Share | 
 

 Mr. France kabinetas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
~~♣~~
nu šiap
nu šiap
Pranešimų skaičius : 49
Likes : 21
Join date : 2017-09-16
RašytiTemos pavadinimas: Mr. France kabinetas   Pir. 09 10, 2018 7:45 pm

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
nu šiap
nu šiap
Pranešimų skaičius : 49
Likes : 21
Join date : 2017-09-16
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mr. France kabinetas   Pir. 09 10, 2018 8:41 pm

Kaip visada, Tan taip didžiavosi savo darbu, kad trūko, jog bylą, su ryškiu užrašu "nekaltas" išsikabinėtų ant kabineto sienų. Vaikinas jau gerą pusvalandį vartė puslapius vieną po kito ir glostė savo savimeilę, pats grožėdamasis, kaipgi sugebėjo iš tokios beviltiškos situacijos vyruką ištraukti. Šitas žmogelis garaže užmušė savo kaimyną, ir Tan tikrai per galvą vertėsi, kad įrodytų, jog tai netiesa. Na, o už gerus pinigus France tikrai buvo pasiryžęs bet kam. Klastojo duomenis, vogė ir slėpė įrodymus, ant kitų žmonių suvertė kaltę, nes, na... toks buvo jo darbas - bet kokia kaina apginti savo klientą. Net jei jis ir buvo visiškas šūdžius, tik kalėjimo ir tenusipelnęs. Vis dėlto Tan visko nepadarė vienas. Po jo padu paspausti dirbo ir du asistentai: Bonnie ir Frank. Įprastas žmogus turbūt seniausiai būtų iš darbo išėjęs ir pagrasinęs išduoti viską apie Tan nešvarius darbelius, tačiau šitie du tikrai buvo paspausti. Jie juk puikiai žinojo kaip Tan dirba, todėl galėjo neabejoti, jei tik jiedu prasitartų apie France poelgius, stulbinamai greitai taptų kokio nusikaltimo pagrindiniai įtariamieji ir nespėję net apsidairyti atsidurtų už grotų. O jei ne, Tan tikrai pasirūpintų išleisti į pasaulį visą tą informaciją, kuria pasinaudodamas šitiek laiko ir Bonnie, ir Frank šantažavo. Jie neturėjo kito pasirinkimo. Privalėjo su Tan dirbti. Ir jei iš pradžių tikrai jautėsi lyg padarę didžiausią savo gyvenimo klaidą, po kelerių metų pajuto galios skonį. Apgavystė, melai, nusikaltimai, kitų žmonių visiškas kontroliavimas? Anksčiau ar vėliau tai bet kam pradėtų patikti. Todėl dabar jau nei Bonnie, nei Frank nebesiskundė ir netgi tapo itin naudingais padėjėjais, nuolat pasiūlantys savų idėjų arba parūpindami kad ir pačiam Tan alibi, jeigu jau jis nuspręsdavo visko imtis pats. Ko, tiesa, jis dažniausiai nedarydavo, nenorėdamas teptis rankų (juk tam ir buvo Bonnie su Frank).
- Ei, rupužioke, dar ilgai maivysies, ar mes jau galim eiti? - iki šiol tik sienas ramstęs pagaliau prašneko Frank - rimto stoto vyras, itin grėsmingų bruožų, pikto veido ir seniausiai supuvusios širdies. Galbūt kadaise jis ir buvo geras žmogus, bet užteko penkerių metų su Tan ir visa jo sąžinė išgaravo. Frank dabar tebuvo itin naudingas pėstininkas France šachmatų lentoje.
- Man visiškai nusispjaut, ką jūs veiksit, - burbtelėjo Tan vis dėlto pakeldamas galvą nuo bylos ir pažvelgdamas į asistentus. Frank, kaip visada, stovėjo savo mėgstamiausioje vietoje - pačiame kabineto kampe, patogiai nugara atsirėmęs į sieną, rankas sukryžiavęs, koją šiek tiek sulenkęs ir kilstelėjęs. Bonnie, tuo tarpu, nedrąsiai stypčiojo aplink sofutę kitoje kambario pusėje, tarytum neapsispręsdama, ar turėtų prisėsti, ar geriau pastovėti ir nedarkyti kruopščiai supurentų pagalvėlių. Jeigu Frank buvo lyg pėstininkas, tai Bonnie, Tan manymu, prilygo karaliaus figūrėlei. Ji galbūt įsivaizdavo, kad yra stipriausia ir vertingiausia (ypač kai France tikrai su ja elgėsi gražiau nei su Frank), tačiau iš tikrųjų Bonnie didelės naudos neturėjo - ji viso labo tik slankiojo pirmyn ir atgal po įsivaizduojamą lentą, mėgindama neįkliūti kitiems į rankas. Tačiau, nepaisant viso to, Tan jos reikėjo. Ji kartais pasiūlydavo gerų idėjų, o net jei ir dirbdavo lėtai bei vangiai, Bonnie tapdavo eksperte, kai reikėdavo saugotis, slėptis arba bėgti. Na...
