami išėjo į pirmąjį pasimatymą. Vėliau į antrąjį, trečiąjį, ir tiek užteko, kad Holland visiškai, beviltiškai įsimylėtų. Ir tai galėjo atrodyti kvaila, tikrai, bet Tom buvo įsitikinęs, kad jam nieko kito gyvenime tik ir nereikės, jei pajėgs prisivilioti Harry.
Išgėręs vaistus Tom skambiai užtrenkė spintelės duris ir išskubėjo atgal į zoologijos sodo takus. Kaip tik buvo pietų metas, reikėjo nešti dar vieną porciją bambukų pandoms. Tom nužingsniavo iki sandėlio, pasikuitė po jį, lyg malkų krūvą, pagriebė pilną glėbį bambuko ir iš lėto nutįsė jį pas savo mylimiausią pandutę. Neskubėdamas įžengė pro vartelius, juos rūpestingai uždarė, kad koks apsisnarglėjęs vaikėzas, neprižiūrimas savo motinos, neatsektų iš paskos, ir nutipeno iki gyvūno. Panda dar rupšnojo prieš kelias valandas jai duotą bambukų porciją, todėl nesiteikė atkreipti dėmesį į Tom, tačiau vos pamatė, ką vaikinas jai atnešė, iškart apsidžiaugė ir, sunkiai pakilusi, nusvyravo į glėbį. Kol meškutė išsijudino, Holland per tą laiką spėjo gražiai bambuką išdėlioti, drabužius pasitvarkyti, ištiesti rankas ir galiausiai pandą pasitikti pusiaukelėje. Ir, taip, Robert sakė, jog nevalia taip su gyvūnais myluotis, bet Tom nuolat neatsispirdavo pagundai. Kartu su Lola prisėsdavo ant žemės, apsikabindavo tiek kojomis, tiek rankomis ir patenkintas linguodavo į šalis, iki kol panda nepasiskųsdavo. Tada įsprausdavo jai į letenas bambuką ir toliau pratęsdavo glėbesčiavimąsi. Savaime suprantama, pandutė lygiai taip pat ir jį buvo pamilusi. Ta pati problema buvo ir su koalomis, ir su lemūrais, ir su meškėnais, kurie šiaip jau nebepriklausė Tom prižiūrimų gyvūnų sąrašui, bet kadangi kažkada teko kolegą, prie jų dirbantį, pavaduoti, Holland per tą vieną pusdienį su mažaisiais velniukais susidraugavo ir dabar jau nebegali palikti ramybėje.
Vis dėlto dabar paties Tom dar laukė pietų pertrauka, tad norėjosi iki jos visus darbus pasidaryti. Vaikinas, kiek nenoromis, išsirangė iš meškutės glėbio ir perėjo prie kitų gyvūnų. Pamaitino, paglostė snūduriuojančias koalas, pažaidė su kengūromis, o po to nuslinko į terariumą, kuris, nors ir visuomet keldavo šiurpą, vis vien lygiai taip pat ir domindavo. Visas tas gyvačiukes ir vorus Tom jau mintinai žinojo, nereikėjo net skaitinėti, kas kam patinka. Greitai maistą sumėtė, su kuo labai norėjo, su tuo dar pasišnekučiavo, o tuomet patenkintas nulėkė persirengimo kambario link. Ir, kaip tyčia, pakeliui pastebėjo jau Harry žingsniuojantį painiais zoologijos takais. Šis vaikinas kone kiekvieną dieną ateidavo pas Tom su bandelėmis arba, na, laukdavo, kol Holland pasirodys pas jį kavinukėje. Vienaip ar kitaip, būtent to susitikimo jie kasdien labiausiai ir laukdavo. Ar bent jau Tom tai tikrai. Vaikas iškart išsišiepė, kaip saulytė, ir bene nušuoliavo prie Harry iškart pasistiebdamas ir drąsiai pakštelėdamas į lūpas:
- Apie maistą jau pusę dienos svajojau, - pasiskundė jis ir išraiškingai nužvelgė Harry rankose laikomą maišiuką. Užuodė iš jo sklindančius ką tik iškeptų bandelių kvapus, todėl jau vos valdėsi dabar pat visko neatimdamas ir nesukimšdamas. Burnoje susikaupė seilės, skrandis piktai suurzgė, bet Tom tik suspaudė lūpas ir pakėlė akis į Harry.


