Share | 
 

 Home

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
avatar
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
Pranešimų skaičius : 828
Likes : 118
Join date : 2013-04-18
Age : 29
Nationality : German
Job : Clairvoyant
RašytiTemos pavadinimas: Home   Pir. 08 20, 2018 12:53 pm



[You must be registered and logged in to see this image.] [You must be registered and logged in to see this image.]
Skin to skin Breathe me in
Feeling your kiss on me Lips are made of ecstasy I'll be yours for a thousand nights a thousand lights

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
avatar
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
Pranešimų skaičius : 828
Likes : 118
Join date : 2013-04-18
Age : 29
Nationality : German
Job : Clairvoyant
RašytiTemos pavadinimas: Re: Home   Pir. 08 20, 2018 2:33 pm

Kai Martin atėjo pas jį į miegamąjį ir pasiūlė susitikti su buvusia aukle, galbūt kartu ten nuvažiuoti ir tai lyg ir būtų jų pirma kelionė kartu, Marco, žinoma, išsišiepė. Jam buvo smagu galvoti, kad jis kažkam rūpi, kad kažkas nori su juo važiuoti ir būti kartu. Jie tikriausiai galėtų vykti bet kur, Reus vis tiek būtų be galo laimingas. Tad dabar jis tik sėdėjo išsišiepęs, o paskui įsitempė Martin pas save į lovą ir jį pabučiavo.
- Žinoma, tai puiki mintis. Galėtume pas ją nuvykti. Kelioms dienoms. Tik man darbe reiktų truputi padirbėti, nes kažkaip apsileidau visai. O pinigai ant medžių neauga,- prasitarė jis. Mat dabar kelios dienos atkris dėl vestuvių, o paskui Reus galės sau dirbti į valias,- sutariam taip. Kada tu turėsi laisvesnes dienas, po kokio mėnesio, tada ir išvažiuosim, gerai? Dabar truputi pasistengsiu padirbėti, kad paskui nereiktų galvoti apie pinigus,- šyptelėjo jis ir vėl pakštelėjo į lūpas vaikinui,- Martin, tu neįsivaizduoji, kaip gera šalia savęs turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti,- Marco pradėjo atvirauti,- žinau, kad mes pažįstami neilgai, bet jaučiuosi, lyg tave žinau visą gyvenimą. Ir tikrai, nebijau nieko - nei savo tėvų, nei visuomenės, nei draugų, kurie neaiškų, ką po kelių dienų pamanys, kai tave pamatys. Tikiuosi, kad ir kas nutiktų, tu nekreipsi dėmesio ir turėsi omenyje, kad man labai patinki. Tai ir yra svarbiausia,- nusišypsojo jis ir vėl pakštelėjo jam į lūpas, o paskui atlėkė Milan, kuris jau kvietė juos abu eiti pažaisti kartu. Vaikinai atsiduso, bet sutiko, ir taip jie praleido tą vakarą.
Kitą dieną Reus nuo devintos ryto iki pat septynių vakaro praleido darbe. Reikėjo tikrai pasitempti, mat dėl asmeninių priežasčių jis tą savaitę retai ten rodydavosi. Bet kai jis yra pats sau viršininkas, tai nelabai turėjo prasmės. Bet tą dieną jis tikrai padirbėjo ir nemažai, o paskui visą kitą perkėlė į pirmadienį. Grįžęs vakare namo jis paruošė vakarienę trims, o paskui nieko padoraus ir nenuveikė, mat rytoj, 10 valandą, jau reikės išvykti į vilą prie jūros kranto, kurioje ir vyks David ir Paul vestuvės.
