Share | 
 

 Phoenix Corp

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 2:48 pm

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 2:53 pm

Tiesą sakant, kai Natalie išėjo, kai jį paliko Joaquin dar kurį laiką negalėjo atsigauti. Nors jis ir liepė jai jį palikti, nors menkai stengėsi, kad ji jam atleistų, tačiau vis tiek nesitikėjo, kad ji taip ims ir išeis. Jau seniai niekas nebuvo jo palikęs, jau seniai niekas nesakė, kad nenori būti su juo. Pastaruoju metu tik vyras išeidavo, tik jis palikdavo kitus per daug negalvodamas, per daug nesielvartaudamas, kad galbūt jiems bus skaudu. O štai dabar pasijuto taip tarsi jam vėl būtų trenkta, tik šįkart jis nepajuto jokio malonumo, tik vieną saldžiai šlykštų skausmą, kuris nusmelkė visą kūną. Tik moteriai išėjus jis pajuto kokia išties svarbi ji buvo, tačiau ne veltui vyras sakė, kad jos nesivys. Todėl jis tik atsistojo nuo sofos, šiek tiek apsitvarkė ir išėjo iš patalpos ne tam, kad susirastų Nat, o tam, kad grįžtų namo. Kai jis įsėdo į automobilį vienas, Tomas nieko nepasakė, visą kelią tylėjo, matyt, suprasdamas, kad Rafael tikrai nebuvo nusiteikęs aptarinėti šio vakaro įvykių. Vyras visą kelią žiūrėjo į tą vietą, kur vos prieš kelias valandas sėdėjo Natalie, kur jis buvo atsiklaupęs, kur jie bučiavosi, kur viskas buvo gerai. Atrodė, kad Phoenix norėtų pragręžti ten skylę vien žvilgsniu, o galbūt tiesiog jau dabar jos ilgėjosi, tačiau niekad nebūtų to pripažinęs garsiai.
Praėjo bene mėnesis po paskutinio karto, kai Joaquin ir Natalie buvo susitikę. Jis jos neieškojo, nebandė atsiprašyti, nedarė absoliučiai nieko, tik stengėsi ištrinti ją iš savo minčių. Iš pradžių buvo sunku, tačiau galiausiai šiek tiek palengvėjo. Gyvenimas buvo ramus, vyras slapta dirbo prie vieno projekto. Nupirko reikiamas patalpas, samdė reikiamus žmones, derino visus komunikacinius reikalus. Darbo buvo be proto daug, tačiau jis juto, kad buvo verta stengtis, kad buvo verta paaukoti tiek daug laiko. Pamažu tas projektas įgavo formą ir trūko labai nedaug, kad galėtų jį pristatyti visuomenei, tačiau jis nė nenutuokė, kad ta visuomenė labai greitai nieko nebenorės apie jį girdėti. Vieną dieną jis pabudo nuo telefono skambučio, jam skambino asistentė, norėdama pranešti, kad jam vertėtų įsijungti televizorių. Joaquin iškart tai padarė ir jį užplūdo vaizdai iš karo lauko. Iš pradžių jis nelabai suprato, kas vyksta, buvo pateikiama daug nuotraukų, net filmuota video medžiaga. „Niekas nežinojo, jog Joaquin Phoenix, tvirtinantis, kad niekad nebuvo žiaurus, prieš dvidešimt metų tarnavo Izraelio kariuomenėje ir buvo tas, kuris sprogdino nekaltuosius” vyras nuo tokio žinios net išsižiojo. Jis pats nieko iš to laikotarpio neprisiminė, tačiau reportažas buvo taip gerai padarytas, kad net jis pats tuo patikėjo. Juk ne be reikalo jis nuolat sapnuodavo košmarus kur žudo žmones, galbūt tai iš tiesų vyko. Po to jį užplūdo daugybė žurnalistų skambučių. Jie norėjo jo paaiškinimo, tačiau jis nebūtų sugebėjęs jo pateikti, nes būtų reikėję papasakoti apie savo dingusią atmintį. Jis neturėjo jokios idėjos kaip išsivaduoti iš šios problemos, jam reikėjo ko nors kas jį pažinotų pakankamai, jog galėtų padėti.
Tą dieną nuvažiavęs į darbą jis paskambino savo draugui į banką ir paprašė peržiūrėti vieną sąskaitą. Kai sužinojo, kad ji beveik tuščia, atsivėrė dar vienas kelias. Joaquin sekretorės paprašė sudaryti darbo pasiūlymą, kurio atsisakyti būtų buvę labai sunku, o tuomet iš asmeninio elektroninio pašto išsiuntė jį Natalie, pridėdamas prierašą „Man reikia tavęs. Griežtai darbui. Jeigu sutinki ateik į mano kompaniją trečiadienį 10h." Tai padaręs pasijuto kiek lengviau, viskas turėjo paaiškėti trečiadienį. Iki tol jis dar galėjo vilkinti žurnalistus, tačiau jeigu Natalie nesutiks, tuomet jam neliks nieko kito kaip tik papasakoti tiesą, pasakyti, kad jis nė velnio nepamena tos savo gyvenimo dalies ir tiesiog tikėtis geriausio. Užteko to vieno reportažo, kad jis prarastų daug pinigų, net neįsivaizdavo kokios pasekmės gali laukti, jeigu niekas nesugebės į tą faktą pažiūrėti šiek tiek pro pirštus.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 3:17 pm

Natalie nemanė ir netikėjo, kad galėtų palengvėti. Kelias, kuriuo ji pasirinko eiti, nebuvo nei paprastas, nei lengvas - jis buvo skausmingas, nemalonus, ilgas ir be proto vienišas. O ir išėjimas buvo tik dar viena plano dalis - net jeigu tą akimirką Natalie ir atrodė šiek tiek kitaip. Išėjusi, Natalie ir vėl įsisuko į tipinę skyrybų rutiną - migdomieji, terapija, nesugebėjimas ramiai ilsėtis, nervai. Galiausiai, galbūt dėl ištampytų nervų, o gal dėl to, kad tiesiog jų politinės pažiūros toli gražu ne visuomet sutapdavo, moteris dar ir susipyko su savo vienu iš darbdavių, trenkdama durimis ir išeidama. Žinojo, kad galiausiai ims tokio savo poreikio gailėtis, nes tiriamoji žurnalistika menkai ką mokėjo, o jai reikėjo kažkokiu būdu užsidirbti, Natalie grįžo prie planavimo. Nebuvo paprasta sugalvoti sekantį ėjimą - ypač tokį nuoširdų ir tikrą, kad nei vienos pusės spausti nereikėtų, bet tuomet sprendimas pasibeldė taip netikėtai, taip tikrai, kad galiausiai moteris negalėdama tuo patikėti tiesiog sėdo dirbti. Surinko turėtus video įrašus, nuotraukas, o tuomet susisiekė su savo redaktoriumi, pristatydama dar vieną plano dalį. Jai, savaime suprantama, buvo sumokėta kaip labai, nepaprastai geram šaltiniui, o tuomet pinigai buvo nuslėpti, kad jų nepasimatytų banko sąskaitoje. Jeigu ji pažinojo Joaquin, o manėsi jį pažįstanti, moteris žinojo, kad galiausiai sulauks iš jo žinių. Ir ilgai laukti, savaime suprantama, nereikėjo. Vienas elektroninis laiškas ir Natalie, gulinti lovoje su šuniu, jau pergalingai nusišypsojo. Karas nebuvo laimėtas, bet kiekvienas mūšis buvo svarbus. O šitame Joaquin jau dabar mojavo balta vėliava. Ir dėl to Phoenix tiesiog negalėjo būti laimingesnė.
Niekaip į gautą laišką neatrašiusi, Natalie trečiadienio rytą pabudo anksti - bene paryčiais. Nebuvo reikalo taip anksti keltis iš lovos, todėl ji pasiruošė - perskaitė savo užrašus kartą, o tuomet ir antrą, kol galiausiai priėmė sprendimą ką rengtis. Nusipraususi po dušu, išsiplovusi galvą ir pašalinusi visus įmanomus plaukelius (nežinojo kaip rytas pasisuks, bet tikėjo, kad to prireikti neturėtų), moteris apsirengė tamsiai mėlynos spalvos kostiumėlį - kelnes ir švarką, atrodydama ne tik neiššaukiamai, bet ir nepaprastai oficialiai. Aprangą pabaigusi dailiais raudonais bateliais - vieninteliu ryškiu akcentu, susikėlė plaukus į laisvą, nesulaižytą kuodą, o tuomet subtiliai pasidažė. Nenorėjo atrodyti taip, tarsi būtų pernelyg pasistengusi, todėl viską darė šiek tiek atmestinai, bet iki galo apgalvotai. Galiausiai, kai buvo susiruošusi, ansamblį pabaigė juoda lakuota delnine ir keliais papurškimais Joaquin kažkada taip dievintų kvepalų. Savo automobiliu nuvykusi į ofisą, liftu su palyda pakilusi į patį viršų, į patalpas, kuriose dar neteko lankytis, paklausė sekretorės kur Phoenixas, o tuomet atsisakė bet kokios palydos, prašydama nepranešti, kad atvyko. Nepasibeldusi, nes, šiaip ar taip, pykti Joaquin vis tiek nebūtų turėjęs teisės, moteris pravėrė duris ir įžengė vidun, paskui save duris uždarydama. Gal atrodė, kad atrodys kaip nepasiekiama ledo karalienė, bet šiandieninis elgesys turėjo jį išmušti iš vėžių. Turėjo priminti KODĖL jis ją myli net tada, kai nemanė, nenuspėjo mylintis.
- Mačiau per žinias. Ar ką nors iš to laikotarpio prisimeni? - atsidususi, ji spustelėjo mygtuką, kuris, kaip Joaquin ir buvo pasigyręs, paversdavo stiklą matiniu, moteris priėjo arčiau, o jam atsistojus, švelniai apsikabino, palikdama prisiminimą ne tik apie savo prisilietimus, bet ir apie savo kvapą. - Kaip laikaisi? - atsiduso, kilstelėdama ranką ir švelniai priglausdama ranką prie jo kiek apšepusio skruosto. - Atrodai išbalęs ir pamėlęs vienu metu. Ar valgai? Miegojai šiąnakt bent kažkiek? Ar šią savaitę? - šyptelėjo, kalbėdama visiškai natūraliai ir organiškai, neišsiduodama, kad jį liesdama vis dar mato tuos siaubingus vaizdus iš teatro, vis dar girdi jo aimanas, vis dar užuodžia Amandos kvepalus. Natalie nekentė visos šios situacijos, bet vaidino bene tobulai. - Jeigu nori mano pagalbos, reikalauju, kad tavo asistentas tau atneštų pusryčius. Pala. - kyštelėjusi galvą į lauką, ji pasigavo akimis netoliese stoviniuojantį vaikiną ir pamojo jam ranka, visiškai negalvodama išpyškindama tai, ką Joaquin mėgdavo valgyti rytais. - Du kietai virtus kiaušinius, pomidorą su šviežiai maltais pipirais, penkis smidrus apvyniotus šonine ir tris sviestinius sausainius apibarstytus cukrumi. Vieną juodos kavos, dvigubas espresso man, vieną juodos kavos su dviem šaukštais kondensuoto pieno jam. Ačiū. - nusišypsojusi, Natalie uždarė paskui save duris ir vėl pasisuko į Joaquin, aiškiai parodydama, kad neigiamo atsakymo dėl pusryčių priimti neketina. - Jei nevalgysi pats - sumaitinsiu. - pamerkė akį, įsitaisydama kėdėje priešais tą, kuri buvo skirta visos korporacijos vadovui.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 4:06 pm

