Share | 
 

 Auditorija II

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
~~♣~~
Never take advice from me, you'll end up drunk
avatar
Never take advice from me, you'll end up drunk
Pranešimų skaičius : 23
Likes : 11
Join date : 2017-09-16
Age : 22
Nationality : American
Job : student/waiter
RašytiTemos pavadinimas: Auditorija II   Sk. 09 16, 2018 5:44 pm



It's 4AM, I don't know where to go Everywhere is closed, I should just go home My feet are takin' me to your front door I know I shouldn't though, heaven only knows
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
Never take advice from me, you'll end up drunk
avatar
Never take advice from me, you'll end up drunk
Pranešimų skaičius : 23
Likes : 11
Join date : 2017-09-16
Age : 22
Nationality : American
Job : student/waiter
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Sk. 09 16, 2018 6:26 pm

Noah vis dar nesuprato, kodėl būtent šita kvaila paskaita turėjo būti medicinos fakultete. Negi nėra laisvų auditorijų pas juos? Jam dabar reikėjo važiuoti per pusę miesto, kad pasėdėtų kelias valandas ir važiuotų atgal. Jau dabar, likus kelioms minutėms iki paskaitos pradžios, jis atsisėdo visiškai išvargęs ir norintis važiuoti namo. Nors kol grįš, tikriausiai jau reikės eiti į darbą ir net numigti nespės. Ryte buvo testas, kuriam vaikinas mokėsi visą naktį, galvojo, kad parašys, grįš namo, pamiegos ir tada eis į darbą, bet kažkas iš grupės draugų priminė, kad kažkokia dar paskaita bus su antro kurso politikos studentais, todėl jam reikia būti čia. Kad ir kaip Noah tingėjo eiti, jis negalėjo, likus pasuktiniems metams, rizikuoti savo mokslais ir nelankyti paskaitų. Tad dabar jis čia, per pusę miesto atvažiavo su savo automobiliu, kurį jam padovanojo tėtis šešiolikto gimtadienio proga, taip tikėdamasis, kad sūnus nuspręs sieti savo gyvenimą su gauja, kuri prekiauja narkotikais, ginklais, gali būti pasamdyti atsikratyti tam tikrų žmonių ir panašiai. Noah niekada nenorėjo tokio gyvenimo. Tėtis buvo įsukęs ir mamą ir jo seserį, jam trūko tik sūnaus. Bet kai jis, baigdamas mokyklą, pasakė kad įstojo į vieną iš universitetų ir važiuos mokytis ten, tėvas netgi jo atsisakė. Vaikinas liko vienas, mama dar kartais pervesdavo pinigų pirmus kelius mėnesius, bet paskui Noah nebeturėjo iš ko gyventi ir reikėjo eiti dirbti pačiam. Jis įsidarbino padavėju kažkokiame restorane ir jam tikrai neblogai sekėsi. Dabar, kai jau prasidėjo paskutiniai metai, jis tikrai turėjo daugiau laiko ir galėjo leisti savo dirbti. Tik šiandien gailėjosi, kad taip susitarė, nes naktis be miego tikrai nieko gero nežada. Na gerai, išgers kelis energetinius gėrimus ir tada dirbs iki vidurnakčio, jau toks buvo vaikino grafikas.
Buvo lygiai dvylikta valandas, o žmonių auditorijoje buvo mažai. Savų jis matė tikrai nedaug, tikriausiai ne vien jis tingėjo atvažiuoti čia, daugiau buvo antro kurso studentų, kuriems ši paskaita, tikriausiai, buvo privaloma. Teoriškai, ir ekonomistams reikėjo čia būti, bet daugumos iš jų čia nėra. Po kelių minučių pasirodė dar trys vaikinai, vienas iš jų buvo amerikiečio grupiokas, tai jis prisėdo šalia, o kol dėstytojų nebuvo, jie ėmė kalbėtis. Iš pradžių apie testą, kaip sekėsi parašyti ir kokie klausimai buvo, ar tokios pat užduotys ir panašiai, paskui apie savaitgalį, nes buvo planuoja išvyka ir visi nekantravo, o galiausiai tema prasidėjo apie merginas.
- Iš tikro keista, kad vienas sėdi, maniau lėksi sėsti prie savo merginos, juk ne kada turit paskaitų kartu,- pašiepė jį Lucas, o Noah tik susiraukė, mat visiškai nesuprato, apie ką eina šneka. Tik kai draugas parodė blondine, kuri sėdo šiek tiek žemiau ir šone, Centineo šyptelėjo.
- Juk sakiau, kad mes ne pora,- su Paris jie buvo tikrai pakankamai geri draugai. Susipažino jie dar mokykloje, nes mokėsi ten pat, o daugiau bendrauti pradėjo pernai, kai ji įstojo į šitą universitetą ir vieną dieną pamatė Noah einant į paskaitas. Taip tarp jų užsimezgė tikrai graži draugystė, ir taip, vaikinas tikrai buvo pametęs galvą dėl Paris, bet nenorėdamas nieko sugadinti ir manydamas, kad ji tikrai gali susirasti geresnį, negu Noah, vaikinas nieko ir nesakė. Ir jam buvo tikrai keista, kad aplinkui visi galvoja, kad jie kartu,- o mes tikrai atrodom kaip pora? - paklausė jis, bet kaip tik tuo momentu į auditoriją atėjo dėstytojas ir visi nutilo. Jis atsiprašė, kad vėluoja ir greitai pradėjo skaityti paskaitą. Nebuvo taip neįdomu, bet Noah kelis kartus save pagavo spoksant į Paris. Jis tik vėl grįždavo į pasaulį, ir štai, vėl jis žiūri į merginą ir tikrai negirdi, ką šneka vyras. Vis dėlto, jį tikrai sugrąžino į realybę sprogimas kažkur pastate. Visi tik sunerimo, kol kažkas užrėkė, kad prasidėjo gaisras - kito pastato pusėje, kur yra laboratorijas. Ir jis plito labai greitai.


It's 4AM, I don't know where to go Everywhere is closed, I should just go home My feet are takin' me to your front door I know I shouldn't though, heaven only knows
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
avatar
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
Pranešimų skaičius : 38
Likes : 21
Join date : 2017-09-22
Age : 20
Nationality : American
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Sk. 09 16, 2018 7:15 pm