Ryte jie pabudo dar prieš žadintuvą. Tiek Martin, tiek Marco dar pasivartė lovoje, o paskui ėmė ruoštis - reikėjo ir iki dušo nueiti, paskui ir susitvarkyti ir įlįsti į itin gražius kostiumus. Marco prigriebė kvietimą, kurį buvo gavęs, o David jau seniai pasakė, kad ateis ne vienas. Geriausias draugas labai apsidžiaugė, kad pagaliau Marco kažką turi šalia savęs ir parašė, kad nesulaukia, kada jie susipažins. Prieš dešimtą jie paliko butą, taip pasakę Milano, kad jis nerengtų vakarėlių ir nieko nesugalvotų padaryti nelegalaus, dėl ko Reus paskui gautų į kailį nuo policijos. Vaikas prižadėjo būti geras, bet jie vis tiek kažką įtarė, bet daugiau nieko nepasakė, tik sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kelionė trūko pusantros valandos, kol pagaliau jie pasiekė nuostabią vilą, kurioje ir vyks pobūvis. Reus išlipo iš mašinos, padavė raktelius vaikinui, kuris jo automobilį kažkur pastatys, o tada priėjo prie kito žmogaus, parodė jam kvietimą ir jie buvo įleisti į vilą. Iki ceremonijos buvo likęs pusvalandis, tad jis norėjo susirasti kažką pažįstamo. Pirmiausia jis pamatė Paul tėvus, pamojavo jiems, o tada pastebėjo Ben su savo žmona, Bryson su savo panele, Zeke, kaip visada, ateina vienas į vestuves, mat visi žino, koks kazanova jis yra, o prie jų stovėjo ir David, kuris truputi jaudinosi, tą tikrai Marco galėjo pastebėti. Ir štai, prie jų prisijungė dar vienas pabrolys, ir tikrai ne vienas.
- Maaaarcoooo! - Zeke pamatęs vaikiną priėjo pasisveikinti, o tada visi atitinkamai padarė tą patį. Po kelių akimirkų visų žvilgsniai nukrypo į Martin, tad Reus nieko nebeliko, tik pristatyti vaikiną.
- Čia Martin, mano
plus one šiandien,- pažvelgęs į vaikiną, Marco išsišiepė,- David, aš tikrai atsiprašau, kad taip vėlai pasakiau, kad ateisiu ne vienas...
- Marco, baik, viskas gerai. Džiaugiuosi, kad esi ne tradicinės pakraipos, labiau Zeke erzinsim,- išsišiepė vaikinas taip pažvelgdamas į draugą.
- Ak, erzins mane mūsų
virgin boy tik jau nereikia,- pavartė akis jis, o Reus tik šyptelėjo.
- Na, iš tikro... - Marco nebaigė sakyti sakinio, visi aplinkui suprato, ką jis norėjo pasakyti.
- Omg Reus you did it?? - Bryson prilėkė draugo apkabinti ir visi, kaip kokie idiotai, ėmė šokinėti ir sveikinti draugą, kad jis pagaliau su kažkuo mylėjosi. Iš tolo jie priminė mokyklinukus, bet jau tokie buvo jų santykiai - laisvi ir ypač geri, kad Reus prie savo draugų jautėsi puikiai.
- Paul išgirdęs pamiš. Mes lažinomės, ar iki savo trisdešimto gimtadienio tu pasimylėsi, tai va, laimėjau,- David išsišiepė, o tai tikrai nukreipė dėmesį nuo to fakto, kad po mažiau negu pusvalandžio prasidės vestuvių ceremonija. Tada jie dar dešimt minučių pakalbėjo ne tik apie Marco ir kokia poza jis varė, bet ir apie visus kitus. Likus dešimt minučių visiems buvo paliepta susėsti arba sustoti į savo vietas. Reus, kaip pabrolys, turėjo atvesti vieną iš pamergių ir stovėti šalia David, kuris jau vaikštinėjo priekyje ir nervinosi. Marco, kaip geras draugas, vis tiek nusprendė prie jo prieiti ir padėti nusiraminti.
- Dave, paklausyk manęs,- suėmęs vaikiną ranką, Marco šyptelėjo,- viskas bus gerai. Aš
matau kad jūs būsit laimingi. Nėra dėl ko nervintis. Paul yra vienintelis tau,- nežinojo, ar tokie žodžiai padėjo jaunikiui, bet jis atrodė dėkingas. Marco vėl pasuko eiti atgal, o kai pamatė sėdint Martin prie svečių, sustojo pasikalbėti ir su juo,- kaip jautiesi? - paklausė jis vaikino, o kai jis linktelėjo ir šyptelėjo, kad gerai, Reus pakštelėjo jam į lūpas ir vėl nuėjo atgal į savo vietą. Po kelių minučių ceremonija prasidėjo. Pirmiausia, kaip ir buvo įprasta, pradėjo pabroliai ir pamergės, o tada pasirodė ir Paul, kurį lydėjo abu tėvai. Tai buvo gana miela. O tada prasidėjo oficialioji dalis, advokatas kažką kalbėjo apie meilę ir tai, koks svarbus yra atvirumas, o kol jis kalbėjo, Marco žiūrėjo į Martin ir negalėjo nesišypsoti. Ar gali būti, kad jis bus tas vienas jam?