kaip karaliaus figūrėlė. Tuo tarpu, France, žinoma, buvo akivaizdi šachmatų lentos karalienės figūrėlė. Užsimaskavęs puošniu šydu, rodantis pasauliui, kad tėra kažkieno dešinioji ranka, tačiau iš tikrųjų yra suktas, galingas, negailestingas, vos keliais gudriais judesiais gebantis pašalinti kitus iš savo žaidimo. Tiksliai tokia buvo jų dinamika. Ir Tan net norėdamas negalėtų nieko pakeisti.
- Tai viso gero, gyvate, - murmtelėjo Frank ir ramių ramiausiai išėjo iš kabineto. Bonnie dar kelias akimirkas pastoviniavo. Lyg ir norėjo kažką pasakyti, bet po to vis tiek tik nedrąsiai išslinko laukan. Tan patalpoje liko vienas. Pagaliau nustojęs grožėtis savo darbais jis bylą užvertė ir tvarkingai nunešė ją į menką archyvą, padėjo, užrakino šalia kitų. Iki šiol jis buvo prašolęs tik dvi bylas. Ir būtent jas Tan ir buvo pasikabinęs ant sienos. Kaskart į jas pažvelgęs France susinervindavo ir kone susigėsdavo, tačiau tai būdavo pati veiksmingiausia motyvacija: daryti
viską, kad tik šalia tų dviejų "kaltas" antspaudų neatsirastų trečias. Ir tai tikrai veikė. France sėkmingai lipo kitiems per galvas ir ilgai netrukus tapo geriausiu advokatu visoje valstijoje.
Tradiciškai, po įveiktos bylos, Tan išsitraukė viskio butelį ir įsipylė jo šiek tiek į stiklinę. Tikrai neplanavo nusigerti - France buvo vienas tų, kurie manė, jog prisilakti iki žemės graibymo buvo tiesiog neetiška, neestetiška ir gryniausias nebrandumo bruožas - tačiau keli gurgšniai padėti tašką šiam nuostabiam vakarui buvo pats tas. Tan neprisėdo ant kėdės, jis stabtelėjo prie lango ir įsistebeilijo pirmiausia į judrią gatvę apačioje, o po to - į priešaky atsiveriančią miesto panoramą. Prieš aštuonerius metus, kai pirmą kartą įžengė į šią kontorą, Tan tikrai pasijuto priblokštas kasdien matydamas
tokius vaizdus, bet po tiek laiko nuostaba išblėso. Dabar tai atrodė tarytum eilinis žavus peizažas. Tan turbūt net negalėtų nuspręsti, ar miestas atrodo gražiau naktį, kai tamsoje žybsi įvairiausios spalvos, ar dieną, kai gatvėse mirguliuoja žmonės ir mašinos.
Kai Tan ketvirtą kartą kilstelėjo stiklinę prie lūpų, jo telefonas, paliktas ant stalo krašto, sudrebėjo, pranešdamas apie skambutį. Jam, aišku, skambino vienas iš artimiausių draugų - Karamo. Ko gero, jau išgirdo apie Tan sėkmę ir norėjo pasveikinti. Visgi šįvakar France nebuvo nusiteikęs pokalbiams. Be to, dar jautėsi pernelyg perpildytas neigiamos energijos, o jos draugams rodyti tikrai nenorėjo. Jo artimiausių draugų ketvertukas turbūt net ir nematė šitokios brutalios Tan pusės. Jie
nutuokė, ką France dirbdamas kartais iškrėčia, tačiau į tuos reikalus nesikišo. Tuo jiems geriau. Turbūt jei sužinotų, kokia bjaurastis Tan iš tikrųjų kartais gali būti, ilgai netruktų susikrauti daiktus ir išvis dingti iš miesto. Na, o France to tikrai nenorėjo. Tie vaikinai buvo jo vieninteliai draugai, vienintelė šeima, esanti Amerikoje. Be jų Tan liktų vienas, o vienišumas jį dažnai pernelyg žlugdydavo.