"Padaryk tai, kas liepta" Paris perskaitė paskutinę gautą žinutę ir tik sunkiai atsikvėpė. Pastarasias tris dienas gaujos, kurioje mergina buvo įstrigusi, ko gero, iki gyvenimo galvos (deja), vadas vis kvaršino jai galvą su naujais paliepimais. Įprastai jis net nenorėdavo, kad Jackson pasirodytų susitikimuose ar išvis kur  nors netoli būstinės, nes jam labiau patikdavo laikyti ją kaip slaptą ginklą, tarytum kokią šnipę, kurią galės nusiųsti, kur tik panorėjęs, o ji, nesukeldama įtarimų, gaus jam informacijos, tačiau dabar kaip reikiant priskręto. Primygtinai reikalavo, kad Paris atsikratytų tam tikru žmogumi. Jackson šiaip jau tokių darbų nemėgdavo. Išvis, nenorėdavo nei kažko kankinti, nei skriausti, o tuo labiau žudyti, tačiau žinojo, kad nepaklususi turbūt tik pasmerks save mirčiai. Ji neturėjo kito pasirinkimo kaip kad dirbti tam veltėdžiui. Net jei kartais tai ir reikšdavo, jog mergina turės padaryti kažką, kam visiškai nepritaria. Per pastaruosius dvejus metus ji įprato ir prie vagysčių, ir prie narkotikų platinimo, bet... žmogžudystės? Iki šiol Paris nušovė tik vieną žmogų, o jo perkreiptą veidą su kulkos palikta žyme kaktoje iki šiol matė savo košmaruose. "Jei nesugebėsi, atsiųsiu Taylor". Po kiek laiko Paris sulaukė dar vienos žinutės, kuri privertė merginą sudrebėti. Gaujos vadas buvo viena, tačiau Taylor buvo iš, neaišku, kokio pragaro paleista gyvatė. Galbūt, kaip mergina, ji turėtų būti švelnesnė ir supratingesnė, bet iš visų narių, su kuriais Paris yra tekę susidurti, ji buvo pati žiauriausia. Pernelyg mėgdavo merginai kumštį į veidą padovanoti tiesiog už ne laiku leptelėtą žodelį. Grasindavo pirštus sulaužyti už atsisakymą paklusti jos tėvui, gaujos vadui. O už neatliktą užduotį? Paris bijojo net įsivaizduoti, kas nutiktų...
- Ar jau Noah rašinėja? - smagiai pasiteiravo šalia sėdinti grupiokė, pagaliau ištraukusi Paris iš visų apmąstymų.
- Ką? Ne. Koks Noah? Apie ką čia šneki? - skubiai išbėrė mergina, paslėpdama telefoną ir apsidairydama. Auditorija dar buvo pustuštė, tačiau studentai pamažu (labai jau tingiai) rinkosi į paskaitą. Na, kadangi ji buvo apie etiką ir tikrai ne katastrofiškai svarbi jų mokslams o veikiau dėl bendro išprūsimo, beveik niekas nepanoro į ją eiti. Paris, tuo tarpu, neatsisakytų nors ir nakvoti universitete, nes, kol ji buvo už šių sienų, tol buvo saugi. Ji nesuprato,
kodėl, tačiau pastebėjo, kad gauja, o tuo labiau jos bosas, iš toli apeina konkrečiai šį kvartalą. Šis universitetas buvo neliečiamas, bet nors smalsumas nerimo, Paris tikrai niekieno neklausinėjo, kodėl. Geriau jau nežinoti ir tiesiog tuo džiaugtis.
- Nagi. Nejaugi mėginsi pasakyti, kad paslapčia nesiuntinėjat vienas kitam...
nuotraukų, - koketiškai mirktelėjo Janet ir palinko arčiau Paris.
- Ne, dėl dievo meilės, mes tik draugai... - beveik piktai atsakė Jackson, bet tuo pačiu momentu žvilgtelėjo į keliomis eilėmis aukščiau sėdintį Noah.
Po galais, turbūt bet ką padaryčiau, kad tik būtume daugiau nei draugai.
- Mhm,
draugai. Labiausiai, - murmtelėjo Janet ir krizendama atsivertė knygą. Paris dar kelias minutes grožėjosi vaikino garbanomis ir plačia šypsena, tačiau kai Noah žvilgtelėjo į pačią Jackson, ji pakraupusi staigiai nusisuko ir įbedė žvilgsnį į dėstytoją.
Šiaip jau Paris mėgo savo mokslus. Jai atrodė įdomios dėstomos temos, jai rūpėjo sužinoti, kas dedasi pasaulyje ir, tuo labiau, sugalvoti būdų, kaip visa tai pakeisti. Mergina suvokė tai, kad pradžią jai puikiausiai gali duoti turima pavardė, tačiau norint eiti toliau reikėjo išsilavinimo. Todėl ji nusprendė studijuoti politiką. Kas ten žino, gal vieną dieną ji sugebės pakreipti ką nors į gerąją pusę. Kol Paris kruopščiai konspektavosi viską, ką dėstytojas pasakojo, iki jų auditorijos atsklido aštrus sprogimo garsas. Visi, kaip vienas, studentai pašoko iš savo vietų. Kažkas šūktelėjo. O po akimirkos jau suskambo sirena, pranešdama apie gaisrą. Iš palubėje įtaisytų purkštuvų pasipylė vanduo ir visos merginos klykdamos griebė rankines, užsivertė jas ant galvos ir puolė lėkti išėjimo link. Paris, tuo tarpu, švaistė laiką rinkdama savo užrašus bei grūsdama juos į kuprinę. Iš auditorijos ji išbėgo beveik paskutinė, vis nervingai mėgindama užsitempti kuprinę ant pečių. Koridoriuje tvyrojo sąmyšis. Atrodo tarytum studentai, apimti panikos, būtų užmiršę, kurioje pusėje išėjimas. Vieni beprasmiškai sukiojosi visiems trukdydami, kiti tikrai lėkė laukan, treti iškėlę telefonus virš galvų filmavo, kas vyksta, o ketvirti ieškojo draugų ir artimųjų. Paris buvo viena jų. Ji žinojo, kad jos gera draugė Ryan, studijuojanti farmaciją, kaip tik šiame fakultete turėjo paskaitą tokiu metu. Ir jos neapleido nuojauta, jog, po galais, Ryan
dabar galėjo būti pačioje laboratorijoje. Tiesiog vien tam, kad įsitikintų, jog klysta, Paris pradėjo skintis kelią pro studentus gaisro link. Ilgai eiti nereikėjo. Liepsnos plito labai greitai ir, kad ir kas iš laboratorijos varvėjo koridoriais tolyn, jis jau degė spalvota ugnimi. Tai pamačiusi Paris akimirką stabtelėjo.
- Ryan?! - nusprendė tiesiog šūktelėti ji. Kažkokia dėstytoja, bėgusi pro šalį, sugriebė merginą už rankos ir pradėjo tįsti tolyn nuo ugnies.
- Mums reikia gelbėtis. Tegul didvyriškais darbais užsiima ugniagesiai, - kvarktelėjo ji, vis dar mėgindama nutempti Paris šalin, tačiau šioji kaip reikiant priešinosi. Galiausiai dėstytoja pasidavė, numojo ranka ir nulėkė šalin, palikdama Jackson vieną.
- Ryan?! Ar girdi mane?! - dar kartą suriko ji, bet ugnis traškėjo taip garsiai, kad, net jei laboratorijoje ir buvo žmonių, jie tikrai negirdėjo. - Šūdas... - galiausiai burbtelėjo Paris ir skubiai nusivilko odinę striukę, be kurios neišeina iš namų. Suvyniojo į ją kumštį, negailestingai vožusi išdaužė langą, pro jį laukan išmetė savo aukso vertės kuprinę (ar, tiksliau, užrašai joje buvo itin svarbūs), o po to, ta pačia striuke prisidengusi veidą, pasiruošė nerti per ugnis laboratorijos link. Visgi ji nespėjo žengti nė žingsnio, kai ją vėl kažkas sustabdė. Paris atsisuko, pasiruošusi iškolioti tą įkyrią dėstytoją, tačiau nuoširdžiai nustebo išvydusi Noah.