[You must be registered and logged in to see this image.] [You must be registered and logged in to see this image.]
Skin to skin Breathe me in
Feeling your kiss on me Lips are made of ecstasy I'll be yours for a thousand nights a thousand lights

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
avatar
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
Pranešimų skaičius : 1914
Likes : 56
Join date : 2013-03-26
Age : 22
Nationality : Dutch
Job : Stripper
RašytiTemos pavadinimas: Re: Home   Pir. 08 20, 2018 6:31 pm

Vis dėlto iš Martin idėjos nebuvo pasityčiota. Marco tuoj pat pradėjus galvoti, kada geriausia iki tos moters nuvažiuoti, vaikinas tik išsišiepė, meiliai prisiglaudė prie Reus krūtinės ir, tyliai atsidusęs, tik palingavo galva, parodydamas, jog, taip, pritaria viskam, ką tik Marco bepasiūlys.
Vos kelios dienos ir jau reikėjo ruoštis vestuvėms. Ko gero, Martin dėl jų nerimavo labiau nei bet kas kitas. Jis jautė, jog vis dar turi tą keistą baimę būti apsuptam žmonių. Tarsi tik ir lauktų, kol iš jo tuomet pradės tyčiotis, užgaulioti, apkalbinėti, pirštais badyti... Bet, aišku, suvokė, kad visa tai tikrai nerealu, nes, visų pirma, mažiausiai tose vestuvėse Martin kam nors rūpės, o antra, niekas jo ten nepažįsta, tad, išties, vaikinas gali jaustis saugiai. Na, o jei visgi baimė pakirstų koją, Martin buvo įsitikinęs, kad Reus leis jam įsikibti į ranką ir pamažu nusiraminti.
Vaikinai pakankamai greitai susiruošė, persirengė, pagriebė iš anksto nupirktą dovaną jaunavedžiams ir, atskaitę Milan ilgiausią paskaitą, kad tik vaikas nieko neprisidirbtų, neskubėdami išvažiavo iš namų. Kelionė truko pusantros valandos, per kurią Martin spėjo ir supanikuoti, ir snūstelėti. Kai pagaliau automobilis sustojo priešais puošnią vilą, vaikinas jautėsi stebėtinai išsunktas ir vargiai randantis energijos visas šias vestuves ištverti. Visgi jis nutaisė mandagią šypsenėlę, išlipo iš mašinos ir paskui Marco nukiūtino vidun, be perstojo dairydamasis. Iškart Reus surado savo draugų grupelę, ir Martin nuoširdžiai nustebo, kai buvo visiems jiems pristatytas. Jis savo didžiulėmis, siaubo kupinomis zuikio akimis nužvelgė į jį spoksančius vyrukus ir vos ne vos rado pakankamai drąsos ištiesti ranką arčiausiai stovėjusiam vaikinui. Šis nedelsdamas ją paspaudė ir pareiškė esąs David. Kurį laiką Martin tik tylėdamas, ir baugščiai svyruodamas nuo vienos kojos ant kitos klausėsi vaikinų pokalbio, o Zeke kandžiai pareiškus, jog neturi jis ko pavydėti tokiam nepatyrusiam, kaip Reus, nesusilaikė neprunkštelėjęs. Martin norėjo įsiterpti, jau beveik žiojosi ką nors pasakyti, bet Marco pats su situacija susitvarkė ir po kelių sekundžių visi suaugę vyrai, kaip vidurinės mokyklos paaugliukai, pradėjo šokinėti ir džiugiai spygčioti išgirdę tokias naujienas. Martin nejučia liko nustumtas šalin, bet jis, tiesą sakant, dėl to net ir nepyko. Tik suklapsėjo akimis, nesupratęs apsižvalgė, o po to vėl įsistebeilijo į Marco.