Kiekvienas galingas vyras nemėgo jaustis visiškai beviltišku. Tas jausmas užplūsdavo visą kūną tarsi nuodai ir atimdavo bet kokias galimybes normaliai funkcionuoti. Lygiai taip pat dabar jautėsi Joaquinas. Jis buvo toks bejėgis, absoliučiai negalintis pasipriešinti tokiai susiklosčiusiai situacijai. Jam dabar atrodė, kad yra žmogus, kuris turi tik du pasirinkimus arba įžengti tiesiai į Stikso upę ir mirti iškart, arba leistis lėtai suėdamam trigalvio Cerberio. Nei vienas variantas nebuvo geras, tik vienas trumpesnis ir kur kas mažiau skausmingesnis, o kitas ilgesnis, todėl savyje nešantis menkutę viltį, kad galbūt kažkokiu stebuklingu būdu dar būtų galima ištrūkti. Didžiausia problema buvo ta, kad Rafael nebuvo labai pozityvus ar tuo labiau kvailai besitikintis žmogus, todėl jis bene ruošėsi priimti tą greitesnį ir mažiau skausmingesnį būdą. Vis dėlto, buvo dalykų, kurie jį vis dar stabdė. Vyras negalėjo lengvai pasiduoti, nes ši kompanija buvo jo kūdikis. Jis ją sukūrė, užaugino, dirbo tol, kol pavertė ją klestinčia, o pats tapo beveik turtingiausiu žmogumi visame pasaulyje. Jis negalėjo paaukoti savo įdėto prakaito, negalėjo visko taip lengvai pamesti tarsi viskas būtų taip nereikšminga. Taip pat jis negalėjo leisti žmonėms sugriauti jo reputacijos ne dėl jo paties, bet dėl Izabelės. Phoenix neketino klausytis mergaitės užduodamų klausimų ar jis tikrai toks blogas kaip visi sako, ar tikrai jis nužudė tuos berniukus ir mergaites, nes tai jam paprasčiausiai atrodė tinkama. Į tuos klausimus jis neturėjo atsakymų, nes net neprisiminė, kad būtų ką nors sprogdinęs. Jo galvoje buvo kažkokia sumaištis, kurios jis nesugebėjo išnarplioti. Jeigu tik būtų galėjęs pasakyti kodėl jis sprogdino tas vietas, jeigu tik prisimintų, tuomet viskas pasidarytų bent šiek tiek lengviau, tačiau dabar šviesos tunelio gale nebuvo. Jis braidė po ledinę tamsą, ji jam gniaužė gerklę ir su kiekviena prabėgusia diena darėsi tik sunkiau ir sunkiau. Žurnalistams kilo vis daugiau klausimų, kodėl jis nepakomentuoja, kodėl tyli ir neatsako į jų atakas, tačiau Joaquin paprasčiausiai neturėjo atsakymų, kurie būtų juos patenkinę.
Tą dieną vyras nerimo, vos atvažiavęs į darbą per kelias minutes spėjo aprėkti bene visus savo darbuotojus. Jis jautėsi piktas, sutrikęs, liūdnas, beviltiškas viskas vienu metu ir viskas viename. Laukdamas reikiamos valandos jis vaikščiojo po kabinetą pirmyn atgal, nerasdamas ramybės, dešimt minučių prieš dešimtą, suskambo jo telefonas ir jis iškart pakėlė. – Kaip tai nežinai iš kur tie prakeikti žurnalistai gavo visą tą informaciją? Už ką tau po velnių moku pinigus? Ar už tai, kad nežinotum ar už tai, kad papirktum visus aplinkui, jog jie pasakytų tiesą. Man nusispjaut, kad jau bandei, padvigubink, patrigubink sumas, nes man reikia šaltinio, nenurimsiu, kol jo nerasiu. Jeigu rytoj neturėsi atsakymo, keliausi lauk ir man nerūpės kaip labai tau reikia šito darbo,-vyras baigė pokalbį kaip tik tuomet, kai pro duris įėjo Natalie. Jo akys iškart nukeliavo jos kūnu ir jis lėtai nurijo seiles, nes dievaži ta moteris, net ir atrodydama šitaip oficialiai sugebėjo spinduliuoti seksualumu. Kiek užmerkęs akis suspaudė tarpuakį, norėdamas šiek tiek nurimti. – Jeigu ką nors prisiminčiau būtų lengviau, tuomet nebūtų reikėję prašyti tavo pagalbos, nes ir pats būčiau susidorojęs,-jis ne tik pats atrodė pavargęs, tačiau net ir jo balsas skambėjo kažkaip kimiai ne taip kaip visuomet. Jai priėjus arčiau iš pradžių vyras ketino jos neapkabinti, tačiau galiausiai jo rankos instinktyviai apsivijo jos liemenį ir prisitraukė dar arčiau, įkvėpdamas to svaiginančio jos kvapo. Apkabinimas netruko ilgiau nei reikėtų, nes Joaquin neleido sau per daug, juk tarp jų viskas buvo baigta. –Nemiegojau nuo tada, kai pamačiau tą reportažą per žinias, o ir valgyti nematau prasmės, juk šiaip ar taip jie nori mane pakarti vidury aikštės tarsi viduramžiais, tai galėčiau būti bent jau maloningas ir palengvinti jiems tą dalią,-Jo veide atsirado ironiška šypsenėlė. –Nėra kada švaistyti laiko maistui. Mano imperija griūva tarsi kortų namelis, o tu tikiesi, kad aš sėdėsiu ir pusryčiausiu tarsi viskas būtų gerai. Verčiau jau pereikime prie reikalų ar turi planą, ar žinai kaip man išsigelbėti,-galiausiai vyrui teko prisėsti, nes jo kūnas šiek tiek virpėjo. Joaquin buvo toks sutrikęs, kad net nepastebėjo ant stalo dokumentų aplanko ant kurio buvo užrašyta „Pagalbos centras“.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 4:40 pm