UMANO TROPPO UMANO forse ho un po' bevuto se vomito parole poi pulisco tutto
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I wish my life had background music so I could understand what the hell is going on
avatar
I wish my life had background music so I could understand what the hell is going on
Pranešimų skaičius : 20
Likes : 2
Join date : 2017-08-26
Age : 24
Nationality : british
Job : baker/seller
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pandos   Sk. 04 29, 2018 5:20 pm

Harry vos spėjo suktis bandelių parduotuvėje, nes prieš pietus prilėkė žmonių, eilė didžiulė, reikėjo tikrai ganėtinai maloniai bendrauti su klientais, dar juos ir tinkamai aptarnauti. Vaikinukas vienas sau sukiojosi geras dvidešimt minučių, kol iš pagalbinių patalpų atėjo kita darbuotoja po pietų pertraukos ir jie gana greitai aptarnavo nusidriekusią eilę, kol visai kavinėje nebeliko žmonių. Harry atsirėmė į spintelę ir atsiduso.
- Eik dabar tu pavalgyk, - jau žinodama, kad Styles skubės į zoo sodą, kuris yra visai netoli šitios bandelių parduotuvės, vaikinas šyptelėjo ir išėjo į pagalbines patalpas. Ten nusiėmė savo prijuostę, pasikabino tam skirtoje vietoje, pažvelgęs į veidrodį pasitvarkė garbanas ir drabužius, o paskui nuėjo iki kambario, kur buvo jų daiktai. Telefono su savimi neturėdavo, tad dabar jį įsimetė į kišenę, o po to jau galėjo lėkti iki zoo sodo. Tom buvo geras - jau parūpino kortelę, su kuria Harry gali įeiti, kad nereiktų jam kiekvieną kartą mokėti. Atsidėkodamas už tai, jis atneša šviežių bandelių. Tad ir dabar - nuėjo iki virtuvės, kur buvo keletas darbuotojų ir ką tik iškeptas bandeles sukrovė į popierinį maišelį, jį gražiai užlankstė ir pasiėmė su savimi.
- Ir vėl iki zoo sodo eini? - paklausė viena iš kepėjų, kuri tikrai buvo susižavėjusi Styles ir vaikinas tą matė, bet kai jo netraukė ši mergina, jis nenorėjo jos skaudinti, todėl tik šyptelėjo ir linktelėjo, bet kitas kepėjas, vos ne per visą virtuvę, pradėjo šaukti.
- Kaaaaip gi jis neis, jeigu ten jo vaikinas dirba,- Harry visiems iš eilės nesigyrė, kad susirado kažką savo gyvenime, kuris jam teikia neapsakomą džiaugsmą ir yra vienintelis šviesos spinduliukas jo gyvenime. Jis nenorėjo girtis, nes bijojo, mat šitie santykiai yra visai nauji, o prarasti jų tikrai nesinori. Bet, kaip jau matosi, kažkas vis tiek sužinojo.