Po keliolikos minučių jau visi rinkosi ceremonijai. Martin kadangi nebuvo viso to dalis, susirado laisvą vietą tarp žiūrovų ir, nepaisant to, kad jaunavedžiai tikrai buvo įspūdingai gražūs bei spinduliuojantys laime, Garrix žvilgsnis taip ir liko užstrigęs tik ties Reus. Klausydamasis advokato ramios kalbos apie meilę ir jos prasmę, Martin negalėjo nesišypsoti. Tarsi jo žvilgsnį pajutęs, Marco po kelių sekundžių atsisuko ir pažvelgė į jį. Garrix pasinaudojo proga, išsišiepė, kaip vaikas (kaip Milan), kilstelėjo rankas ir sudėjo pirštus taip, kad susiformuotų širdutė. Išdidžiai parodė ją blondinui, po to sukrizeno ir, stebėdamas kaip jis rausta, pagaliau pajėgė sutelkti dėmesį į sutuoktinius. Jie skaitė savus įžadus ir nors David tik vieną po kito mėtė juokelius, Paul pašnekėjo tikrai iš širdies, sugraudindamas beveik kiekvieną atėjusį. Galiausiai jie apsikeitė žiedais, prisiekė amžiną meilę ir, advokatui paliepus, pasibučiavo. Martin, pasekęs visų pavyzdžiu, pakilo ant kojų ir pradėjo ploti jaunavedžiams, o vėliau kartu su visais sugrįžo prie vaišių stalo, kur pabroliai pasakė keletą tostų, pasityčiojo iš jaunikių, o tuomet pagaliau įniko į maistą ir gėrimą. Kažkuriuo momentu Marco visgi buvo atitrauktas šalin atlikti pabrolio pareigų, tad Martin prie stalo liko vienas. Stengdamasis nepanikuoti vaikinas toliau ramiai kramsnojo gautą vištieną, tačiau kai išgirdo kažkieno balsą šalia, vis tiek krūptelėjo.
- Tai kiek tau metų? - Martin pakėlė akis ir atpažino Zeke.
- Man dvidešimt dveji, - tyliai sušnarėjo Garrix, nusišluostydamas lūpas servetėlę ir atsisukdamas į pašnekovą, kad visgi pasirodytų mandagus.
- Mhm, o ką veiki gyvenime? - vyptelėjo vyrukas.
- Šiuo metu studijuoju slaugą ir dirbu... er... vienam klube, - atsakė Martin, jau pradėdamas jaustis nesmagiai. Staiga gerklę veržianti varlytė pradėjo keistai dusinti, kaktą išmušė šaltas prakaitas.
- O jūs su Marco ilgai kartu? - pasiteiravo jis ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Tai prilygo aiškaus dominavimo pokalbyje išraiškai. Zeke tarytum padidėjo, iškilo virš Martin, o pastarasis tik dar labiau susigūžė, nežinodamas, kaip susitvarkyti su šitokiu tardymu.
- Neilgai... - Garrix prikando lūpą, - bet jis matė mudviejų ateitį kartu, tad, manau, tai tikra, - tarsi save nuramindamas meiliai pridūrė Martin ir išdrįso pažvelgti į Zeke. Jis neatrodė patenkintas.
- Mhm, - sumykė jis, - žiūrėk, angelėli... Marco yra vienas iš mano pačių geriausių draugų ir aš tik noriu įsitikinti, kad jis neįsimylėjo to, ko nereikia. Jeigu sužinosiu, kad jį įskaudinai, ar kad sieki tik jo pinigų gauti, patikėk, susirasiu, kur gyveni, ir nudirsiu kailį, - Zeke grėsmingai palinko artyn, o Martin net perbalo iš baimės. Norėjo atsakyti, užtikrinti, jog Reus pamilo ir tikrai ne dėl pinigų, tačiau isterija užgniaužė gerklę. Vaikinas tik apsiašarojo, o pavienėms ašaroms pradėjus tyliai varvėti skruostais, Zeke, regis, visiškai supanikavo.
- O siaube. Ne. Ne, prašau, ramiai. Mažuti, po galais, Marco mane užmuš, - jis pradėjo graibstyti servetėles nuo stalo, grūsti jas Martin į saują bei vaikiną glėbesčiuoti, kad tik šis nusiramintų. Vis dėlto šįkart Zeke sausas iš balos neišlipo. Kad ir kaip Garrix stengėsi kuo greičiau susitvardyti, Reus jo liūdesį tarytum iš toli pajuto ir lyg koks apsauginis bokštas tuoj pat išdygo tarp jo ir Zeke. Martin iškart apglėbė vaikino liemenį ir įsikniaubė į jo tamsų kostiumą, trokšdamas bent trumpam pasislėpti nuo svetimų akių, nes, tikrai, šioji menka emocionali scena neliko nepastebėta.