Šįkart France skambutį atmetė ir vietoj to nusiuntė draugui žinutę, pareikšdamas, jog šiuo metu kalbėti negali. Aišku, tai buvo menkas melas, tačiau karma šįkart tikrai netruko ilgai vaikiną pasivyti. Nepraėjo nė dešimt minučių ir, štai, priežastis neskambinti draugams įžengė pro duris. Vos pamatęs tamsiaplaukį, Tan klastingai šyptelėjo. Reikėjo suvokti, kad jis kreipiasi į France, nes jau tikrai kažką
siaubingo padarė, bet... šįkart Tan tikrai turėjo pripažinti, jog vaikinas buvo stulbinamo grožio, ir tokį France nedvejodamas dar ant šio stalo išdulkintų. Tan padėjo stiklinę į šalį ir patogiai įsitaisė savo didelėje, odinėje kėdėje. Susimetė koją ant kojos, rankas atrėmė į ranktūrius - atrodė tarytum krikštatėvis, besiruošiantis tyliu, šiurpą keliančiu balsu klausinėti, kodėl į jį yra kreipiamasi su šlykščiais reikalais dukros vestuvių dieną.
- Kuo galiu jums padėti? - dalykiškai pasiteiravo Tan ir pažvelgė į mėlynakį. Jo didžiai nuostabai, vaikinas tuomet tik kilstelėjo rankas.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
nu šiap
nu šiap
Pranešimų skaičius : 34
Likes : 10
Join date : 2017-08-26
Age : 29
Nationality : American
Job : painter/model
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mr. France kabinetas   Tr. 09 12, 2018 6:39 pm

Besivartantis lovoje Nyle niekaip negalėjo užmigti nuo penktos valandos, vos tik patekėjo saulė. Nors žadintuvas, esantis šalia lovos, buvo nustatytas lygiai septintai, vaikinas jau kelias valandas žiūrėjo į besikeičiančius skaičius ir visiškai nerado valios atsikelti. Kai pagaliau išmušė septynios ir laikrodis pradėjo vibruoti, kad prikeltų vaikiną iš miegų, tada Nyle ir išlipo iš lovos ruoštis naujai dienai.
Jo butas buvo tikras menininko kampelis. Kaip dailininkas, Nyle buvo kruopštus ir darbštus, bet bet kas jo bute rėžė akį - koridoriuje prie sienos sustatytos tušti dažų kibiriukai, kurių jis taip ir neišneša iki konteinerio, virtuvėje baisi netvarka, kalnas šiukšlių, kurias taip pat reikia išnešti, balkone sustatyti tiek pabaigti, tiek nepabaigti tapyti paveikslai . Kartais tu pradedi vieną, bet tada gimsta mintis kitam paveikslui, pradedi tapyti ir tą, kol galiausiai turi krūvą nepabaigtų darbų, kuriuos galiausiai ir išmeti, nes niekaip negali pabaigti. Viskas šitame buvo apversta, lova niekada nebūna paklota, drabužiai mėtosi ant grindų, apie jo spintą net šnekėti nėra kalbos, tikriausiai ten gyvena žiurkės, nes jis neprisimena, kada paskutinį kartą ją tvarkėsi. Bet vienas dalykas iš visko išsiskiria. Tai sofa ir tvarka aplink ją. Viskas buvo išblizginta, išvalyta, atrodo, kad čia ne Nyle gyventų, o kitas žmogus, va būtent stačiakampyje aplink sofą ir staliuką prie jos. Kodėl taip yra? Na, galbūt dėl to, nes Nyle ant sofos nužudė savo vaikiną, o kad neliktų įkalčių, jam reikėjo viską išvalyti iki menkiausios dulkelės.