Sai che ho pensato sempre quasi continuamente Che non sei mai stata mia Me lo ricordo sempre che non è successo niente Dovevi sempre andar via
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
Never take advice from me, you'll end up drunk
avatar
Never take advice from me, you'll end up drunk
Pranešimų skaičius : 23
Likes : 11
Join date : 2017-09-16
Age : 22
Nationality : American
Job : student/waiter
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Tr. 09 19, 2018 2:55 pm

Po kelių akimirkų pasigirdo sirenos ir iš purkštuvų pasipylė vanduo. Kol kas jie nejautė nei dūmų, nei ugnies, nei karščio, tad studentai iš auditorijos nelabai ir skubėjo. Noah vos ne paskutinis atsistojo, užsidėjo kuprinę ir visiems iš paskos išėjo į koridorių. Tada jis pamatė, kas dedasi būtent ten. Tikrai pajuto ne kokią atmosferą, galėjo užuosti ir dūmus, kurie jau sklido iš laboratorijų pusės, matė, kaip kiti studentai, lyg nežinodami kur yra išėjimas, bėga kitur.
- Pagrindinis įėjimas paskendo dūmuose, reikia eiti pro kitą,- kažkas, atbėgęs iš kito fakulteto galo, pasakė ir tada visi iki vieno pradėjo grūstis link kito išėjimo, pro kurį Noah jau pirmiausia buvo atėjęs, mat prie ten ir paliko savo automobilį. Jis jau norėjo eiti kartu su visais ir evakuotis iš pastato, kai pamatė, kad Paris eina visai į kitą pusę, tiesiai į gaisro židinį. Vaikinas kelias akimirkas sustojo ir pagalvojo, ką daryti. Iš vienos pusės, rizikuoti savo gyvybe nebuvo vertas, bet iš kitos...
Paris. Noah nusikeikė ir pats pasileido eiti prieš srovę, tiesiai link gaisro. Kažkokia pamišusi dėstytoja pralėkė pro šalį, jai tikriausiai buvo toks didelis šokas, kad ji iš tikro atrodo lyg pakvaišusi, o vaikinas vis bandė pasivyti Jackson, kol galiausiai sugriebė ją ir apsuko.
- Whoa whoa whoa, kur tu dabar eini? - paklausė jis merginos ir bandydamas ją vesti tolyn nuo gaisro, nors Paris priešinosi ir aiškino, kad ten buvo jos draugė ir jai reikia ją rasti. Noah atsiduso ir persibraukė ranka plaukus,- ar tu įsitikinusi, kad ten tikrai ji bus? - žinoma, to ji negalėjo pasakyti, bet studentui užteko pamatyti merginos akyse tikėjimą, kad taip, ji tikrai yra, ir viltį, kad jeigu galbūt ją kas nors ištrauks būtent dabar, jos draugė liks gyva. Centineo nebuvo koks nors superherojus, niekada tokiu nenorėjo būti, bet šiandien jis pasijautė taip, lyg turėtų daug galių. Gal eiti padėti? Bet jeigu nukentėsi pats? Bet jeigu ne? Šį kartą jis svarstė tikrai mažiau, atėmė iš Paris striukę, o pats ją apsuko.
- Eik kviesk pagalbą, mat jeigu ten rasiu tavo draugę, jai tikrai jos reikės,- tai padaręs, jis kelias akimirkas pastoviniavo, o paskui puolė į dūmus, kurie buvo pripildę visą vakarinę fakulteto dalį. Kelias sekundės ir Noah atrado gaisro židinį - tikrai degė viena iš laboratorijų ir jeigu ten kas nors buvo, vaikinas tikrai nedrįso eiti į vidų. Bet jis galėjo apžiūrėti aplinkui esančias auditorijas. Pirmos dvi buvo užrakintos, tad jis lėkė prie arčiausiai esančios prie gaisro, kurios durys buvo atidarytos. Vos atėjęs ir pamatė keletą žmonių be sąmonės. Ir iš kur žinoti, kuri ta Paris draugė? Užsikosėjęs, vaikinas pasilenkė prie grindų, o kai kita mergina pradėjo kosėti, jis nuropojo iki jos.
- Kuri iš jūsų yra Ryan? - paklausė jis, o mergina parodė į kitą blondinę, kuri gulėjo netoli durų. Noah linktelėjo ir nuėjo būtent ten. Kažkaip lengvai jam pavyko ją pakelti ir išnešti iš laboratorijos.
Per daug lengvai. Kaip ir buvo sakęs, Paris jo laukė ten, kur saugu. Jis nunešė Ryan ir paguldė ant grindų.
- Ten yra dar keli žmonės, negaliu jų palikti,- pasakė vaikinas ir pasileido bėgti atgal, nors keli žmonės šaukė nebelėkti, mat gaisrininkai jau čia, Noah vis tiek puolė padėti. Žinoma, pats ir nukentėjo, mat vos tik vėl įėjo į klasę, pajuto silpnumą ir suklupo, bet vis dar nuėjo prie tos merginos, kurią kalbino ir pabandė ją pakelti. Tai padaręs, jis gana lėtai ėmė ją nešti iki išėjimo. Galva svaigo, kojos drebėjo, Noah pajuto, kad senka ir bet kuriuo akimirksniu nugrius. Kaip tik tuo laiku iš jo rankų mergina buvo paimta vieno gaisrininko, visai jauno vaikino, o tada jis liepė studentui segti iš paskos. Centineo galėjo tą padaryti ir jis vėl, kaip ir pirmą kartą, saugiai pasiekė išėjimą. Dabar, atsirėmęs į sieną, jis gaudė orą, kol viena iš paramedikių jam atnešė deguonies kaukę. Tada tikrai pasidarė lengviau, galva žymiai atsigavo ir jis galėjo stebėti, kas vyksta. Paris vis dar buvo čia, prie savo draugės. Ją taip pat pavyko atgaivinti, todėl buvo džiugu žinoti, kad vaikino pastangos nenuėjo veltui. Po kelių minučių jis sugavo merginos žvilgsnį ir nusišypsojo. Vis dėlto, džiaugsmas baigėsi kai kažkas vėl sugriuvo, o jiems reikėjo trauktis tolyn, mat kažkuris gaisrininkas buvo įsitikinęs, kad čia tuoj viskas susprogs. Dar kartą.  