- Na gal ir einu. Ne tavo reikalas, Smith,- leptelėjęs, jis tik grėsmingai pažvelgė į tą vyrą, o tada apsisuko ir išėjo iš virtuvės. O kad jie žinotų, kad Styles penkis mėnesius praleido už grotų, galbūt su juo kitaip kalbėtų. Dabar, jaunas ir mielas vaikinas atrodė visai nepavojingas. Harry ir pats apie save panašiai manė, bet kai reikėjo suktis iš situacijos, vogti pinigus ir pirkti mamai ir močiutei vaistų buvo geras variantas. Iki kol jo nepagavo. Tada gyvenimas sugriuvo, bet jis vėl čia, mieste, bando toliau gyventi ir ieškoti laimės. Ir kai Tom pradėjo eiti į bandelių parduotuvę, garbanius suprato, kad ta laimė visai arti. Ir galbūt jie buvo vos keliuose pasimatymuose, viskas eina tikrai gražia linkme, apie kurią vaikinas net nebūtų svajojęs.
Išėjęs iš bandelių parduotuvės, britas perėjo gatvę, dar kelias minutes žingsniavo tiesiai, o tada priėjo prie zoo sodo įėjimo. Keletą akimirkų reikėjo palaukti eilėje, kol priėjo prie moters, kuri tikrino bilietus. Jis atkišo savo kortelę ir jai nusišypsojo, o darbuotoja palinkėjo geros dienos ir praleido vaikiną. Žinodamas, kad Tom dirba su pandomis, Harry pasuko būtent link jų, bet nereikėjo toli paeiti, nes Holland jį pastebėjo ir pats atlėkė prie aukšto vaikino.
- Tau pasisekė - ką tik iš orkaitės,- pasakė Harry nusišypsodamas, o paskui vėl pasilenkdamas ir dar kartą pakštelėdamas jam į lūpas,- kažkas kepykloje jau sužinojo, kad turi vaikiną, kuris dirba zoologijos sode. Dabar spėk, kas bus artimiausių dienų apkalbų objektas,- Harry suėmė Tom ranką ir ėjo kartu su juo link personalo patalpų, kuriose yra įrengta patalpa su stalas ir kėdėmis, kur darbuotojai gali leisti pietų pertraukas. Pirmą kartą čia būdamas vaikinas tikrai dairėsi ir stebėjosi, kaip kai kurie žmonės savo dienas leidžia tarp gyvūnų, bet dabar jam tai buvo gana įprasta. Susikabinę už rankų vaikinai nuėjo iki ten, o paskui įžengė į patalpą, kurioje buvo keletas darbuotojų. Vos tik pamatęs Tom tėvą, Harry įsitempė ir iš karto nuėjo su juo pasisveikinti. Nors jis buvo gana mielas vyrukas, vis tiek, prie jo reikėjo pagarbiai elgtis.
- Pone Holland,- pasisveikino Styles ir paspaudė jam ranką.
- Harry, - šyptelėjo Robert ir pažvelgė į sūnų.
- Tom, aš dar nesakiau, bet mano mama norėtų, kad tu ateitum vakarienės.. Jūs taip pat, pone Holland. Rytoj vakare. Jai dabar pasidarė geriau, tai ji naudojasi proga, kol dar gera nuotaika... - Anne turėjo bipolinį sutrikimą, kartu dar ėjo ir depresija, todėl Harry bandė rūpintis mama ir dar močiute, kuriai buvo demencija ir ji vos vos atsimena savo anūką, praktiškai kiekvieną dieną grįžtant namo reikia iš naujo susipažinti su moterimi. Tom apie viską žinojo, nes Styles jau per pirmą pasimatymą viską papasakojo ir tikėjosi, kad vaikinas nepabėgs nuo jo, supratęs, su kuo turės susitikinėti. Jo laimei, saulytė vis dar stovėjo šalia ir Harry dėl to buvo labai dėkingas.