 [You must be registered and logged in to see this image.] [You must be registered and logged in to see this image.]
When there's madness, when there's poison in your head When the sadness leaves you broken in your bed I will hold you in the depths of your despair
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
avatar
I tried to embrace my inner child today and the little asshole bit me
Pranešimų skaičius : 828
Likes : 118
Join date : 2013-04-18
Age : 29
Nationality : German
Job : Clairvoyant
RašytiTemos pavadinimas: Re: Home   Št. 09 15, 2018 8:20 pm

Vestuvių ceremonija, kaip ir buvo tikėtasi, tikrai buvo nuostabi. Kai du žmonės tikrai myli vienas kitą, visas grožis ir būna jų meilė, o ne kokie šou ar tobulas maistas. Reus šiandien turėjo keletą kitų vaidmenų, todėl daugiausia jis atlikinėjo būtent tai - sakė kalbas, pristatinėjo kvailus vestuvių žaidimus, keliems svečiams pasakė, kokia bus jų ateitis (ne tikrai, o tik taip, juokingai), kol galiausiai visa programa pasibaigė ir jis galėjo susirasti Martin ir būti su juo. Bet nespėjo to padaryti, kai David prisitraukė jį prie savęs ir broliškai apsikabino.
- Marco, aš taip džiaugiuosi kad tu čia,- žinoma, jis jau buvo nemažai išgėręs, nes dauguma žaidimu buvo su alkoholiu,- savo vestuvių tikrai neįsivaizduočiau be tavęs,- vos ne vos sudėliodamas žodžius jis kalbėjo su Reus, o kai David suprato, kad vokietis jo nebeklauso, o kažką pamatė, net jaunikis sunerimo. Po kelių akimirkų prisistatė ir Paul. Marco matė, kaip jie paklius į automobilio avarija. Nieko blogo nenutiks, tiesiog jaunikiai nespės į savo skrydį ir liks be medaus mėnesio.
- Žiūrėkit, šiandien nevažiuokit pro Backmain gatve. Apsukit ratą. Anksčiau išvažiuokit link oro uosto. Tik ne pro tą gatve. Supratot? - paklausė Reus, jaunikiai abu linktelėjo, o tada jis išėjo ieškoti Martin, mat reikėjo pasiguosti, kad jaunikiai nebespės į skrydį. Bet kai priėjo prie jo, pastebėjo, kad kažkas ne taip. Jo mažutis buvo apsiverkęs, Zeke stovėjo šalia ir net nežinojo, ką daryti, o vos tik Marco pasirodė, Martin prisiglaudė į jo.
- Klausyk, aš pats galiu gyventi savo gyvenimą, man nereikia jokių auklių...
- Žinau, Marco, aš tik norėjau...
- Aš žinau, ką tu norėjai, Zeke. Ačiū, tikrai, bet jeigu ir pridarysiu klaidų gyvenime, tai bus mano klaidos. O Martin tikrai nėra viena iš jų,- praėję kartu pro Zeke, vaikinai išėjo iš pagrindinės patalpos į kiemą. Jis taip pat buvo nuostabiai papuoštas. Reus žinojo, kad vaikinui reikia gryno oro. Jie prisėdo ant suoliuko lauke,- Martin, aš labai atsiprašau. Jie niekada nematė manęs su kažkuo, ką aš mylėčiau. Ir tai visus trikdo, taip, bet jie pripras. Ir supras, kad tu ten musės negalėtum nuskriausti,- šyptelėjo Reus ir pakštelėjo vaikinui