It's 4AM, I don't know where to go Everywhere is closed, I should just go home My feet are takin' me to your front door I know I shouldn't though, heaven only knows
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
avatar
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
Pranešimų skaičius : 38
Likes : 21
Join date : 2017-09-22
Age : 20
Nationality : American
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Sk. 09 23, 2018 7:08 pm

Paris tikrai buvo pasiryžusi nerti į liepsnas. Dėl eilinio žmogaus galbūt šitaip ir nesielgtų, tačiau kai žinojo, kad kažkur toje laboratorijoje įstrigusi jos draugė, mergina negalėjo palikti jos nelaimėje. Ji kelis kartus giliai įkvėpė, tarytum palepindama plaučius tais keliais gūsiais ganėtinai gryno oro, o po to žengė žingsnį, ir vėl buvo sustabdyta. Tas išgirstas "whoa whoa whoa" tikrai daug ką pasakė.
- Ten mano draugė įstrigusi. Negaliu tiesiog imti ir išeiti palikusi Ryan vieną, - greitai pasiaiškino Paris ir pamėgino ištraukti ranką iš Noah gniaužtų. Nepavyko. O gal ji per daug ir nesistengė, nes, tiesą pasakius, Taylor ją jau buvo išmokiusi, kaip sudaužyti visus, kurie įgrista. Akivaizdu, Paris nenorėjo su Noah bjauriai elgtis. Tik jau ne tuomet, kai jo tamsios akys šitaip hipnotizavo, o ramus balsas glostė širdį. Paris iš lėto prasižiojo, norėjo dar kokį argumentą mestelėti, kodėl būtent ji turėtų pro ugnį brautis, tačiau Noah ją aplenkė. Nieko daugiau neklausinėjęs tik atėmė striukę ir šastelėjo per liepsnas. Jackson tik šūktelėjo jam pavymui, bet po to per kelis žingsnius atsitraukė nuo ugnies. Neramiai vaikštinėjo po koridorių, neapsispręsdama, ar turėtų pulti vaikinui iš paskos, ar geriau tiesiog luktelėti. Visgi ilgai mąstyti nebereikėjo - Noah po kelių minučių nešinas Ryan išsprūdo pro duris, ir Paris prilėkė prie judviejų.
- Noah, nejuokauk, uždusi tu taip lakstydamas, - bandė paprieštarauti mergina, tačiau argi jos klausys? Noah vis vien sugrįžo į laboratoriją, o Jackson, tuo tarpu, pabandė atgaivinti Ryan. Ji atrodė pakankamai sveika, dar kvėpavo ir visą kitą, tiesiog buvo be sąmonės. Kažkokių sunkių žaizdų mergina taip pat nepastebėjo, tad tai ją šiek tiek nuramino.
Po akimirkos pro šalį jau prabėgo keli ugniagesiai. Jie veržėsi į visus kabinetus iš eilės, ieškodami juose žmonių. Vienam vaikinukui priėjus arčiau, Paris pranešė, jog daug žmonių dar yra laboratorijoje, ir pirštu parodė, kurioje pusėje durų ieškoti. Ugniagesys padėkodamas linktelėjo ir paskatino merginas iš čia greičiau dingti. Paris klusniai palingavo galva, tačiau nė nekrustelėjo. Vienas iš darbuotojų paėmė Ryan ant rankų ir dar kartą paskatino Jackson mauti lauk. Vietoj to Paris įsistebeilijo į liepsnas. Net šyptelėjo pamačiusi iš jų išslenkant Noah. Sutikusi jo žvilgsnį mergina nusišypsojo ir tuoj pat pakilo ant kojų.
- Visi lauk! Dabar pat! Lauk! Čia viskas tuoj sprogs, - pranešė vienas iš gaisrininkų. Paris jau buvo belekianti išėjimo link, kai staiga sustojo ir apsižvalgė. Su jais padus pustosi ir visi darbuotojai. Ar tai reiškė, jog jie palieka kitus vaikus tiesiog likimo valiai toje laboratorijoje? Na, taip, jie saugojo savo gyvybes, tačiau argi tai buvo sąžininga? Paris tik akimirką mąstė. Iškart po to nieko netarusi apsisuko ir lėkte nulėkė atgal į laboratoriją. Karštos liepsnos skaudžiai grybžtelėjo apnuogintas rankas, bet Jackson tik sukando dantis. Ji pritūpė prie pirmo pasitaikiusio žmogaus ir pamėgino jį atplėšti nuo grindų. Užsimetusi nesąmoningo vaikinuko kūną sau ant kupros, Paris apsižvalgė. Šioje patalpoje dar keturi žmonės tysojo nereaguojantys į aplinką. Kaipgi buvo galima juos palikti?
Sunkiai, bet mergina pakilo ant kojų. Pradėjusi vilkti nepažįstamąjį laukan Paris pastebėjo žemę tystančius įvairius chemikalus. Jackson net neabejojo, kad kažkuriems iš jų susidūrus tas sprogimas ir įvyks, tačiau kol kas dar laiko buvo. Tie, kurie jau lietėsi, nesproginėjo, o vienas toks įtartinas dar buvo pakankamai toli nuo kitos balutės. Galbūt dar yra galimybė visus išgelbėti? Paris apsisuko ir vos į Noah neįsimūrijo.
- Padėsi man? - pasiteiravo ji, mėgindama išvilkti vaikinuką laukan. Sunkiausia buvo prašliaužti per liepsnojančią koridoriaus dalį. Po to jau Paris galėjo numesti vaikiną ant grindų ir už kojų suėmusi nuvilkti kelis metrus tolyn, į saugesnę vietą. Iškart po to mergina grįžo į laboratoriją. Pakeliui ji prasilenkė su Noah, kuris kažkokią merginą tempė laukan. Jie tik linktelėjo vienas kitam ir šyptelėjo. Paris nuskubėjo prie kitos aukos ir, kol bandė užsiversti ją sau ant pečių, Noah grįžo į patalpą. Jau buvo akivaizdu, kad abiems trūko jėgų. Adrenalinui nuslūgis Paris pajuto skausmą bei galvos svaigimą, ji sunkiai užsikosėjo, ir skausmingai įkvėpė. Regis, panašiai jautėsi ir Noah.
O gal tai visgi buvo klaida?
- Gal reikia dingti iš čia..? - tyliai sušvokštė ji, tačiau jos žodžius nusinešė sprogimas. Paris pajuto tik stalo gabalą, įsirėžiantį į nugarą. Gal tai, iš tikro, buvo visai neblogai, nes toji plastmasė šiek tiek apsaugojo nuo plūstelėjusio karščio ir ugnies. Paris kyštelėjo galvą iš po plokštės ir nužvelgė dabar jau tikrai liepsnose skęstančią laboratoriją.
- Noah? - akimis vaikiną susirado ji ir net pakraupo pamačiusi, jog jo drabužiai liepsnoja, o pats Noah net nekrusteli. - Noah?! - vėl šūktelėjo Paris, mesdama tą neaiškią paną sau nuo kupros ir lėkdama pas vaikiną. Ji pamėgino užgesinti ugnį, tačiau po ranka neturėjo jokios naudingos priemonės, be to, atrodė, kad Noah drabužiai buvo kiek permirkę tais išsipylusiais chemikalais, tad, ko gero, taip lengvai net ir neužges... Paris nematė kitos išeities. Gerokai paplušėjusi pašalino melsvai liepsnojančius drabužius nuo vaikino kūno ir švystelėjo kuo toliau. Jai besvarstant, kaip iš čia išsivaduoti, Noah pamažu pramerkė akis.
- Ačiū dievui... - suniurnėjo ji, gerai vaikiną papurtydama, kad išblaškytų iš visų miegų.