- Per dešimt minučių tavo imperija nei sugrius, nei išsilaikys. Per dešimt minučių neišspręsim tavo problemų, bet bent jau galiu įsitikinti, kad būsi tinkamas vadovas savo darbuotojams ir tinkamas tėvas savo dukrai. Nori, kad ji matytų tave tokį? Atrodai kaltas, nieko keisto, kad tave jau karia. Nepriimsiu neigiamo atsakymo. - papurčiusi galvą, moteris priėjo prie durų kaip tik laiku - jas pravėrė Joaquin asistentas ir rudaplaukė dėkingai šyptelėjo. Paėmusi padėklą į savo rankas, nes pastarosios tikrai negalėjo nukristi kol ji nešė maistą iki stalo, moteris koja uždarė duris ir priėjo prie stalo. Padėjusi lėkštę su jos pageidautu maistu, vienoje stalo pusėje, prie maisto, padėjo juodą kavą su kondensuotu pienu - kaip tik tokią, kokią Joaquin mėgo nuo pat ankstyvos jaunystės, o sau pasidėjo dvigubą espresso, kuris turėjo priversti ją išlikti žvalią ir gyvybingą. Šiaip ar taip, reikėjo nepamesti proto, todėl kava neturėjo pakenkti. Atsisėdusi visiškai šalia Joaquin, moteris ėmėsi darbo, bet tikriausiai ne tokio, kokio vyras tikėjosi - ji smulkiais gabalėliais supjaustė kiaušinius, smidrus, pomidorą, į šalį atidėjo sausainius, juos palikdama desertui, nes net ir tą ketino jam sumaitinti. Galiausiai, pasmeigė kelis maisto gabaliukus šakute ir nunešė iki pat Phoenixo lūpų, kilstelėdama antakius. - Jeigu manai, kad neprinešiu kiekvieno suknisto gabaliuko tau prie lūpų, aiškiai visiškai manęs nepažįsti. Ar palengvinsi darbą ir prasižiosi, ar turėsiu ir tą padaryti pati? - kilstelėjo antakius, išlikdama šalta ir rami, tarsi situacija visiškai jos neveiktų, visiškai jos netrikdytų. Suprasdama, kad privalo pristatyti bent kažkokį planą, Natalie linktelėjo.
- Planą turiu. Nepažadu kad jis tau patiks, bet jis yra. - gūžtelėjusi pečiais, rudaplaukė gurkštelėjo kavos. Nebuvo tikra, ar Joaquin jos po tokio plano apskritai neišvarys, bet tokį ji buvo numačiusi ir keisti net neketino. - Žmonės nemėgsta sunkių istorijų. Jie nemėgsta skaityti sudėtingų sapaliojimų apie Izraelį, nes daugelis skaitančiųjų net negalėtų paaiškinti kur tas Izraelis yra. Ir kokia kalba mes ten kalbame. - nusišypsojusi, bandydama praskaidrinti nuotaiką, rudaplaukė nubraukė vieną neklusnią sruogą nuo akių, krenkštelėdama ir imdama aiškinti ką gi turi omenyje. - Žmonės, bet kokioje situacijoje, nori aiškiai suprantamų naujienų ir mes šios situacijos nekomentuosime. Vietoje to, tu pasirodysi visuomenėje su Izabele. Neduosi jai kalbėti, nebūtinai net baisiai aiškiai rodyti jos veidą - galėsime jį pridengti kokia skrybėlaite ar lietsargiu. Bet žmonės turi žinoti, kad tu augini dukrą, kurią tokia situacija gali paveikti. Aš, kaip tavo atstovė spaudai, išeisiu kalbėti sakydama, kad susidaręs melas, susidaręs purvo pylimas, veikia tavo dukrą. Žinau kad nenori ja naudotis kaip būdu išsukti savo uodegą, bet dievaži, nutekinta informacija per daug realistiška, kad veiktų įprastiniai būdai. - atsiduso, atsigerdama dar kelis gurkšnius juodos, nesaldintos, baisiai stiprios kavos. Nuleidusi šakutę, moteris akimirką įsispoksojo į tolį, akimirką tiesiog žvelgė į niekur, o tada pasuko galvą į šalia sėdintį juodaplaukį. Ne iš karto jos lūpas paliko žodžiai, bet kai paliko, buvo akivaizdu kodėl ji neskubėjo kažką sakyti.
- Ar manai, kad tai tiesa? Na, kad tikrai darei taip, kaip jie sako? - sušnarėjo, bandydama vien iš jo veido išskaityti atsakymą. Ji žinojo realybę. Prisiminė realybę, ją išgyveno. Nepaliko šių prisiminimų Joaquin - išsinešė juos su savimi, nes neatrodė reikalinga juos palikti, nemanė, kad susikoncentravęs į tai, kas vyko, jis galėtų tapti geresniu žmogumi.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 5:28 pm

-Parodyk kaip mane pražiodai,-kreivai šyptelėjo, radęs bent jau šiokį tokį smagesnį veiksmą šiame gyvenime. Jam tikriausiai niekad nebūtų atsibodę mėtyti tokių dviprasmiškų užuominų ypač būnant su Natalie. Net ir tai, kad jie buvo išsiskyrę, net ir tai, kad turėjo elgtis griežtai profesionaliai, nesunaikino jų traukos. Chemija negalėjo šitaip paprastai išnykti. Jos kvapas viliojo, žvilgsnis degino, balsas, net kvėpavimas skambėjo seksualiai. Staiga jo galvoje ėmė skambėti jos aimanos, jos riksmas, kai privertė ją baigti. Tie garsai buvo muzika jo ausims, tie garsai jaudino taip stipriai, kad net skaudėjo. Vyras troško prisitraukti ją artyn ir pabučiuoti, troško išdulkinti ant šio stalo, kad bent jau kuriam laikui nuimtų tvyrančią įtampą. Tačiau jis galėjo tik nepastebimai papurtyti galvą, kad išsivaduotų iš nereikalingų minčių ir atsidusti. Viso to jis jau nebegalėjo įgyvendinti, jeigu jis nebūtų jos išdavęs, dabar jie galėtų šią situaciją išspręsti kiek kitaip. Atėmęs iš jos šakutę, nes neketino būti maitinamas kaip vaikas, pabedė maistą ir įsidėjo į burną lėtai sukramtydamas. Nejučia jis išleido gana garsų pasitenkinimo maistu atodūsį, jeigu būtų prisiminęs bent ką nors iš ateities, būtų žinojęs, kad anksčiau tokie jo skleidžiami garsai itin jaudindavo Natalie iki tokio lygio, kad ji vos sugebėdavo išlaukti, kol jis baigs valgyti, kad nusitemptų į lovą ar kad nurengtų ten pat virtuvėje.
Vis dėlto, visas valgymas baigėsi, kai ji išdėstė savo planą. – To niekada nebus,-jo balsas buvo griežtas, šaltas ir nenugičijamas. – Niekada nepastatysiu savo dukros prieš tuos maitėdas, neleisiu, kiekvienam berniukui ir mergaitei suteikti progos iš jos šaipytis, dėl to koks esu aš. Neleisiu jai būti apspistai netikrų draugų, nes jos tėtis gali surengti pačius geriausius vakarėlius. Nepasmerksiu jos savo likimui, niekuomet taip su ja nepadaryčiau,-vyras pašoko ir priėjo prie pat Natalie. Jo rankos atsidūrė ant kėdės ranktūrių. Jis ją įkalino, neleido pajudėti, o pats palinko beveik nepakenčiamai arti. – Ji nėra bilietas, kuris padėtų man išsigelbėti. Ji yra tik maža mergaitė, kuri negali būti įpainiota į jokius suaugusiųjų žaidimus. Ji pati dar daug ko nesupranta ar bent įsivaizduoji kaip sudėtinga bus ją apsaugoti, kai visi apie ją žinos. Merė man sakė, kad jeigu kada nors pasinaudosiu savo dukra išeis ir ji, o aš negaliu jos netekti. Ja pasitikiu labiausiai, ji užtikrina mano dukros saugumą, o kai jos nebeliks kas tai darys? Negali būti jokių kalbų apie Izabelės panaudojimą. Jeigu tai vienintelis tavo planas, tuomet padariau klaidą prašydamas tavęs pagalbos. Maniau padėsi man išspręsti problemą, o ne bandysi sukelti tik dar vieną,-jo vienas delnas atsidūrė ant jos skruosto, veidas buvo nepakenčiamai arti, būtų reikėję pasilenkti tik dar truputį ir jų lūpos būtų susilietusios, tačiau vietoj to jis atsitraukė. – Izabelė nėra išeitis, geriau jau sudegsiu aš, tačiau jos neįstumsiu į tą pačią ugnį, nors aš ir savanaudis, tačiau dievaži dar ne tiek,-jo akys degė, net žaižaravo nežinia nuo ko ar todėl, kad pyko, ar todėl, kad kelias akimirkas buvo taip arti Natalie.
-Noriu manyti, kad nebuvau toks blogas, tačiau jaučiu, kad dariau tai. Man apie tai primena košmarai, nuolat sapnuoju kraujo upes ir tai tikrai nenuramina. Visą laiką galvoju, kodėl būčiau taip daręs ir vienintelis atsakymas yra tas, kad privalėjau nežinoti, jog ten yra civilių, jeigu būčiau žinojęs, niekada nebūčiau to daręs,-vyrui pasidarė karšta, todėl jis nusimetė švarką ir prasisagstė kelias viršutines sagutes, vaikščiodamas po kabinetą susikėlė rankas virš galvos taip tik dar labiau išryškindamas tvirtus bicepsus. – Bet tai nėra svarbu, nes neturiu įrodymų, jog esu nekaltas,-Joaquin priglaudė kaktą prie vėsaus stiklo ir pažvelgė į rytinio miesto panoramą.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 6:03 pm