į lūpas. Žinoma, vos tik jie grįžo į patalpa, nes prasidėjo šokiai ir Martin pasijautė šiek tiek geriau, Reus tik tada suprato, kad teoriškai pasakė, kad jį kaip ir myli. Bet jis tikrai tau jautėsi. Ir tokio jausmo į nieką nekeistų. Dabar vaikinai gana smagiai šoko, paskui vėl nuėjo pavalgyti, truputi ir išgėrė, bet kai Marco nemėgo daug gerti, liko pakankamai blaivus. Po kiek laiko jie išlydėjo jaunikius į kelionę, o paskui kas nors galėjo skirstytis, kas norėjo dar galėjo pasibūti. Marco su Martin dar valandą ištempė, o paskui nusprendė, kad ne, viskas, reikia važiuoti namo. Buvo po vidurnakčio, jie išsikvietė taksi ir grįžo į namus. Marco norėjo atsirakinti duris, bet pamatė, kad jos atrakintos.
- Mes juk užrakinom duris, tiesa? - paklausė jis Martin, o paskui atidaręs jas, užėjo į vidų. Jau stovint koridoriuje buvo galima girdėti lėtą muziką ir matyti, kad svetainėje dega šviesa. Po kiek laiko Marco užuodė ir smilkalus. Kas čia vyksta? Abu vaikinai nuėjo į svetainę ir rado Milan besilaižanti su kažkokia, vyresne už jį, mergina. Ji pati pirma pamatė du naujus žmones kambaryje ir greitai į tai sureagavo.
- Milan, kas čia per...? Ar čia ne tavo namai? Kas šitie žmonės? - paklausė ji dengdamasi savo nuogą krūtinę, mat jie jau tikrai gana toli buvo nuėję. Ir Marco dabar labai nenorėjo gadinti viso vakaro, o taip pat buvo geros nuotaikos, tai greitai pats nusilenkė prieš Milan, tą patį liepė padaryti ir Martin.
- Labai atsiprašome, pone Milan, kas sutrukdėme. Galbūt jums dar ko nors trūksta? Vandens, maisto, prezervatyvų? - paklausė Reus žiūrėdamas į vaikiną, kol jis aiškino, kad čia yra jo tarnai ir jis moka jiems. Dabar Milan juos paleido ir liepė jam netrukdyti. Marco su Martin linktelėjo ir užsidarė miegamajame kikendami. Vos tik tai įvyko, Reus gavo žinutę iš Paul - į lėktuvą jie spėjo ir jau laukia, kada jis pakils. Bet Reus tikrai matė, kad jie nespės. Tai vaikiną šiek tiek išmušė iš vėžių. Ar jis gali pakeisti ateitį? Ir taip, staiga jis pamatė, kaip jaunavedžiai mėgaujasi atostogomis Ispanijoje. Grįžęs į tikrovę, blondinas išsišiepė, o paskui prisitraukė Martin bučiniui ir pasiguldė jį į lovą - ne vien Milan gaus šią naktį.


[You must be registered and logged in to see this image.] [You must be registered and logged in to see this image.]
Skin to skin Breathe me in
Feeling your kiss on me Lips are made of ecstasy I'll be yours for a thousand nights a thousand lights

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
avatar
I may not love you the way you want me to but... I love you with all I have
Pranešimų skaičius : 1914
Likes : 56
Join date : 2013-03-26
Age : 22
Nationality : Dutch
Job : Stripper
RašytiTemos pavadinimas: Re: Home   Sk. 09 16, 2018 6:44 pm