Sai che ho pensato sempre quasi continuamente Che non sei mai stata mia Me lo ricordo sempre che non è successo niente Dovevi sempre andar via
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
Never take advice from me, you'll end up drunk
avatar
Never take advice from me, you'll end up drunk
Pranešimų skaičius : 23
Likes : 11
Join date : 2017-09-16
Age : 22
Nationality : American
Job : student/waiter
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Št. 10 13, 2018 8:24 pm

Sėdėdamas ant grindų ir stebėdamas, kaip visi laksto aplinkui, Noah truputi atsigavo. Deja, deguonies kauke mėgavosi neilgai, nes atėjus vienam gaisrininkui ir pranešus, kad viskas tuoj išlėks į orą, visi pradėjo rūpintis savo gyvybėmis ir lėkti iš pastato lauk. Vaikinas lėtai atsistojo nuo grindų, pasiremdamas rankomis į sieną, ir pajudėjo link išėjimo. Deja, toli nenuėjo, nes pamatė, kaip Paris apsisuka ir nulekia atgal į laboratoriją iš kurios pats studentas pats ką tik išlėkė.
- Po velnių,- nusikeikė jis ir sustojo. Vienos merginos nepaliks, bet kaip vyras suprato, niekas nebėga jai padėti. Sukaupęs visas jėgas, Noah pasileido paskui ir vėl atgal į ugnis, iš kurių ką tik išėjo. Nulėkė į tą pačią klasę ir vos neatsitrenkė į merginą, dėl kurios čia ir atsidūrė.
- Dėl to čia ir atėjau,- pasakė Centineo ir pamatęs dar kelis gulinčius žmones ant grindų, nulėkė prie jų. Panika apėmė tada, kai jis pasiėmė vieną merginą į glėbį ir nešdamas ją suprato, kad nejaučia jos kvėpavimo. Išlėkęs į kitą korpusą jis pasikvietė žmonių. Ji tikrai buvo uždususi ir nerodanti nei vieno gyvybės ženklo. Pasikvietęs medikų Noah ir paliko ją ten su jais, nežinodamas, ar ją prikels ar ne. Laboratorijoje buvo ir kitų žmonių. Tik jam buvo labai įdomu, kodėl ugniagesiai nieko nedaro. Juk tai ir buvo jų darbas, o ne jo ir Paris, kurie iš viso, buvo be aprangų ir apdegę. Kiek laiko jie dar ištvers? Noah nulėkė atgal į ugnies užvaldytas patalpas. Vėl atėjęs į klasę jis suprato, kad visai kojos nebeklauso ir jėgų buvo visai mažai. Bet liko dar vienas žmogus. Išneša jį ir viskas, galės vėl apsikabinti deguonies kaukę ir sėdėti. Deja, nespėjo nei vieno žingsnio žengti, kai įvyko tas minėtasis sprogimas. Paris jis nekliudė, bet už tad vaikiną nubloškė ant žemės. Jis pajuto, kaip chemikalai atsiduria ant jo ir kūnas pradeda kaisti. Ilgai netrukus jis atsijungė. Bet labai trumpai, gal kokiai minutei. Jis lyg ir jautė, kaip kūnas pradeda vėsti, o tada akys prasimerkė. Paris jau buvo numetusi drabužius nuo jo ir bandė vaikiną pasodinti.
- Mums.. Reikia iš čia... Išeiti, - vos ne vos pravėręs burną pasakė tokius žodžius studentas, o tada sunkiai pakilo ant kojų,- Paris, mes padarėme viską, ką galėjome, tai ne mūsų darbas... - sumurmėjo vaikinas ir kaip tik tuo momentu dar viena sprogimo banga juos nunešė tiesiai pro duris. Šį kartą ji buvo stipresnė ir Noah nebegalėjo atsikelti nuo žemės. Visą kūną skaudėjo.
- Paris...? - prasimerkęs jis ieškojo merginos, deja, jos nematė. Tik po kelių sekundžių pajuto žingsnius prie savęs. Bet ten nebuvo Jackson. Pagaliau kažkoks ugniagesys sugalvojo ateiti jiems padėti. Ir dar ne vienas. Noah tikrai buvo pakeltas nuo žemės ir išneštas į kiemą. Jis vis kartojo merginos vardą, mat net nežinojo, ar ji tikrai gyva ir ar jai viskas gerai. Medicinos darbuotojai liepė nesijaudinti ir vaikinui gulėti ramiai jų automobilyje. Jis, su deguonies kauke, pragulėjo gerą pusvalandį, kol rado jėgų atsisėsti ir netgi išlipti iš greitosios pagalbos automobilio. Darbuotojai pamatę Noah liepė lipti atgal, o jis tik žiūrėjo į degantį chemijos fakultetą ir negalėjo suprasti, kaip viskas taip pasisuko. Gaisrininkai jį gesino, bet chemikalai visai įsisiautėjo ir praeis dar keletą valandų, kol jie pagaliau užgesins pastatą.
- Paris? - Noah, pasimetęs ir nesiorientuodamas aplinkoje, toliau kartojo merginos vardą tikėdamasis, kad nors vienas iš aplinkinių žmonių sureaguos į jo pasakymą,- Paris? - bet kaip niekas, be tos darbuotojos, kuri kartojo vaikinui eiti sėstis atgal į automobilį, taip niekas ir nesureagavo,- kur ji? - Centineo pažiūrėjo į medicinos pagalbos darbuotoją, o ji tik purtė galvą ir nežinojo, apie ką vaikinas šneka. Jam ir vėl pasidarė bloga, tad jis tikrai prisėdo automobilio gale. Pasirodo, jis netgi buvo pusnuogis, o ir nugedimai nebuvo maži, tad keli darbuotojai buvo sutvarkę ir vaikino žaizdas. Žodžiu, atgaudamas blaivų protą, Noah tik dabar pradėjo pastebėti kas nutiko. Po dar keleto minučių jis tikrai galėjo pasakyti, kas buvo tikrai, o kas tik jo minčių sukeltos iliuzijos. Fakultetas iš tikro atviromis liepsnomis nebedegė, nebent jį per dešimt minučių spėjo užgesinti. Aplinkui buvo tikrai daug žmonių ir jam buvo šalta, bet niekas nenorėjo liestis prie vaikino žaizdų. Ir tada, kai Noah dairėsi, jis pamatė Paris.Vaikinas atsistojo ir nulėkė iki jo - jo žingsniai buvo lėti ir nekoordinuoti, kelis kartus atrodė, kad studentas išsities ant asfalto. Bet jis atsidūrė prie jos.
- Aš taip nerimavau, tavęs nebuvo po sprogimo ir... - Noah prisilietė prie Paris, lyg norėdamas užtikrinti, ar ji tikrai gyva, o paskui šyptelėjo, taip prisitraukęs ją apkabinimui. Ir tada jis suprato, kiek iš tikro jo oda nudegė. Net aiktelėjęs iš skausmo, vaikinas atsitraukė, bet vis tik šypsojosi. Svarbiausia, kad blondinei nieko nenutiko,- kaip tu? - paklausė jis, o ta medicinos darbuotoja jau liepė jam eiti atgal į jam paskirtą greitosios automobilį.