Natalie žinojo, kad jis nesutiks. Nereikėjo būti genijumi kad tai suprastų - tiesiog buvo akivaizdu, kad Izabele pasinaudoti jis net neketina. Bet Natalie turėjo bent jau pabandyti, turėjo paklausti, turėjo parodyti, kad turi planą, kuris gali pavykti geriausiai, jeigu tik Joaquin jam pasiryžtų. Ir nors moteris suvokė, kad nieko nepakeis, ji privalėjo paaiškinti, kad pasirinko sprendimą ne dėl to, kad jis buvo savaime suprantamas, ne dėl to, kad jį būtų pasiėmęs bet kuris naujas, ką tik žaliai iškeptas komunikacijos "specialistas". Pasiėmė su priežastimi. - Kaip nesupranti, Jo? Mes su tavimi jau kalbėjom, kad kažkada turėsi Izabelę pristatyti visuomenei. Ji lanko terapiją jau du mėnesius, mažų vaikų pasaulyje tai yra nepaprastai ilgas laiko tarpas. Tu jos tėvas, sprendimas irgi tavo, bet net neabejoju, kad jai viskas būtų gerai. Geriau negu kad suvokus, jog iki kokių dvylikos ją slėpei. Manai tada ji tau padėkos? Manai tada pasakys, kad pasielgei teisingai? - atsidususi, Natalie įsitempė jam pasilenkus arčiau. Buvo keista užuosti jo kvepalus, matyti veidą iš taip arti, keista jausti jo iškvepiamą orą ant savo veido. Bet moteris neketino tiesiog susikoncentruoti į tai, kaip seksualiai jis atrodė. Vietoje to, ji trumpam nusisuko, kad nepasimestų, kad neišsimuštų iš vėžių. Negalėjo sau leisti pamesti galvą, ypač ne tada, kai nepaisant visko kas nutiko, jautėsi tokia jo pasiilgusi. Giliai įkvėpusi, tam, kad užpildytų tylą, Natalie gurkštelėjo dar kavos ir krenkštelėjo.
- Negalvok, kad nemasčiau apie kitus variantus. Galvojau apie tai, kad galėtum paskelbti dar vieną labdaringą kampaniją, kad galėtum išvažiuoti į kokią nors piligriminę kelionę, kad galėtum paskelbti vestuves, bet visa tai per pigu, supranti? Tokio lygio skandalui reikia tokio paties lygio sprendimo. Žinoma, galėtum su kokia dailia mergina iškelti karališkas vestuves, galėtum pabandyti pralenkti princą Harį, bet kaip nesupranti, kad žmonės nori realios emocijos, o ne skuboto sprendimo? Mes turim tik kelias dienas sureaguoti tinkamai ir Izabelė yra geriausia ką turi. Gali rinktis silpnesnius variantus, bet Phoenix corp nukentės, supranti? Kad ir kokia gera specialistė bebūčiau, kariniai skandalai nėra mano sritis, negaliu jų numalšinti, o ir nežinau tokio, kuris galėtų. - gūžtelėjusi pečiais, Natalie nusuko akis į Joaquin atsirėmusį į stiklą. Pakilusi nuo kėdės, padėjo puodelį su kava ant stalo ir lėtai, negirdimai priėjo prie vyro, švelniai rankas padėdama ant jo virpančio liemens. Jis drebėjo. Gal iš nuovargio, gal iš alkio, gal iš baimės. Natalie nežinojo to priežasties, tačiau žinojo, kad jos prisilietimai dar ne tokių krizių laikotarpiu sugebėdavo jam priminti namus. Sukelti ramybę, trumpam užliūliuoti. Todėl ėmė švelniai glostyti jo nugarą, pirštų galiukais bėgiodama aukštyn ir žemyn. Kambaryje tvyrojo tiek daug visko, ko nei vienas nebuvo išsakęs, bet prieš kabėdama Natalie norėjo būti užtikrinta, kad jis ją girdi, kad nesivadovauja pirminėmis karštakošiškomis emocijomis.
- Aišku, yra dar vienas variantas, bet jeigu nebuvai pasiruošęs Izabelei, tikriausiai nebūsi pasiruošęs ir jam. - atsiduso, skėstelėdama rankomis. - Galiu suorganizuoti tau interviu, ekskliuzyvinį interviu. Geriausias kanalas, geriausias laikas, geriausias vedėjas. Penkiolika minučių, gal net mažiau, per kurias tu pasakai, kad karo lauke tavo galva buvo sužeista ir tu nieko neprisimeni. Pateiki visus tai įrodančius dokumentus ir sąžiningai prisipažįsti, kad neprisimeni to, kuo esi kaltinamas. Šalia gali sėdėti tavo gydytojas kuris patvirtintų, kad tu neprisimeni. Pasiūlai kompensaciją nukentėjusiems ir pasižadi, su gydytojo pagalba, kad kai jo vaistai pradės veikti, kai prisiminsi ką padarei, kai atmintis ims grįžti, atliksi melo detektoriaus testą, sugrįši prie šitos temos. - atsiduso. Buvo sunku siūlyti tokį variantą - sunkiau nei po autobusu pakišti Izabelę, kad ir kaip baisiai tai skambėjo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 6:36 pm

-Aš jos nebeslepiu. Mes einame į zoologijos sodą, buvau jos darželyje, kalbėjau su auklėtoja, paaiškinau jai visą situaciją ir ji kuo puikiausiai mane suprato. Ji puiki moteris, pasakiau, kad stengiamės kovoti su Izabelės polinkiu savintis, su nuolatiniais pykčio priepuoliais ir ji pati jau pastebėjo pažangą. Jau beveik du mėnesius Izabelė su niekuo nesusimušė, ji elgiasi gerai, kiek gerai ji gali elgtis. Nusivežiau ją į Disneylandą, buvome vieną savaitgalį prie jūros, kur turiu jaukų namelį, na gal tiksliau visą namą ant jūros kranto. Vieną dieną vakarieniavome su Merės šeima. Izabelė laiminga, tačiau jai nereikia žurnalistų dėmesio, jai nereikia viso pasaulio dėmesio. Ji maža mergaitė, ji mano princesė, tačiau ne viso pasaulio. Ji nėra kaip viena tų Amerikiečių žvaigždžių mergaitė, kuri yra populiari dar nė neturėdama ryžtingos savo nuomonės. Neslepiu jos, tačiau neketinu leisti, kad jo atsidurtų ant žurnalų viršelių, kad jos stilių sektų mados žurnalai ar kad vaikiški žurnalai ją vadintų kokia nors ikona. Ji nusipelnė ramios vaikystės ir aš jai tai ketinu suteikti. Jokių kamerų, jokių televizorių. Aš esu viešas asmuo, o ji privatus. Ar bent pagalvoji, kad jeigu parodysiu ją visam pasauliui, tuomet galbūt jos tikrieji tėvai ją pamatys ir panorės atsiimti. Kaip aš turėsiu ją paleisti, kaip manai ką turėsiu daryti, kai jos neteksiu?-ant kortos stovėjo per daug, todėl Joaquin tikrai negalėjo leisti, kad jo Izabelė būtų transliuojama visam pasauliui.
-Jeigu tik surasčiau šaltinį, kas išplatino tą informaciją, būtų viskas kitaip. Jeigu jis surado tiek informacijos, gali surasti ir daugiau, o jeigu pamatyčiau, ką nors daugiau galbūt prisiminčiau kaip viskas buvo. Galbūt didelis kiekis pažįstamos informacijos kaip nors supurtytų smegenis ir suvokčiau kaip viskas buvo iš tiesų, o tuomet sugebėčiau apsiginti nuo visko, kas yra į mane metama. Dievaži, tikrai nesuprantu, kodėl kas nors norėtų mane šitaip sunaikinti, nepadariau nieko blogo, bent jau ne pastaruoju metu. Galvojau, kad tai Leonardas, bet dievaži, jis per daug tingus, kad rinktųsi tokį būdą. Jam labiau patinka greitesni būdai, o ne tokie, kur reikia kruopštumo, gebėjimo analizuoti,-vyras prunkštelėjo, o tuomet skėstelėjo rankas. Pajutęs jos prisilietimą sau ant nugaros, vyras suvirpėjo, o tuomet prispaudė ją prie stiklo, ne stipriai, tiesiog stovėjo priešais, jo delnais atsidūrė ant jos skruosto. – Kodėl taip elgiesi?-tyliai ištarė, palinkdamas į priekį, beveik suliesdamas jų nosis. –Kodėl mane nuolat lieti, kai mūsų santykiai turėtų būti tik darbiniai. Kodėl atėjusi mane apkabinai, kodėl glostei skruostą, kodėl man pasilenkus nusukai galvą tarsi tau reikėtų tokio atstumo, jog susivaldytum. Kodėl mane maitini ir rūpiniesi, juk įskaudinau tave, išdaviau tave, tačiau tu vis tiek esi čia. Be to, juk kuo puikiausiai žinai kaip mane veikia tavo prisilietimas, tai niekur nedingo. Kodėl verti mane tavęs norėti, kodėl žaidi su manimi, erzini, nors neleisi pabučiuoti, neleisi prisiliesti taip kaip norėčiau. Kodėl tau reikia šitaip žaisti,-Joaquin visą laiką bene šnibždėjo, nes jie buvo taip arti, kad garsiau šnekėti net nereikėjo, jų lūpos ir taip buvo beveik susiglaudusios.
-Tekėk už manęs tu,-galiausiai ištarė, šiek tiek labiau atsitraukdamas. – Žmonės jau ir taip mano, kad esame tobula pora, aišku, kai kurie vis dar įsitikinę, kad tave skriaudžiu, bet dauguma matė tą nuotrauką, kurioje žiūriu į tave tarsi būtum svarbiausias dalykas mano gyvenime,-Phoenix šyptelėjo, o tuomet grįžo prie stalo, atsisėdo ant kėdės ir pasiėmė vieną sausainį. Nulaužęs vieną jo kampelį įsidėjo į burną ir lėtai sukramtė. – Žinai, galėtume, net nekelti viešų vestuvių, slaptos sukeltų dar didesnį susidomėjimą,-jis nesididžiavo tuo, kad apie vestuves kalba kaip apie verslo sandorį, tačiau jis tikrai nesitikėjo, kad ji kada nors sutiktų tai padaryti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 6:58 pm