Martin žiūrėjo į Zeke tarsi įbaugintas vaikas, pro pirštus žvilgčiojantis į pabaisą siaubo filme. Lyg ir norėjo pakelti galvą, iš mandagumo kalbant žvelgti į akis, tačiau jau nebedrįso. Ašaros riedėjo skruostais, Martin apatinė lūpa nenumaldomai virpėjo, jis tik spoksojo į servetėlių kalną savo rankose ir bergždžiai stengėsi nuo visko pasislėpti. Gerai, kad pačiu laiku pasirodė Marco ir apsaugojo jį nuo dar daugiau gėdos. Vaikinas nedelsdamas įsikibo į Reus ranką ir išskubėjo iš patalpos paskui jį.
- Viskas gerai, aš... suprantu, kad jie tik gero nori tau, - šniurkštelėjo Martin. - Nori įsitikinti, kad tikrai esu tavęs vertas, - nežymiai šyptelėjo jis. - Turbūt praleisiu likusį gyvenimą mėgindamas tai įrodyti, - beveik pozityviai pridūrė Martin ir nedrąsiai nusišypsojęs greitai pakštelėjo Marco į lūpas. Tai buvo tarytum bandymas išvengti kitos pokalbio dalies, kurioje Reus prisipažino Martin mylįs. Garrix tuo tarpu... nė iš tolo dar taip nesijautė. Taip, simpatija buvo, Marco jam tikrai patiko, ir galbūt būtų smagu su juo ilgą laiką kartu praleisti, bet...
meilė? Kol kas Martin negalėjo atsakyti tuo pačiu, na, o bereikšmio "myliu" mestelėti irgi nesinorėjo vien tam, kad nesijaustų toks šiknius. Pagal Garrix, viskas turėtų būti tikra.
Likusią dalį vestuvių puotos, žinoma, jie praleido kartu. Nuėjo pašokti (Martin kadangi šioje vietoje profesionalas, tai parodė, ką moka. Aišku, išlikdamas padorumo ribose), vėliau sugrįžo pavalgyti, išgerti, o tuomet, laikrodžiui beveik išmušus vidurnaktį, nusprendė, kad metas namo. Vis tiek jaunieji jau išvažiavo, jiems ten nelabai buvo, ką veikti, tad geriau net ir nešvaistyti laiko. Mieliau namie paslampinės, kokios veiklos susiras.
Visgi ko jie nesitikėjo, tai kad Milan svetainėje bus įsikūręs. Ir dar su kompanija. Vos įžengęs į kambarį Martin suvokė
sutrukdė, ir jau suko galvą, kaip čia atsiprašius išeiti, kai staiga toji mergiotė prašneko. Kad ir ką Milan jai prišnekėjo, dabar viskas pradėjo byrėti ir vos sutikęs brolio žvilgsnį, Martin suvokė, jog turi kažką daryti. Šįkart jį Marco aplenkė. Nusprendęs pavaidinti liokajų dalykiškai paklausinėjo, ar ko nors reikia, nusilenkė, Martin, iš paskutiniųjų stengdamasis nenusijuokti, padarė tą patį, o tuomet abu greitai nuskubėjo į miegamąjį. Tada jau Garrix nusikvatojo.
- Ką jis sau mąsto... - kvarktelėjo jis ir papurtė galvą. - Tas vaikas toks velnių priėdęs, - vyptelėjo vaikinas, puikiausiai prisimindamas, jog pats buvo ne kitoks. Vis dėlto, regis, šiąnakt Marco nenorėjo nertis į pokalbius apie praeitį. Jis, neleisdamas net susimąstyti, jau įsisiurbė į lūpas ir nuvertė Martin ant lovos. Na, šito vaikinas tikrai negalėjo atsisakyti. Galbūt jis vis dar pabūgo ir nepanoro leisti Reus išlikti viršuje, tačiau atvirkštinis variantas jam puikiausiai tiko ir, regis, Marco taip pat. Jie ilgai netruko įsijausti. Vos keliolika minučių ir karšti bučiniai virto gilių atodusių kupinomis glamonėmis...
Kitą rytą Martin pabudo pirmas. Na, arba gal Marco jau nemiegojo, tik šiaip voliojosi. Vienaip ar kitaip, Garrix nutipeno iki vonios, nusiprausė, apsirengė ir nusprendęs pasigaminti sau pusryčius, nužingsniavo iki virtuvės.