It's 4AM, I don't know where to go Everywhere is closed, I should just go home My feet are takin' me to your front door I know I shouldn't though, heaven only knows
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
avatar
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
Pranešimų skaičius : 38
Likes : 21
Join date : 2017-09-22
Age : 20
Nationality : American
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Pir. 10 15, 2018 7:57 pm

Nepraėjus nė minutei Paris jau vėl karštligiškai svarstė, ką galėtų dar išgelbėti. Visgi apsidairiusi pamatė arba jau į aplinką nereaguojančius kūnus, arba jų link einančius ir laukan vijančius gaisrininkus. Galiausiai teko pasiduoti. Paris tik įsikibo vienam iš darbininkų į ranką, sunkiai pakilo ant kojų, o tuomet buvo kone išstumta iš patalpos. Paris visgi neskubėjo išeiti. Nepaisant to, kad viskas aplink pleškėjo, ji duso dūmais, beveik alpo iš karščio, o brazdančios sienos tikrai pasitikėjimo nekėlė, Jackson, kaip įkalta, stovėjo koridoriuje ir laukė, kol pasirodys gaisrininkas su Noah. Visgi greičiau nei mergina ko nors sulaukė, vienas iš netoliese besisukiojusių darbuotojų sugriebė Paris, persimetė per petį ir ištįsė į kiemą. Pastatė saugiai ant pievutės ir visą moralą atskaitė, kaip mergina neatsargiai elgėsi, kokius kvailus sprendimus priėmė, kaip ji pati galėjo žūti, ir, tuo pačiu, Noah gyvybę užbaigti. Būtent paskutinis sakinys privertė Paris šiek tiek susigėsti. Aišku, ji nesitikėjo, kad vaikinas veršis jai iš paskos į ugnį, tačiau kai jau pamatė, kad taip nutiko... galėjo sustoti. Galėjo apsisukti ir kartu su juo pabėgti. Bet ne. Paris panorėjo vaidinti visagalį dievą, išgelbėsiantį visus. Deja, viskas nepavyko taip, kaip norėtąsi.
Turbūt geras dešimt minučių ją ten gaisrininkas šnekino vietoj to, kad grįžtų prie darbo (galiausiai mirktelėjęs dar ir numerio paprašė), bet vos tik vaikinukas nuėjo šalin, Paris puolė ieškoti Noah. Jai kaip reikiant atlėgo tolumoje pamačius jį jau slampinėjant ir, ko gero, ieškant jos. Mergina nuskubėjo prie Noah ir iš siaubo net širdis apšalo, pamačius, kaip vaikinas zigzaguoja, kokie nekoordinuoti jo judesiai. Paris tuoj pat prisiglaudė prie Noah, tvirtai įsikibo į jo liemenį vienu metu tarytum ir prilaikydama, tačiau tuo pačiu ir pasimėgaudama jo tokiu artumu. Nors, reikėjo pripažinti, pirmą jų tokį jaukų susiglaudimą įsivaizdavo kiek kitokį. Visų pirma, būtų maniusi, kad Noah vilkės kiek daugiau nei kelis apatinius drabužius, o antra, Paris nebūtų net pagalvojusi apie tvyrantį dūmų dvoką.
- Man viskas gerai, - tyliai patikino ji, dabar jau pasirūpindama neprisiliesti prie nudegusių vietų ant vaikino kūno. Žinoma, tik kai į jį atkreipė dėmesį, tuomet ir pati Paris pajuto, jog neišėjo iš degančio pastato tokia blizganti, kaip norėtų. Tai, kad visa buvo purvina ir suodina, tai buvo mažiausiai problema. Paris, taip visus betampydama, kaip reikiant nusibrozdino rankas bei kelius, o aštrūs ugnies liežuviai šen bei ten tikrai kliudė apnuogintą odą. - Bet, Noah, gal leisk profesionalams pasirūpinti tavimi, gerai? Tokios žaizdos gąsdinančiai atrodo... - atsiduso Paris ir, kadangi Noah priešinosi, kartu su juo sugrįžo iki greitosios automobilio. Ten jų jau laukė vienas pasipiktinęs paramedikas, kuris greitai patupdė Noah į vietą ir palinko prie jo žaizdų. Kažkuriuo momentu jis dar kilstelėjo galvą ir, atkišęs vatos gniutulą, apipiltą peroksidu, paskatino Paris pačią žaizdeles apsivalyti. Na, bent jau tiek mergina galėjo padaryti.