Joaquin ir toliau ją bene puolant dėl Izabelės, moteris tyliai atsiduso. Linkėjo tam vaikui kuo geresnės kloties, bet nemylėjo jos. Nebūtų dėl jos padariusi visko. Mintyse, žinoma, kirbėjo idėja surasti jos tikruosius tėvus ir juos nukreipti Joaquin pusėn, bet nepaisant to, kad šios mergaitės klausimu Nati nebuvo išprotėjusi, toks elgesys net jai buvo kritimas per žemai. Ji negalėjo iš Phoenixo atimti vaiko, negalėjo atimti dukros, todėl bent jau kol kas tokią idėją atidėjo šonan, klausydamasi jo monologo apie Izabelę, galvodama apie tai, kodėl jis nenorėjo vaiko tada, kai norėjo ji. Kodėl prireikė skeveldros galvoje ir šitiek milijonų dolerių sąskaitoje, kad pagaliau suvoktų, kad yra galintis auginti vaiką, net daryti tą vienas? Tikriausiai, nors moteris to sau garsiai nepripažino, jos nesugebėjimas greitai Izabelės, kuri buvo mielas ir žavus vaikas, įsimylėti, buvo labai vaikiška emocija - pavydas. Tikriausiai tam tikra prasme Natalie pavydėjo mažai mergaitei, pavydėjo jai to, kad nebuvo ir niekada nebus jos mama, kad nesužinojo ką reiškia nėštumas ir gimdymas, kad taip ir nesugebėjo įkalbėti Joaquin sukurti kūdikį. Tikriausiai todėl ji nesistengė Izabelės apsaugoti, tikriausiai todėl pasąmonėje kirbėjo balsas, norintis niekuo dėtą vaiką sužlugdyti - Natalie pavydėjo, net pati to nesuvokdama. Tai buvo baisi, žiauri emocija, bet dievaži, Nati buvo tik žmogus. Pavargęs, iškankintas, nepaprastai daug patyręs, įskaudintas, liūdnas, piktas ir keršto trokštantis žmogus. Ji ir neprivalėjo saugoti Joaquin dukros - ypač po to, ką jos tėtis buvo jai padaręs, po to, kaip buvo ją įskaudinęs.
- Puiku. Nenori ja naudotis - nesinaudok. Tu atėjai pas mane, paprašei mano pagalbos, o aš pasiūliau variantą, kuris suveiktų geriausiai. Ar neturėtum džiaugtis kad iš viso čia esu, kad atėjau tau padėti? Norėčiau tikėti, kad kreipeisi į mane ne dėl to, kad pasiilgai, o dėl to, kad niekas kitas nepatarė nieko geresnio ir žinojai, kad gali manimi pasitikėti. Bet aš negalėsiu tau padėti, net AŠ negalėsiu tau padėti, jei atmetinėsi mano idėjas sakydamas, kad jos netinkamos. Jeigu pasamdyčiau tave sukurti lėktuvo, gi nesėdėčiau šalia brėžinių aiškindama, kad man atrodo vienaip ar kitaip. Kitaip man nereikėtų tavęs samdyti, tiesa? - atsiduso, aiškindama dalykus, kurie, rodos, turėjo būti savaime suprantami ir vis dėlto nebuvo. Jam pakeitus judviejų poziciją dar kartą, Natalie kūnas akivaizdžiai įsitempė. - Nes aš esu nuoširdus žmogus, Joaquin. Gal kiti tavo pasaulyje būtų įėję ir ėmė kalbėti apie atlyginimą, bet man buvo svarbiau ar miegojai. Ar valgei. Ar esi kaltas. Ne dėl to, kad su tavimi kažkada miegojai, bet dėl to, kad kažkada man rūpėjai. Neliečiu tavęs tam, kad tave suviliočiau, tiesiog bandau nuraminti nes žinau, kad jeigu to nepadarysiu, tu išeisi iš savęs, nemiegosi, savimi nesirūpinsi, o ir tavimi nepasirūpins niekas kitas. Turėtum būti dėkingas. Atėjau nepaisant visko ką padarei, nes paprašei mano pagalbos. - atsiduso.
Tikėjosi, kad jis priims antrąjį variantą, kad su juo sutiks per daug negalvodamas, kad supras, jog toks pasirinkimas yra protingiausias. Bet atrodo, kad Joaquin norėjo tik nukreipti kalbą. Jis elgėsi su ja kaip su būsimu verslo partneriu - bandė kaip nors pasinaudoti jos silpnybe, bandė įtikinti, bandė parduoti save. Ir nors tai buvo tai, ko Natalie tikėjosi, to pademonstruoti nebūtų galėjusi. - Ar negirdėjai ką tau sakiau? Ar negirdėjai mano plano? Kodėl tiesiog nenori pasakyti tiesos, kodėl mieliau keltum vestuves be meilės, kodėl mieliau mane įkalintum už pinigus, kodėl mieliau prašytum kažko, kas žinai kad man sukels skausmą? Ar dėl to mane čia ir pasikvietei? Ar tam čia ir esu, kad tapčiau įrankiu? - atsiduso, įskaudintu žvilgsniu žiūrėdama į Joaquin. - Izabelės nemestum po autobuso ratais, bet mane galėtum, tiesa? Ji negali būti įrankis, bet aš galiu? Ji gali būti apsaugota, bet aš turiu apsinuoginti prieš tautą, nes tu žudei nekaltus žmones?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Tr. 05 16, 2018 7:30 pm

-Visuomet žinojai, kad turiu savo nuomonę, prieš ateidama čia, jau ne kartą buvai susidūrusi su tuo, kad esu kietakaktis, užsispyrėlis, kuris sunkiai sutinka su kitų pasiūlymais. Visa tai žinojai, tačiau vis tiek atėjai. Pasiūlei pasinaudoti dukra, nors žinojai, kad nesutiksiu, pažįsti mane pakankamai, jog suprastum, kad niekada nepadaryčiau nieko, kas ją nuskriaustų. Ji visuomet yra ir bus už pasirinkimo ribų. Ji nėra variantas, niekada ir negalėjo būti, bet vis tiek pabandei, žaviuosi už bandymą, bet esi per daug protinga, kad viltumeisi, jog tai pavyks. Pasiūlei antrą planą, liepei prisiduoti pasauliui, kad gyvenu su skeveldra galvoje, kad netekau atminties, tačiau tai irgi iš esmės nėra geras planas, nes kiek tavo nuomone verslininkų sutiktų bendradarbiauti su ne visiškai sveiku žmogumi, kiek verslininkų nemanytų, kad galiausiai ta skeveldra nepadarys manęs bepročiu? Ar bent įsivaizduoji kiek ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visame pasaulyje yra žmonių nepasitikinčių gydytojais? Tie patys žmonės išrinko Donaldą Trumpą Jungtinių Valstijų prezidentu. Žinau, kad sakysi, jog toks pažeminimas yra mažesnė blogybė, bet aš jau patikrinau, peržiūrėjau statistiką, peržiūrėjau istoriją ir nori sužinoti, kiek verslininkų atsitiesia, po apkaltinimo kokia nors liga? Vienas iš dešimties. Žinoma, gali sakyti, kad man padėsi, kad viskas bus gerai, bet dievaži aš realistas, vertinu tai ką matau, o prognozės nėra geros. Pasitikiu tavimi Natalie, nėra kito žmogaus, kuriuo pasitikėčiau labiau nei tavimi, tu įrodei, kad nenori mano pinigų, įrodei, kad tau rūpiu aš. Man nepatinka nei vienas tavo planas, bet leidžiu tau nuspręsti, leidžiu tau išrinkti, kurio plano laikysimės, nes pasitikiu tavimi, patikėčiau tau ir savo gyvybę,-Joaquin nežinojo kaip labai jis apsiriko, kaip labai jam nereikėjo ja pasitikėti, tačiau tą akimirką jis tikrai pasitikėjo, todėl ir leido jai nuspręsti, todėl ir prašė jos pagalbos, nes puikiai suprato, kad pats atsisakys bet kokių variantų, tačiau būtent ji išliks pakankamai protinga, kad priimtų teisingą sprendimą.
-Vestuvės be meilės? Nežinau ar savo jausmus tau galėčiau pavadinti meile, galbūt dar ne dabar, dar tam per daug anksti, tačiau tai ką tau jaučiu, nejaučiau niekam kitam,-vyras atsistojo ir paėmė reikalingą aplanką su dokumentais bei nuotraukomis. – Sakei, kad jeigu norėsiu tau dovanoti gėles, panaudočiau tuos pinigus naudingai. Norėjau užtvindyti tavo namus atsiprašymo gėlėmis, todėl sukūriau šitai. Naujas pagalbos centras, kuris apima labai daug sričių. Padeda vienišoms motinos bei tėvams, teikia psichologinę pagalbą, padeda pabėgti nuo smurtaujančios antros pusės, suteikia laikiną gyvenamą vietą. Žmonėms, kuriems labai reikia darbo jo rasime mano kompanijoje bei mano partnerių kompanijose, šia idėja sužavėjau dar dešimt verslininkų, kurie su malonumu sutiko padėti. Kiekvieną minutę, kurią buvo atskirai leidau kurdamas šitai tau, kurdamas šitai pasauliui, nes manau, kad tai naudinga, nes manau, kad toks darbas yra prasmingas,-jis įdavė Natalie į rankas aplankalą ir nusisuko. – Niekuomet nesiūlyčiau moteriai tekėti už manęs, jeigu manyčiau, kad nesugebėsiu jos pamilti. Praėjus minutei, nuo tavo išėjimo, supratau, kad pasiilgau tavęs per tokį trumpą laiko tarpą. Galvojau, kad tau reikia laiko viską apmąstyti, todėl nesirodžiau, o kūriau tai, kad turėčiau kaip parodyti, kokia tu man svarbi. Nekalbu apie savo jausmus ir visą tai pasakoti man yra sudėtinga, bet kitaip tu nesuprasi, kitaip nemokėsiu parodyti, kokia tu man svarbi,-Joaquin pagaliau nutilo ir sukramtė dar vieną sausainio kampelį.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Kv. 05 17, 2018 1:54 pm