DiMarco buvo pagrindinis įtariamasis Rod Santiago nužudymo byloje. Vaikino kūnas buvo rastas prieš tris dienas. Nors nėra jokių įrodymų, kad tai padarė būtent Nyle, policija kaltina būtent jį, mat jis neturi gero alibi, vaikino pokalbis nebuvo įtikinimas, nors ką jie galėjo spręsti iš vertimo, kurį jiems suteikė. Galiausiai kažkas sužinojo, kad jie kaip tik išsiskyrė, tai visi detektyvai užsipuolė ant jo. Ir nors praėjo savaitė ir kol kas įrodymų nėra, Nyle bijo, kad jie čia ateis.Tad nenuostabu, kad pusryčių valgyti jis atėjo būtent ant sofos, dar ir specialiai prišiukšlino, kad sofa labai neišsiskirtų. Persirengęs jis dar truputi apsitvarkė, kad neatrodytų kaip tikrai didžiulis nevala, o kai jo laikrodis ant rankos suvibravo, buvo metas ruoštis ir eiti į miestą. Galbūt Nyle savo namų ir neprižiūrėjo, bet pažiūrėjus į jį, to tikrai nepasakysi. Vaikinas tikrai buvo įspūdintos išvaizdos, kiekvieną dieną eidavo sportuoti, stengdavosi valgyti sveikai, nors dažniausiai tai nepavykdavo. Kai esi dailininkas, kartais pritrūksta laiko kažką pasigaminti arba tu tiesiog nebeturi jėgų dar kažką daryti. Vis dėlto, kai pinigų netrūko, galima buvo gyventi kaip tik nori. Todėl dabar, apsirengęs ir susiruošęs, Nyle išvažiavo į miestą. Aplinkui jį buvo vienintelis advokatas, kuris moka gestų kalbą ir gali jam padėti. Na gerai, galbūt jis nebuvo vienintelis, bet Tan France buvo tai, ko vaikinui reikėjo. Jis skaitė, kokias bylas vyras turėjo ir DiMarco net neabejojo, kad jis padės išsikapstyti ir jam, kad ir kokius įrodymus policija surastų.
Atvažiavęs prie pastato, Nyle pasistatė automobilį neįgaliųjų vietoje. Ant sėdynės mėtėsi reikiamas ženklas, tad jis jį pasidėjo prie priekinio stiklo ir išlipo iš automobilio. Prie jo iš karto prilėkė kažkoks žmogus.
- Čia viena neįgaliesiems, kaip jūs drįstat užimti jų vietas! - ką Nyle mokėjo, tai skaityti iš lūpų. Tai buvo pakankamai sunku išmokti, bet tai yra geriau, negu nieko. Vaikinas tik šyptelėjo ir pakėlė rankas.
"Atsiprašau"
Pamatęs tai, vyras nieko nesakė ir nuėjo šalin. Galbūt iš pradžių vaikiną trikdė toks požiūris į jį, kad jeigu jau gerai atrodai ir prisižiūri, negi būti neįgalus. Deja, tikrai gali ir gyvendamas Amerikoje jis priprato prie to ir stengėsi labai nereaguoti. Bet kai pats esi vilkas ėriuko kailyje, taip pat negali kaltinti ir kitų žmonių, kad su tavimi elgiasi nepagarbiai.
Nuėjęs prie pono France kabineto, Nyle, kaip ir buvo pridera, pabeldė į duris. Kelias sekundes palaukė, mat tikrai negalėjo girdėti, ar ten kažkas yra, o paskui atidarė duris ir įėjo į vidų. Na gerai, kaip DiMarco įsivaizdavo advokatą? Kad jis bus storas ir pagyvenęs senis, kuris nebeturi jokių jausmų savyje ir imasi tokių bylų, mat neturi dėl ko gyventi ir tai yra viskas. Bet kai Nyle pamatė advokatą, jis šiek tiek sutriko, mat jis buvo
nežemiško grožio. Atėjęs į kabinetą jis šyptelėjo, o norėdamas atsakyti į klausimą, jis priėjo arčiau.
"Laba diena, pone France. Esu Nyle DiMarco ir tikiuosi, kad jūs man galėsite pagelbėti" - vaikinas nemelavo, jis tikrai atėjo prašyti pagalbos, kurios jam reikia. Tik ar Tan pasirinks jam padėti, tai buvo kitas klausimas.