Geros naujienos buvo tai, kad bent kurį laiką nereiks lankyti paskaitų, vadinasi, Paris galės nekvaršinti galvos dėl darbų, o tiesiog ilsėtis. Tiesą, reikės užeiti pas psichologą, su juo šnektelėti dėl visos šitos situacijos, bet tai menka problema. Tačiau blogos naujienos buvo tai, kad Paris neturės priežasties eiti į universitetą. Į vienintelį pasaulio kampelį, kuriame ji buvo neliečiama. Taigi, ji nebebus tokia saugi, kokia norėtų būti. Jau kone neabejojo, kad per ateinančias dienas jai kas nors paskambins ir parūpins darbą. Panašiai ir buvo. Tik niekas neskambino. Taylor nesikuklindama pasirodė prie Paris namų durų su kažkokiu vyruku.
- Kur jį sodinti? - sušvokštė ji, neramiai stuktelėdama iš glėbio besiveržiantį nepažįstamąjį.
- Gal visai pakvaišai? Mano namuose? - Paris dar bandė atsikalbinėti, tačiau su Tay tokių žaidimų nebūdavo. Ji laikė peilį prie vyruko gerklės, tad dabar tikrai nepagailėjo juo staigiai užsimoti ir brūkštelėti Paris per skruostą. Mergina aiktelėjo, susiėmė už žaizdos ir iškart žengė kelis žingsnius atgal. Labai jau patogu buvo tai, kad Paris gyveno savame name visiškai viena. Regis, tokią pačią išvadą ir Taylor priėjo. Ji drąsiai žengė į merginos svetainę, nutėškė neaiškų vyruką ant jos fotelio ir suskubo pririšti su virvę, kurią buvo prisisegusi prie kelnių diržo, iš kurios Paris prieš tai nepastebėjo. Kas be ko, Taylor užklijavo ir vyriškiui burną. Tik tuomet ji pagaliau pažvelgė į Jackson.
- Tau juk liepė šitą nudėti, - žemu, dusliu, šiurpą keliančiu balsu pranešė Taylor. Žinoma, Paris apie šią užduotį jau pakankamai ilgą laiką žinojo ir tam morališkai ruošėsi. Tą rytą prieš įsižiebiant gaisrui, ji gavo žinutę, kurioje vadas grasino užsiundyti Taylor, jei Paris nepaklus. Na, štai, terminas baigėsi, Jackson darbo neatliko, ir Tay stovėjo jos namų svetainėje. Paris galbūt bandė atrodyti narsi, tačiau iš tikro drebėjo, kaip epušės lapas. Per pirštus, prispaustus prie skruosto, dar varvėjo kraujas, merginos akyse kaupėsi ašaros, ji su siaubu stebeilijosi į Taylor. Kone laukė savo mirties nuosprendžio. Tačiau Tay buvo gudri kalė. Nors ji žinojo, kad fizinis kankinimas yra veiksmingas, puikiai numanė, kad Paris kur kas labiau paveiks psichologinis. Ji nieko nedarė. Net žodžio nepasakė. Tiesiog ištiesė peilį ir galva mostelėjo į vyruką. Paris suprato, ką turi padaryti. Ji iš lėto paėmė ginklą ir žengė žingsnį link isterikuojančio vyriškio. Jackson nežinojo, kas jis toks, ką padarė, ar kuo nusikalto, kad tokios pabaigos nusipelnė, tačiau ne jos teisė buvo tokių dalykų klausinėti. Mergina sunkiai nurijo seiles, atsikvėpė ir, jausdama, kaip Taylor kritikuojantis žvilgsnis varsto nugarą, prispaudė peilį vyriškiui prie kaklo. Jo akys maldaute maldavo pasigailėjimo. O Paris buvo įsitikinusi, kad jos pačios akyse švietė apgailestavimas. Bet Jackson žinojo, kad jai už tokį darbą nebus atleista. Toli gražu. Ji tik užsimerkė ir tramdydama riksmą vienu judesiu giliai perrėžė vyriškio gerklę.
Atsitraukusi per keletą žingsnių mergina stebėjo, kaip nepažįstamasis nukraujuoja jos svetainėje. Po kelių ilgų minučių Taylor suniurnėjo:
- Na, ar buvo taip sunku? - ji pagriebė peilį, jį nusišluostė į tamsų skudurėlį, kurį visuomet nešiojasi su savimi, ir ramių ramiausiai išėjo iš namų, palikdama Paris tvarkytis su visa šita koše. Ir Jackson nujautė, kad turi paskubėti. Taylor juk tikra gyvatė. Ji gali vien dėl smagumo užsiundyti ant jos policiją. O ką gi Paris galėjo padaryti? Juolab šitaip greitai? Ateinančią valandą ji praleido tiesiog isterikuodama, gulinėdama ant grindų, klykdama, raudodama, o tik po to susivokė, jog reiktų užmesti kokią paklodę ant negyvo kūno.
Buvo trečia ryto. Paris nė velnio nežinojo nei į ką kreiptis, nei ką daryti. Niekada dar į tokią situaciją nebuvo pakliuvusi. Taigi, galiausiai, ji priėmė patį kvailiausią sprendimą, kokį begalėjo. Į visą šitą košę įvėlė dar vieną nekaltą žmogų.
- Noah..? - tyliai sukuždėjo ji, vos vaikinas atsiliepė apsimiegojusiu balsu. - Prašau... padėk man, - mergina tvirčiau sugniaužė telefoną, nes, turint galvoj, kaip jos visas kūnas be paliovos drebėjo, Paris pasibijojo jį išmesti ant grindų. - Žinai, kur gyvenu, tiesa? Prašau, atvažiuok. Dabar.
Prašau, - cyptelėjo ji prieš padėdama ragelį. Nesuteikė progos Noah pasakyti "ne". Paris išėjo iš svetainės, uždarė duris ir tik tuomet stabtelėjo vonios kambaryje. Pati dar buvo visa kruvina, tad šiek tiek apsiprausė, o po keliasdešimties minučių pasigirdo ir skambutis į duris.


Sai che ho pensato sempre quasi continuamente Che non sei mai stata mia Me lo ricordo sempre che non è successo niente Dovevi sempre andar via
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
Never take advice from me, you'll end up drunk
avatar
Never take advice from me, you'll end up drunk
Pranešimų skaičius : 23
Likes : 11
Join date : 2017-09-16
Age : 22
Nationality : American
Job : student/waiter
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Št. 10 27, 2018 3:52 pm

Noah buvo labai laimingas žinodamas, kad mergina išėjo kur kas sveikesnė, negu jis. Pažvelgęs į savo kūną vaikinas tik atsiduso. Žinojo, kad liks randai, bet tai bus ženklas to, kad jis šiandien išgelbėjo ne vieną gyvybę. Sėdėdamas medikų automobilyje Noah aikščiojo, nes tvarkė jo žaizdas ir tikrai, kai pradeda sugrįžti į realų pasaulį, supranti, kad tikrai skauda. Bet mintis, kad Paris buvo šalia, jį guodė ir tverdamas visus skausmus, vaikinas išsėdėjo tą gerą pusvalandį, o paskui jis buvo paleistas namo. Iš viso, šita diena šokiravo ne vieną, tad Noah grįžęs, prisėdo ant kėdės virtuvėje ir gerą valandą galvojo apie gaisrą ir sprogimą. Kai grįžo kambariokai ir pamatė tokį savo draugą, taip pat susirūpino ir ėmė klausinėti. O išsipasakoti jiems buvo tikrai geras jausmas, tą vakarą jie daugiau nieko neveikė, tik kalbėjosi, o tada Noah, pavargęs nuo visko, atsigulė į lovą ir išgėręs vaistų nuo skausmo, greitai užmigo.

Kai esi traumuotas ir išgyvenęs tokią nelaimę, visi į tave pradeda žiūrėti kitaip. Nereikėjo visą mėnesį eiti į universitetą, nuo darbo jis taip pat buvo išleistas ir galėjo mėgautis tokiomis atostogomis. Po geros savaitės ir žaizdų taip smarkiai nebeskaudėjo, todėl Noah ramiai sau galėjo pasidaryti visus darbus. Geriausia, kad iš viso šito išėjo, kad jam pavyko susitikti su mama. Jos nebuvo matęs kelis metus, o kai ji sužinojo, kad jos sūnus taip nukentėjo, ji atvažiavo ir jie turėjo trumpą, pusvalandžio susitikimą, vietoje iš kavinių. Pamatęs moterį, vaikinas tikrai susigraudino. Tos trisdešimt minučių pralėkė taip greitai, o vaikinas tikrai nenorėjo skirtis su mama. Deja, moteris patikino, kad tėvas ims jos ieškoti. Centineo suprato ją, apsikabinęs dar keletą akimirkų nepaleido, o paskui, palydėjęs ją iki automobilio, atsisveikino. Keikdamasis, kad gimė tokioje šeimoje ir negali net su mama matytis, jis grįžo pas save į namus ir įsijungęs žaidimų konsolę, išliejo pykti būtent ten, šaudydamas zombius ir griaudamas namus. Vakare, grįžus kambariokams, jie dar nuėjo į barą išgerti, o paskui Noah, apie vidurnaktį, visi nuėjo miegoti, mat vienam iš jų buvo rytoj egzaminas ir gerti iš vakaro nebuvo patartina, bet vaikinas žinojo, kad vis tiek neišlaikys.
3 valanda nakties. Nors Noah telefonas buvo be garso, vaikinas vis tiek pabudo, nes girdėjo, kaip jis vibruoja. Kas jam skambina tokiu metu? Net nepažiūrėjęs į vardą, vaikinas atsiliepė
- Klausau? - išgirdęs Paris balsą, jis net atsisėdo lovoje,- kas nutiko? - paklausė jis, mat iš drebančio merginos balso buvo galima suprasti, kad kažkas baisaus,- Paris? - daugiau nieko iš jos neišpesęs, vaikinas atsiduso ir numetė telefoną atgal ant spintelės. Niekada nemanė, kad dėl kažkokios merginos aukos savo numylėtą miegą, bet štai, jis keliasi ir važiuos būtent iki jos. Nuėjęs iki vonios kambario vaikinas nusiprausė veidą, grįžęs į kambarį apsirengė ir išėjo iš namų. Atsisėdęs už vairo jis suprato, kad nori miego, kad sustojęs degalinėje, kuri dirba visą parą, nusipirko energetinio gėrimo. Vos ne visą jį išgėrė per vieną užsivertimą, bet kai jis atsidūrė prie merginos namų durų, tikrai jautėsi šiek tiek geriau. Vos tik blondinė jas atidarė, Noah iš karto pastebėjo, kad jos skruostas buvo perkirstas.
- Kas nutiko? - paklausė jis žiūrėdamas į žaizdą,- ar kas nors išsilaužė į namus? Kas tai padarė? - klausinėjo jis. Juokinga, kad mintyse jis prisiminė vieną žmogų, savo seserį, kuri mėgdavo taip žaisti su peiliais. Tikėkimės, čia ne jos darbas, mat tada Jackson bus įsivėlus į tikrai negerus dalykus. Ir kol kas Noah tikrai galvojo, kad tas skruostas buvo blogiausia, kas galėjo nutikti, bet kai nuėjo į svetainę ir ten pamatė negyvą žmogų, kuriam taip pat, su peiliu, buvo perrėžta gerklė, viskas pasikeitė. Jis išpūtęs akis pažvelgė į Paris.
- Prašau, pasakyk, kad grįžai namo ir radai tą savo svetainėje. Kad esi visiškai su tuo nesusijusi,- Noah susiraukė, ypač kai jis atpažino tą vyrą. Dar prieš kelis metus, kai Noah matydavo, kas vyksta tėvo gaujoje, šitas tipas vis sukiodavosi aplinkui. Na, tikriausiai kai susidedi su tokiais žmonėmis, greitai ir tau pačiam ateina galas. Atsidusęs, jis vėl pažvelgė į Paris ir laukė merginos atsakymo. Noah meldėsi, kad ji nebūtų su tuo susijusi. Deja.