 
Your secrets are the only thing I'm craving now
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
avatar
Will you show to me you'll be there for me and care enough to bear me?
Pranešimų skaičius : 13
Likes : 3
Join date : 2018-03-17
Age : 21
Nationality : British
Job : Zookeeper
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pandos   Pir. 04 30, 2018 8:01 pm

Tom nedelsdamas pagriebė maišelį, jį pradarė ir godžiai įkvėpė bandelių aromato. Patenkintas ilgesingai iškvėpė ir ilgiau nelaukęs jau išsitraukė vieną iš skanėstų ir pradėjo šlamšti. Nebuvo net kada šnekėtis - burna nuolat pilna, tad Tom viso labo tik linksėdavo ir vildavosi, jog Harry neprašys dabar pat papasakoti kokią ilgą istoriją apie tai, kas nutiko dieną. O Tom tikrai būtų tai sugebėjęs. Net jei ir nieko įdomaus nenuveikė, visuomet galėjo papasakoti apie Lolos elgesį. Šioji dabar laukėsi, todėl buvo neįtikėtinai įnoringa, bet, na, visas zoologijos sodas tik ir liaupsino ją, it karalienę, nes visgi pandoms pastoti yra itin sudėtinga, o jų palikuonys yra itin vertinami, ypač kai dar tik visai neseniai šie mieli gyvūnėliai atsidūrė virš išnykimo grėsmės ribos.
Vaikinai kartu nužingsniavo atgal į personalo patalpas ir drąsiai įžengė vidun. Nors jiedu oficialiai lyg ir vos kelias savaites tedraugavo, Harry šitam zoologijos sode jau buvo kone savas - visi čia su juo sveikinos, klausė dar ar neturi bandelėm pasidalinti (Tom tik maišiuką paslėpdavo glėby ir nukiurnėdavo šalin), o po to palikdavo ramybėje, nes puikiausiai žinojo, jog Styles čia atklysdavo tik dėl Tom. Kaip tyčia, dabar tarp darbuotojų šmirinėjo ir tėtis. Jis šiaip jau buvo neapsakomai mielas žmogus. Ar bent jau Tom atrodė, kad Robert jį besąlygiškai myli, turbūt visas savo galūnes paaukotų, jei tik nuo to sūnui pasidarytų geriau, tačiau kai kalba eidavo apie darbą, jis staiga nebebūdavo tas smagus, meilus Robert - akimirksniu tapdavo ponu Holland. Itin reikliu ir griežtu vadovu. Visa laimė, kad jam Harry patiko, todėl nereikdavo kaskart drebėti ir mąstyti, kaip pasielgti. Kol jie ramiai sau sveikinosi, Tom toliau šlamštė, bet išgirdęs, jog yra pakviestas su Styles motina susitikti, net užspringo. Prireikė, kad Robert per nugarą padaužytų, idant Tom pagaliau atsigautų ir atsikvėptų, o tuomet tik smalsiai sužiuro į Harry:
- Tavo mama? Kviečia? Mus? Vakarienės? - kvarktelėjo jis. - O jeigu aš jai nepatiksiu? Siaubas, aš nežinosiu, ką pasakyti. O ką reikės apsirengti? - iškart supanikavo Tom. Net apetitas dingo. Beveik su šleikštuliu veide jis jau pažvelgė į tas bandeles ir niūriai perdavė jas tėčiui. Šis, aišku, nepastebėjo Tom staigios nuotaikų kaitos, todėl nusprendė, jog šiaip vaikas dalinasi. Na, o Holland, tuo tarpu, tiesiog perbalo ir baugščiai pažvelgė į Styles. - Ar tu įsitikinęs, kad nori mane jai parodyt? Arba, tuo labiau, mano tėtį?
- Ei, ką bandai tuo pasakyti? - įsiterpė Robert, beveik dramatiškai susiimdamas už širdies.
- Na... tėti, nagi... - pasimaivė Tom, - juk pats žinai, kad tau kažkaip... na, įdomiai tu su aplinkiniais elgiesi, - suniurnėjo vaikinas, palinkdamas kuo arčiau, nors ir taip žinojo, jog Harry vis vien girdi tą jo šnibždėjimą. Taigi, Robert su Tom elgėsi vienaip (dėl akivaizdžių priežasčių, tikrai), su savo darbuotojais kitaip, na, o su eiliniais žmonėmis gatvėse
dar kitaip. Paprastai iš jų ir pasijuokdavo, ir nužvelgdavo taip, tarytum pats būtų nepalyginamai geresnis, bet galiausiai sudarydavo tokį įspūdį, jog yra tiesiog narcizas. Tom net nenutuokė, kaip tokių charakterio bruožų neįgijo, turint galvoj, jog visą savo gyvenimą nuo pat pirmos dienos ir praleido tik su tėvu, tačiau įtarė, kad šioje vietoje bus motinos genai pasidarbavę. Jos Tom niekada nematė. Na, teoriškai, gal ir matė tomis pirmomis dviejomis dienomis, kai buvo mažas ir susiraukšlėjęs it razina, bet po to jos įvaizdį dėliojosi tik iš Robert turėtų nuotraukų. Mama, deja, mirė nuo cezario pjūvio atlikimo metu sukeltos infekcijos. Jos nepastebėjo laiku, ji išplito, užmušė jos organus, ir tuo viskas pasibaigė. Ir kone tiksliai tą akimirką prasidėjo Tom problemos su sveikata. Kartais vaikinas susimąstydavo, kas būtų buvę, jei jis būtų augęs su mama, bet pastaruoju metu jau net ir vaizduotė tokius scenarijus sunkiai besukurdavo.
- O kaip tavo močiutė? Ar svetimi žmonės jos... neišgąsdins? - nuoširdžiai susirūpino Tom. Iki šiol su demensija sergančiais žmonėmis prasilenkdavo tik nebent ligoninės koridoriuose, tačiau jei apie ligą nežinodavai, tikrai nepastebėdavai, todėl, savaime suprantama, Holland nenumanė, kaip
iš tikrųjų reiktų su tokiais žmonėmis bendrauti. Teorines žinias tai, žinoma, jis turėjo. Juk ne veltui trečius metus slaugą studijuoja. Tačiau praktikos skausmingai trūko.


UMANO TROPPO UMANO forse ho un po' bevuto se vomito parole poi pulisco tutto
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Pandos   

Atgal į viršų Go down
 

Pandos

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Zoo Sodas-