 
I need you now, my heart has lost the beat
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
nu šiap
nu šiap
Pranešimų skaičius : 49
Likes : 21
Join date : 2017-09-16
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mr. France kabinetas   Kv. 09 13, 2018 5:05 pm

Tan jau norėjo užbaigti darbo dieną ir ramiai keliauti namo, kur jo ant pūkinės pagalvėlės jau lauks iki skausmo išlepintas siamo veislės katinas. France jau daugmaž įsivaizdavo, kaip būtų įsitaisęs kartu su juo ant sofos ir pažiūrėjęs kokį filmą, paniurkęs savo augintinį, tačiau visi tie jaukūs planai liko atidėti. Beliko tik pasimuistyti, patogiau įsitaisyti plačioje kėdėje ir žiūrėti, kokį nusikaltėlį šįkart vėjas atnešė pro duris. Visgi Tan kiek nustebino tai, jog tamsiaplaukis priešais buvo kurčias. Žinoma, France nepagalvojo nieko blogo, tiesiog tai buvo netikėta ir teko greitai pergalvoti visus savo veiksmus. Pliusas buvo tai, kad Tan mokėjo trijų šalių gestų kalbas: amerikiečių, anglų (nors jos tikrai beveik nesiskyrė, neskaitant kelių žodžių) bei pakistaniečių. Tai buvo tiesiog vienas tų dalykų, kurį Tan išmoko, manydamas, jog galbūt vieną dieną prisireiks. Būtent todėl jis, be gestų, dar kalba kitomis aštuoniomis kalbomis, o tai tikrai pravertė dirbant advokatu, nes, na, žmogus tikrai mieliau rinksis tą advokatą, su kuriuo šnekant nereiks vertėjo.
"Žinoma, kuo galiu jums padėti?" - tuoj pat užsidėdamas šaltai mandagaus, dalykiško žmogaus kaukę prabilo Tan. Jis norėjo tikėti, kad šitas gražuolis tiesiog suklydo ir pas gynybos advokatą užėjo ieškodamas, pavyzdžiui, skyrybų advokato. France nuoširdžiai nenorėjo, kad Nyle būtų prisidirbęs kažką tokio siaubingo, kad net pats Tan išgirdęs rauktų nosį. Kol kas jį dar įsivaizdavo kaip kuklų vaikinuką žibančiomis mėlynomis akimis, tačiau pakankamai greitai tas įvaizdis sugriuvo. Nyle užteko pareikšti, jog čia yra dėl to, nes nužudė savo vaikiną, ir Tan jau atsilošė kėdėje, sunkiai atsipūsdamas. Žmogžudį išteisinti visuomet būna sudėtingiausia, nes, savaime suprantama, labai jau daug įkalčių turi
dingti arba atsirasti, bet tai įmanoma, jei esi pakankamai suktas. France prireikė kokių dviejų minučių susitaikyti su realybe, kad Nyle tikrai čia ne dėl to, nes kokiu butu su partnere nepasidalina, o iškart po to vaikinas susiėmė. Sunėręs pirštus jis atrėmė rankas į stalą ir palinko arčiau Nyle.
"Man rodos, girdėjau kitus kuždantis apie tavo bylą" - po kurio laiko pasakė Tan. "Pagrindinis įtariamasis, tačiau įkalčių trūksta." vyptelėjo jis "vadinasi, pasistengsim, kad jų ir neatsirastų" mirktelėjo Tan ir pasisukęs iš stalčiaus išsitraukė užrašų knygutę. Ramiu veidu ant pirmo lapelio užrašė kelis skaičius, jį užlenkė ir iš lėto nustūmė arčiau Nyle. Ten, aišku, buvo užrašyta pinigų suma, kurios France reikalaus kaip avanso už darbą. O išteisinimo atveju prašys dar tiek pat. Ir, tikrai, Tan nepasikuklino. Su juo būdavo įmanoma dėrėtis (o šitoks vaikinas dar ir
ką nors kitą tikrai būtų galėjęs pasiūlyti vietoj pinigų, su kuo France sutiktų), tačiau už mažiau nei dešimt tūkstančių Tan nedirbdavo.
"Jei jums toks variantas tinka, galime bendradarbiauti." gyvatiškai vyptelėjo jis, stebėdamas Nyle veido išraiškas, kol šis vartė lapelį. Tarytum leisdamas vaikinui pamąstyti, Tan vėl atšlijo. Patogiai atsirėmė į kėdės atlošą, susimetė koją ant kojos ir tik atsiduso, užmesdamas akį į laikrodį. Reikėjo įtarti, kad jiedu užtruks
ilgai, taigi nemaitintas katinas namie dar privalės palaukti...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
~~♣~~
RašytiTemos pavadinimas: Re: Mr. France kabinetas   

Atgal į viršų Go down
 

Mr. France kabinetas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Dangoraižis-