Pasitikėjimas. Ar tikrai Joaquin iki galo ja pasitikėjo? Ar tikrai negalvojo apie būdus kaip ji galėtų jį apgauti? Ką jau kalbėti apie tai, kad Natalie kuo puikiausiai žinojo, jog jos sąskaita buvo patikrinta - jeigu būtų pasitikėjęs, niekada nebūtų tikrinęs, būtų tikėjęsis, kad ji paprašys pagalbos, jeigu tik tokios reikės. Tuo labiau ir dabar, kalbėdamas apie pasitikėjimą, vyras atrodė taip, lyg ją testuotų. Lyg norėtų įsitikinti ar ji tikrai pasirinks tai, kas ir jam pačiam atrodys naudingiausia. Bet Natalie žinojo ką ketina rinktis, žinojo ką ketina pasakyti. Todėl pasitikėjimo žaidimo nežaidė. Vietoje to, nuėjo prisėsti į savo vietą, gurkštelėdama dar kavos, kuri jau buvo nemaloniai pravėsusi. Natalie nemėgo atšalusio maisto, atšalusių gėrimų, todėl nežymiai susiraukė. Kava buvo skani, bet per šalta, kad moteris galėtų ją pasimėgaudama gerti, todėl stumtelėjo puodelį toliau nuo savęs, neketindama savęs kankinti tik iš mandagumo. - Nori mano nuomonės tai ją žinai - tikiu, kad Izabelės įtraukimas į šią situacija yra geriausia komunikacijos prasme. Bet jeigu nori, kad galvočiau ne kaip specialistė ir ekspertė, o kaip žmogus turintis širdį, rinkčiausi antrąjį variantą - tiesą. Niekas negalės įspausti tavęs į kampą, jeigu tai padarysi vienas pats. O ir kalbi taip, lyg tau labai rūpėtų ką visi galvoja - tu JAU pastatei imperiją. Koks skirtumas, jei prarasi kelis klientus? Jeigu elgsiesi tinkamai, praradimas bus toks nedidelis, kad po kelių metų to nedidelio nepatogumo net neprisiminsi, garantuoju. - numojo ranka. Vietoje to, kad temą nukreiptų, moteris atsiduso. - Bet kodėl aš čia, mm? Atsivedei mane tam, kad atmestum bet kurį variantą, kurį tik pasiūlysiu? Abu suprantam, kad tiesiog norėjai su manimi praleisti kelias valandas, todėl apsimetei kad klausysiesi, nors iš tiesų nebent tempsi laiką. Tiesiog pasakyk kokį planą jau esi išsirinkęs ir tiek. Negaiškime vienas kito laiko. - pavartė akis, sukryžiuodama koją ant kojos. Jai tiko šis kabinetas, tiko odinė kėdė kurioje ji sėdėjo, tiko tas kostiumėlis su nemaža iškirpte, pro kurią, jai vos kiek labiau pasisukus, kyštelėdavo tamsiai žali nėriniai, neaišku su kuo sujungti - gal su dailia liemenėle, o gal su korsetu.
- Galbūt tu ir nekalbi apie savo jausmus, bet aš kalbu apie savuosius. Ir žinau kad mane myli, žinojau dar tada, kai pats to nepripažinai, nepripažinsi ir dabar, bet meilė turi būti abipusė, Joaquin. Turi būti pasitikėjimas. Ir kodėl turėčiau tavimi pasitikėti? Kaip manai, kaip turėčiau negalvoti apie visus būdus, kaip galėtum mane išdavinėti, jeigu kartą tai jau padarei? Kartą jau buvau kvailė, kodėl nori mane antrą kartą pastatyti į tą pačią šūdiną situaciją? - atsiduso, skėstelėdama rankomis. Paėmusi papkę, moteris peržvelgė dokumentus taip, tarsi juos matytų pirmąjį kartą. Peržvelgė nuotraukas, statistiką, skaičius. Tikriausiai tai būtų padarę įspūdį anksčiau, bet dabar Natalie veidas išliko nepakitęs. - Gražu iš tavo pusės, tikrai. Bet nežinau ką tai keičia, Joaquin. Tikrai nekeičia fakto, kad prieš mano akis tavo penį smaukė kita moteris. - angeliška, nors ir netikra šypsena nušvietė Natalie veidą, o ji sugrąžino aplanką Joaquin, vėl sukryžiuodama rankas ant krūtinės. - Pats man sakei, Joaquin, kad neturėčiau tau atleisti. Pats sakei, kad tai, ką padarei, yra siaubinga, kad neturėčiau tavęs priimti atgal, kad skaudinsi mane gavęs kiekvieną, net menkiausią progą. Tai kodėl turėčiau dabar pulti traukti tavo kailį? Kodėl iš viso kalbi apie meilę, kai puikiai žinai, kad atneši man skausmą? Ar meilė neturėtų būti atsitraukimas kai žinai, kad nemokėsi manęs neskaudinti?
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Kv. 05 17, 2018 2:48 pm

Kaip komunikacijos specialistei tau labiau patinka pirmasis variantas, o kaip žmogui antrasis. Jeigu tavęs nepažinočiau, vertinčiau tik tavo kaip specialistės pasiekimus, tuomet rinkčiausi pirmąjį variantą. Jis logiškas, puikiai apsvarstytas, pasverti visi už ir prieš, tau net nereikia sakyti matau tai. Jeigu nebūtum visko kruopščiai apgalvojusi, net nebūtum pateikusi to kaip varianto. Bet kuris kitas iškart pasirinktų jį, nes jis sukeltų teoriškai mažiausiai problemų, patirčiau mažiausiai nuostolių, galiausiai visi apie mane kalbėtų kaip apie vienišą tėvą, o ne kaip apie žmogžudį, tačiau Izabelę myliu per daug, kad nuspręsčiau už ją. Ji per maža, kad pati galėtų pasirinkti ko nori, todėl tai už ją turiu padaryti aš ir manau, kad jai ne metas rodytis televizijoje. Pažįstu tave ir pasitikiu, pažįstu tave kaip moterį, todėl rinksiuosi antrą variantą. Suorganizuok man keliasdešimt minučių geriausioje televizijos laidoje, kurios reitingai aukščiausi. Papasakosiu viską kaip yra iš tikrųjų. Visiems prisipažinsiu, kad prisimenu tik septynerius savo gyvenimo metus, kad pradėjau gydymą ir kad retkarčiais pradedu prisiminti dalykus, kuriuos maniau užmiršęs. Noriu, kad parašytum man kalbą, noriu, kad išdėstytum viską, ką turėsiu pasakyti. Jeigu privertei visus aikčioti nuo prezidento kalbų, net neabejoju, kad ir nuo manosios bus panašus rezultatas. Tačiau nenoriu, kad mane paverstum auka, nenoriu per kelias minutes tapti invalidu,-vyras rimtai žvelgė į Natalie, nebūtų įmanoma pasakyti, kad jis juokauja, o ir tikrai nejuokavo, buvo absoliučiai nusiteikęs įvykdyti būtent šį planą.
-Aš klausausi tavęs, Natalie, klausiausi nuo pat pirmosios akimirkos. Negali manęs kaltinti nesiklausymu, nes taip nėra. Po to kai papasakojai apie savo seseris, šiek tiek paieškojau informacijos ir aptikau, kad viena gyvena čia Paryžiuje, o kita Amerikoje. Joms puikiai sekasi, na kaip puikiai gali sektis filmuojant pornografiją, bet viena iš jų turi šeimą, jos vyras tokio tipo filmų režisierius, jie turi mažą berniuką, kurį labai myli. Negali sakyti, kad nesiklausau tavęs, nes prisimenu kiekvieną dalyką, kurį man sakei, o ir klausiausi dabar. Tu esi čia, nes žinau, kad tik tu viena gali man padėti, tu žinai tiesą, tu žinai dalykus, kurių dar vienam žmogui nenorėčiau pasakoti, bent jau kol kas, todėl patikrinau tavo banko sąskaitą tam, kad sužinočiau ar vis dar dirbi pas prezidentą, nebūčiau kvietęsis, jeigu vis dar turėtum darbą, tiesiog būčiau gerbęs tavo pasirinkimą nebūti su manimi. Pamačiau, kad jo nebeturi, žinoma savivaliavau taip darydamas, tačiau tai suteikė man progą pasiūlyti tau darbą, kurio nebūtum galėjusi atsisakyti. Noriu, kad dirbtum man, ne todėl, kad buvome kartu, bet todėl, kad esi geriausia.-vyras kalbėjo išties ryžtingai, o ir iš jo akių buvo matyti, kad jis tikrai sako tiesą, nebuvo prasmės meluoti.
Joaquin pasiėmė į ranką kavos puodelį ir šiek tiek atsigėrė, tačiau ji buvo tokia šalta ir tokia neskani, kad vos nurijo tą vienintelį gurkšnį. Jam ketinant padėti puodelį atgal ant stalo, jo ranka trūktelėjo ir visas skystis išsiliejo, nusileisdamas tiesiai ant Natalie švarko bei kelnių. -Dievaži, atsiprašau, nuo gydymo man trūkčioja dešinė ranka, negaliu to suvaldyti tai tiesiog įvyksta,-Rafael įkišo ranką į stalčių ir ištraukė pluoštą servetėlių ištiesdamas jas Nat, šįkart jau nebeketino jos priliesti, norėjo išlaikyti atstumą. -Žinojau, kad klausi manęs, kaip įrodysiu, jog būsiu ištikimas ir tą įrodymą aš turiu,-Phoenix ištraukė aplanką su dokumentais. -Sudariau sutartį, kurioje rašoma, kad man tave dar kartą išdavus, mano kompanija atitenka tau. Užtektų vienos vienintelės nuotraukos, garso įrašo, bet kokio įrodymo, kad tikrai tave išdaviau ir ji atitektų tau. Gali paskaityti, nėra absoliučiai jokių kabliukų, viskas patvirtinta, tereikia tavo parašo. Dėl tavęs esu pasiryžęs paaukoti tai, kas man yra brangiausia. Noriu būti su tavimi, noriu padaryti viską, kad mane pamiltum, todėl esu pasiryžęs net atiduoti tau savo imperiją. Žinau, jog sakysi, kad tau jos nereikia, bet taip tu ir aš žinosime, kad išdavystė daugiau nepasikartos,-pastūmęs dokumentus link moters jis atsilošė kėdėje, dabar jau buvo padaręs viską.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Kv. 05 17, 2018 3:07 pm