Tikrai nesitikėjo ten rasti tą Milan paną.
- Pagaliau. Ar čia tavęs reikia prašyti, kad valgyt padarytum? Aš čia neketinu knaisiotis, - ji mostelėjo ranka ir vėl įlindo į telefoną. Sprendžiant iš to, kad ji vilkėjo Milan marškinėlius, ko gero, vaikinukui anąnakt nuskilo.
- Žinoma, panele, - nusišypsojo Martin ir įmetė dvi batono riekes į skrudintuvą. Kol šie ten kaitinosi, pakepė du kiaušinius. Aišku, krūptelėjo, kai skrudinta duona iššoko laukan, patenkintas pertepė ją sviestu ir patiekęs šalia kiaušinienės ištiesė lėkštę merginai. Dar įpylė ir sulčių į stiklinę, bet mergiotė jų net nepalietė. Turbūt vėliau šiaip ar taip lėks į kokį Starbucks'ą. Kol nepažįstamoji valgė, Martin sau maisto susirado, o ilgai netrukus pasirodė ir Milan. Jis, net nežvilgtelėjęs į savo partnerę, tiesiog pradėjo šnekučiuotis su broliu, klausinėjo, kas gero vestuvėse įvyko ir taip toliau, ir panašiai, o toji pana, negavusi dėmesio, po kelių minučių tiesiog išėjo iš jų namų.
- Argi šitaip mandagu? - Martin suspaudė lūpas ir pažvelgė į brolį. Šis tik trūktelėjo pečiais.
- Ji buvo tragiška. Ir aš nešneku apie charakterį. Išsidrėbė kaip guminė lėlė ir atseit, Milan, tu viską padaryk, aš čia tik pagulėsiu, - pasiskundė vaikas ir suraukė nosį. - Čia gal aš turėjau džiaugtis, kad tokia, kaip
ji išvis man dėmesį rodo, ar ne? - prunkštelėjo jis ir papurtė galvą. Martin tik krizeno iš jo problemų. Iki kol jo krizenimo nenutraukė gautas elektroninis laiškas. Jis tik blykstelėjo telefono ekrane, bet Martin spėjo pamatyti, jog iš universiteto. Vaikinas sunkiai atsiduso ir visgi perskaitė, ką jame rašo. Tėvai jau beveik visus metus už mokslą nemoka, o tai, ką Martin susirinkdavo darbe, toli gražu nepadengdavo nė penktadalio reikiamos sumos. Jam reikėjo pinigų. Daug. Ir verkiant. Nes čia jau paskutinis priminimas apie nesusimokėjimą už mokslus, po kurio seks tiesiog išspirimas iš universiteto. Martin nerimąstingai prikando lūpą ir žvilgtelėjo į Milan.
- Vis dar problemos dėl pinigų? - paklausė brolis. Garrix tik linktelėjo. - Bet tu pažiūrėk, kokį turtingą berną įsitaisei. Man atrodo, jam ta suma kaip vandenėlis būtų. Paprašyk gi, - vyptelėjo Milan, apsidairydamas aplink.
- Negaliu tiesiog imti ir reikalauti iš jo pinigų, - susiraukė Martin.
- Tai... ką aš žinau. Gal turi kokių brangių daiktų? Parduok, susirinksi gal kelis šimtus, - toliau siūlė Milan, tačiau Garrix jau turėjo vieną idėją. Tai nebuvo pati tobuliausia idėja ir toli gražu ne pati šauniausia, bet... jis galėjo tiesiog
pasiskolinti iš Marco pinigus. Bent dalį reikiamos sumos. Vėliau grąžintų, vos tik pakankamai užsidirbtų. Tikrai. O jam nereikia apie tai žinoti... Turbūt vis tiek toks turtingas būdamas savo sąskaitos net ir netikrina...


 [You must be registered and logged in to see this image.] [You must be registered and logged in to see this image.]
When there's madness, when there's poison in your head When the sadness leaves you broken in your bed I will hold you in the depths of your despair
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
RašytiTemos pavadinimas: Re: Home   

Atgal į viršų Go down
 

Home

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: I aukštas-