Išgirdusi, kad jos sąskaita buvo patikrinta, Natalie akivaizdžiai pasipiktino. Tikriausiai už tai turėjo gauti Oskarą už viso gyvenimo pasiekimus, nes dievaži, akimirką net supyko, tarsi iš tiesų nebūtų žinojusi, kad jis tikrins, kad pažiūrės, kad pamatys kokia jos situacija. - Man nereikia tavo pagalbos. - suurgzė, prieidama anksčiau ir pirštu bakstelėdama jam tiesiai į krūtinę. - Manai, kad jeigu gali papirkti visus savo gyvenime, tai gali nusipirkti ir mane? Dievaži, kodėl manai, kad turiu imtis darbo su tavimi, jeigu kiekvienas proto turintis politikas tik ir nori kaip įmanoma greičiau mane pasisamdyti? Ar nepagalvojai, kad jeigu kas ir darytų kam paslaugą, tai nebent aš - tau? Ar nepagalvojai, kad nenorėčiau tau dirbti, kad atėjau padėti kaip žmogus, kuriam kažkada rūpėjai, o ne kaip ta, kuri nori gauti stambų čekį? Po velnių, kuo tu mane laikai. - atsiduso. Joaquin ėmus vėl kalbėti, užsiminus dar ir apie seseris, širdis virptelėjo. Suspaudusi lūpas, moteris užsimerkė, giliai įkvėpė ir iškvėpė, bandydama nusiraminti. - Kuo visas šitas vykstantis šūdas yra susijęs su mano seserimis, su mano šeima? Jeigu būčiau norėjusi išsiaiškinti kur jos ir ką veikia, būčiau pasidomėjusi pati. Dievaži, kodėl taip nori kištis į kiekvieną mano gyvenimo sritį? Ar taip ir įsivaizduoji santykius, kur tu kontroliuoji kiekvieną mano žingsnį, kiekvieną centą, kiekvieną sušiktą pasikeitimą? - dabar Natalie tikrai pratrūko nuoširdžiai. Joaquin nereikėjo paminėti šeimos, nereikėjo paminėti to, kad jos laimingos, kad yra vaikų. Natalie norėjo galvoti, kad ne jai vienai nepasisekė, savanaudiškai norėjo galvoti, kad ne ji viena buvo liūdna ir vieniša. Bet žinojimas, kad jos kekšės seserys gyveno kur kas geriau negu ji, buvo paskutinis lašas perpildęs ir taip gana pilną Phoenix kantrybės taurę. O tada jis užsimanė kalbėti apie sutartis. Apie vestuves. Atrodė, kad Natalie veidas net pakeitė spalvą.
- Ar juokauji? Turėčiau savo santykius pastatyti ant suknistos sutarties? Manai norėčiau žinoti, kad vienintelė priežastis kodėl neini dulkinti kitos yra ta, kad tiesiog negali, kad jeigu taip pasielgtum, viskas dėl ko dirbai atitektų man? Dievaži, esu tau jau sakiusi, kad jeigu tuokčiausi - nepasirašyčiau jokios sutarties ir tai yra tiesa. Noriu pasitikėti tavimi, noriu pasitikėti bet kuriuo vyru ar žmogumi, kuris yra mano gyvenime. Būtent todėl mes ir negalim būti kartu. Negalim būti kartu, nes net ir tam, kad tavimi pasitikėčiau, turi mane nupirkti. Ar tikrai nematai nieko, kas su čia situacija būtų velniškai blogai? - atsidususi, moteris aiktelėjo, vos tik kava išsiliejo ant jos kelnių, ant švarko. Bene suurzgusi iš pykčio, beveik virsdama į Halką, moteris sužaibavo akimis. - Kokia kvaile mane laikai, jei manai, kad tipinis "oi, netyčia ant tavęs kažką išpyliau" triukas ant manęs suveiks? Dievaži, nors tikriausiai turėčiau abejoti savo sveiku protu, jeigu jau nusprendžiau čia ateiti. - puikiai suprasdama, kad negali tokia niekur eiti, Natalie nuėjo prie spintos Joaquin kabinete. Jeigu gerai jį pažinojo, čia turėjo kabėti bent keli pakaitiniai kostiumai ir keli pakaitiniai marškiniai - toks vyras kaip jis visuomet būdavo pasiruošęs. Radusi baltus marškinius, kurie kuo puikiausiai tiko bent jau trumpam prisidengimui, moteris nusimetė švarką ir kelnes, kurioms kliuvo daugiausiai. Drabužius sumetusi ant žemės, prisidengė kūną marškiniais, juos susegdama pakankamai, kad korsetas neatrodytų kaip bandymas jį suvilioti. Priėjusi prie durų, rudaplaukė jas pravėrė pakankamai, kad galėtų iškišti galvą ir kreiptis į Joaquin asistentą. - Bet kokį drabužį, XS dydžio. Suknelę, kelnes ir bliuskutę - nesvarbu. Kitoje gatvės pusėje yra drabužių parduotuvė, eik tiesiai ten. Ir dievaži, paskubėk. - pamojusi ranka, Portman grįžo atgal į kabinetą, prieš tai užtrenkdama duris su tokiu garsu, kad stiklai jose net ėmė virpėti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 51
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Kv. 05 17, 2018 8:31 pm

-Dievaži, kodėl tau reikia šitaip sutirštinti spalvas. Niekad neketinau ir neketinu tavęs nusipirkti, juk neištiesiau tau čekio, nepervedžiau dešimties tūkstančių, kad tavo sąskaita nebūtų tokia tuščia, nedariau absoliučiai nieko dėl ko galėtum mane kaltinti. Turėjau visas galimybes tau įkišti pinigų, bet nė velnio to nepadariau, vietoj to, sudariau tau darbo pasiūlymą, kuriame užmokestis atitinka tavo sugebėjimus ir ketinau pinigus sumokėti, tuomet, kai būtum atlikusi savo darbą nei anksčiau, nei vėliau. Tai, kad turiu šaltinių kaip patikrinti žmonių sąskaitas, dar nereiškia, kad noriu tave kontroliuoti. Net jeigu ir norėčiau, nesugebėčiau, nes dievaži esi visiškai nepakenčiama, su tavimi neįmanoma susitarti, kad ir ką daryčiau. Visuomet tau netinka viena arba kita ir kaip man po velnių suprasti ko tu iš tiesų nori? Ką tu nori, kad tau pasakyčiau? Ką nori, kad padaryčiau? Aš stengiuosi bent jau kažką daryti, nes sakei, kad mūsų santykiai man visai nerūpi. Natalie, ar tu bent supranti, kad jeigu tik norėčiau, galėčiau turėti bet kurią, tačiau ar matai tą bet kurią aplink mane, ar po galais stengiuosi, kad ta bet kuri mane pamiltų, kad bent vienas žmogus mane nuoširdžiai mylėtų? Tu stovi priešais mane, tavęs aš noriu ir žinau, kad nori manęs, matau tai iš tavo akių, tačiau nepripažinsi to, kad ir ką daryčiau,-Joaquin kalbėjo greitai, jis buvo įniršęs ir tiesiog nebenorėjo būti geras, nebegalėjo tiesiog laukti, kol ji pagaliau nuspręs, kad galbūt verta vėl pabandyti. – Man tu rūpi, domėjausi tavo seserimis, nes maniau, kad tau gali būti įdomu, nedariau nieko, kas kaip nors tau pakenktų, nedariau to, kas galėtų tave palenkti į vieną arba kitą pusę aš tiesiog pasidomėjau, nes man pačiam buvo įdomu. Jeigu būčiau norėjęs tave kontroliuoti būčiau joms pranešęs apie tavo egzistenciją, būčiau jas atskraidinęs, kad galėtum su jomis susitikti, būčiau sumokėjęs tau krūvą pinigų, tačiau nieko panašaus nepadariau. Kontrolė yra tuomet, kai neleidi kitam gyventi, o aš tau niekaip netrukdžiau, nesusisiekiau jokiais būdais iki vakar, kuomet man tikrai reikėjo pagalbos,-žodžiai vis pylėsi ir pylėsi, Rafael paprasčiausiai nebegalėjo sustoti.
-Kodėl tu viską kitaip interpretuoji, nejau manai, kad būčiau sudaręs šią sutartį, jeigu žinočiau, kad kada nors norėsiu kitos. Ar manai, kad taip suknistai rizikuočiau viskuo ką sukūriau, jeigu nežinočiau, kad noriu tavęs visam gyvenimui. Ir po velnių, galbūt tai kvaila užgaida, galbūt tavimi susižavėjau, nes buvai pirma, kuri mane išdulkino po septynerių metų, o galbūt kažkur giliai viduje jaučiu, kad tu esi ta, kurios man reikėjo visą laiką, kurios pasirodant laukiau tiek metų. Tu mane taip erzini, einu dėl tavęs iš proto, o tu įsikibai už tos klaidos ir nebenori pasileisti,-vyras bene suurzgė, nueidamas prie durų ir jas atplėšdamas. – Nepirk jai jokių drabužių, tegul pasikankina, nusipelnė,-laimei, spėjo tai ištarti kaip tik tuomet, kai jos asistentas ruošėsi išeiti. Tas vaikinas vertino darbą, todėl sustingo ir grįžo į vietą. Joaquin jau norėjo kažką pasakyti, tačiau jo ranka ir vėl ėmė trūkčioti, tik šįkart tai labai greitai nesibaigė. – Suknisti vaistai,-tyliai sušnypštė, atplėšdamas stalčių ir ištraukdamas buteliuką iš kurio iškratė dvi tabletes ir nurijo jas be vandens. Bent jau dabar turėjo pasidaryti aišku, kad jis tikrai nežaidė kvailo žaidimo, kuomet apipylė jos drabužius. –Nematau problemos, kodėl negalėtum pabūti ir šitaip, juk mačiau kur kas daugiau nei tai,-vyras vyptelėjo, o tuomet nusisuko, ranka dar šiek tiek trūkčiojo, tačiau jis jau buvo beveik pripratęs prie tokio skeveldrą šalinančių vaistų šalutinio poveikio.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
nu šiap
avatar
nu šiap
Pranešimų skaičius : 47
Likes : 0
Join date : 2018-05-09
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   Kv. 05 17, 2018 8:52 pm

Natalie žinojo kokia yra tikroji situacija, bet noras sumėtyti pėdas buvo nenumaldomas. Todėl ji sukryžiavo rankas ant krūtinės, aiškiai ketindama pulti dar kartą. - Neapsimetinėk tokiu suknistai nekaltu. Nenustebčiau, kad pats ir nutekinai visą tą informaciją, pats ir paskleidei gandus, kad galėtum prie manęs priartėti, kad galėtum mane susigrąžinti. Žinojai, kad negrįžčiau, jeigu nebūtų taip suknistai svarbu, todėl tikriausiai paleidai tą gandą ir tuomet puolei vaidinti auką. Todėl ir nenori priimti nei vieno rimto sprendimo, tiesa? Nenori parodyti visuomenei Izabelės, nenori ir pasisakyti apie tai, kad nieko neprisimeni. Vietoje to, mieliau padarytum tai, ko ir norėjai - vestum mane, apsimesdamas, kad toks sprendimas yra priimtas grynai dėl to, kad nustelbtume skandalą. Dievaži, aš tokia kvailė, neturėjau čia eiti. - užmerkusi akis, apsimesdama, kad visur aplink mato sąmokslą ją įkalinti, Natalie sukrito kėdėje, užsidengdama rankomis akis. - Kaip nesupranti, po velnių, todėl niekas tavęs ir nesugeba mylėti. Visus nori valdyti, kontroliuoti. Net Izabelę, sakai kad ją myli, bet iš tiesų laikai ją narvelyje tik pats sau, pamiršdamas faktą, kad tikrieji jos tėvai jos ieško, kad jie apie ją galvoja, kad nori ją susigrąžinti. Slepi ją ne dėl to, kad nori jai tinkamos vaikystės. Slepi, nes esi suknistas savanaudis. Naudojiesi mano silpna vieta, mano pažeidžiamumu, kad valdytum ir mane. Po velnių.. - Natalie papurtė galvą. Pastaroji monologo dalis tikrai nebuvo planuota, o ir labai galinti pakenkti, bet dabar tai nebebuvo svarbu. Natalie buvo supykusi, ji buvo suerzinta. Ir tikriausiai tam tikra prasme norėjo pamatyti tikrąsias jo emocijas, tikrą kovą. Tikriausiai būtų ir susimušusi, kraujas taip labai virė.
Galbūt tai buvo tiesiog kvailas noras jį įsiutinti. Išprovokuoti. Galbūt tai buvo tas užsislėpęs keršto troškimas, kuris degė kaip ugnis kiekvieną sekundę, kiekvieną jos egzistencijos akimirką. Galbūt tai buvo paaugliškas užsispyrimas. O gal tiesiog principai, gal tiesiog toks buvo jos charakteris. Bet nepaisant visko, nepaisant visų priežasčių, kodėl ji galėjo taip pasielgti, moteris nusprendė apie tai negalvoti. Nebuvo svarbu kodėl tokia idėja užgimė galvoje. Bet Natalie kilstelėjo rankas ir lėtai, žiūrėdama tiesiai jam į akis, suvėlė sau plaukus. Atbula ranka prisiglaudusi sau prie lūpų, tarsi klausdama "koks tavo ėjimas, mm?", ji lėtai persibraukė skruosto link, ištepliodama lūpdažiu odą. Kol kas galbūt jam nebuvo aišku kodėl reikalingas toks žaidimas, bet tuomet Phoenix ėmė lėtai segiotis marškinių sagas. Kreivai. Buvo užmetusi akį į etiketę - žinojo kokie jie prabangūs, jie lipo prie kūno tarsi šilkas, o tada moteris paėmė kraštus ir medžiagą įplėšė, nenustodama šypsotis. Baigusi savo nedidelį vaidinimą, kilstelėjo antakį ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. - Labai stipriai rekomenduoju pasakyti jam eiti ir nupirkti tuos suknistus drabužius. Nes dievaži, aš neturiu ką prarasti ir gali būti ramus, kad taip atrodydama išeisiu iki manęs laukiančio taksi, papozuodama visiems tiems lauke laukiantiems žurnalistams. Bet tu turi ką prarasti. Sekso skandalas tavo situacijoje atrodytų velniškai prastai, nemanai? Kol žmonės laukia atsakymų, tu kruši kažkokią moterį. Neskamba labai gerai, sakau kaip komunikacijos specialistė. - atsidususi caktelėjo liežuviu, skėstelėdama rankomis.
- Tai gal malonėtum paprašyti suknelės? Tiesa, moki tu. Esi man skolingas už kostiumėlį. - vyptelėjo. Nusekė akimis jo vaistus. Nemėgo matyti jo tokio - negalinčio kontroliuoti savęs paties, negalinčio kontroliuot savo kūno. Tai per daug priminė skaudžius laikus - skaudžius jai, jam, skaudžius ir judviejų santykiams. Moters kūnas įsitempė ir ji nusisuko, nenorėdama to stebėti. Viskas kažkodėl buvo per daug artima, per daug skaudu, per daug jautru. Nepaisant to, kad praėjo daugiau nei septyneri metai. Ir tikriausiai tai nederėjo prie viso to žaidimo, kurį Natalie žaidė ką tik, bet ji tiesiog negalėjo nepaklausti. - Ar čia vienintelis pašalinis poveikis? - kiek nedrąsiai pasiteiravo, žvelgdama pro langą, bet net nepasisukdama į Joaquin. Bijojo atsakymo. Turėjo įtarimą, kad tai, kas kažką tirpdė smegenyse, galėjo turėti ir kitų, labai baisių poveikių, apie kuriuos Joaquin galėjo nenorėti kalbėti.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Phoenix Corp   

Atgal į viršų Go down
 

Phoenix Corp

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Dangoraižis-