It's 4AM, I don't know where to go Everywhere is closed, I should just go home My feet are takin' me to your front door I know I shouldn't though, heaven only knows
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
~~♣~~
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
avatar
I prefer dangerous freedom over peaceful slavery
Pranešimų skaičius : 38
Likes : 21
Join date : 2017-09-22
Age : 20
Nationality : American
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   Pir. 10 29, 2018 3:13 pm

Visas tas dvidešimt minučių, kol laukė Noah atvykstant, Paris neramiai kramtė ir taip jau iki gyvuonies nugraužtą nykščio nagą, kitoje rankoje tarp pirštų trynė kruviną servetėle, kuria dar kartas nuo karto nusivalydavo skruostą, ir be perstojo, nepailsdama suko ratus po svetainę, krūptelėdama kaskart kai išgirsdavo bet kokius, net pačius menkiausius garsus. Tos dvidešimt minučių prailgo kone iki begalybės. Paris ne kartą buvo sudvejojusi - galbūt Noah jau nebeatvažiuos, jeigu jau šitaip ilgai trunka - tačiau žvilgtelėjusi į laikrodį suprasdavo, jog prabėgusios buvo gal tik kokios trys minutės. Mergina tik sugriežė dantimis ir, toliau sau patyliukais verkšlendama, žygiavo nuo koridoriaus durų iki pat fotelio, ant kurio dar drybsojo lavonas.
Pagaliau skambutis į duris. Paris garsiai aiktelėjo ir vos ne griūdama puolė šių atidaryti. Net nesusimąstė, jog, galbūt, tai spąstai ir tiesiog Taylor sugrįžo. Jokia mintis apie pavojų jai net netoptelėjo. Jackson plačiai atvėrė duris ir įtempė Noah vidun.
- Man viskas gerai, -
na, daugiau ar mažiau. - Ateik čia, į svetainę... - tyliau sukuždėjo ji ir, prieš tai užsitikrindama, jog tikrai užrakino buto duris, po to suėmė Noah už rankos ir nuvedė jį iki fotelio. Tuomet tiesiog atsitraukė per kelis žingsnius ir leido vaikinui pačiam susidaryti išvadas. Paris tik vylėsi, kad Noah, pažvelgęs į ją ir pamatęs jos būklę, suvoks, jog čia tikrai mergina viską ne savo noru padarė.
- Negaliu, - galiausiai cyptelėjo Paris, vėl apsipildama ašaromis. - Norėčiau, bet negaliu, - mergina sudrebėjo ir apglėbė save. - Jį tiesiog įtempė į mano butą, pasodino ir paliepė nužudyti. Aš... negalėjau nesutikti. Bandžiau priešintis, bet... - Paris išraiškingai mostelėjo į žaizdą skruoste. - Noah, prašau, patikėk manimi.
Tikrai nenorėjau šitaip elgtis. Aš esu įsivėlusi į... tai, į ką neturėčiau nosies kišti ir... bijau, kad dabar jau nebeturiu galimybės išsivaduoti. Jie žino, kur gyvenu, bet kada atras, bet kada privers jiems dirbti... - kaip galėdama netiksliau savo situaciją apibūdino Paris, tačiau iš Noah akių pastebėjo, jog vaikinas suprato kur kas daugiau nei turėtų.
- Noah, prašau... padėk man su juo susitvarkyti, aš... nežinau, ką daryti. Negaliu jo čia palikti, o dar visas tas kraujas... - mergina vėl suisterikavo ir rankomis prisidengė veidą, tarsi tai turėtų nuo visko apsaugoti. Kaip mažas vaikas slėpėsi nuo savo problemų lyg vadovautųsi tuo kvailu "aš nematau, tai ir manęs nemato" mąstymu. - Jį reikia kaip nors... išnešti... užkasti gal... nežinau, - toliau niurnėjo Paris, jau ieškodama vietos, kur prisėsti, nes virpančios kojos atsisakė dirbti savo darbą. Mergina klestelėjo ant stalo krašto ir iškart nulenkė galvą. - Reikia jį sukapoti, - galiausiai staigiai drėbtelėjo ji, tarsi būtų troškusi greičiau šiais žodžiais atsikratyti, - gabalais sudėti į maišus ir išnešti kur nors į sąvartyną su kitomis šiukšlėmis. Galbūt tai neatrodytų kaimynams įtartina, - toliau svarstė mergina, vis spausdama drebančias rankas prie pilvo, kuris sulig kiekviena sekunde vis pikčiau ir pikčiau skundėsi. - Maišus sudegintume. Nieko nepaliktume. Jei neras kūno - neras ir įrodymų, - pridūrė Paris, nedrąsiai pakeldama akis į lavoną ant fotelio.
O kaip reikės namus sutvarkyti? Su kokiais valikliais grindis šveisti? Fotelį jau tik išmesti bereiks... Vis svarstė ji, galiausiai vėl drįsdama pažvelgti į Noah. Kažkodėl tikėjosi, kad vaikinas pakraupęs išlėks lauk, bet Noah stovėjo, regis, ramut ramutėlis. Galbūt tik kiek nusivylęs (bet tai tik dar blogiau).


Sai che ho pensato sempre quasi continuamente Che non sei mai stata mia Me lo ricordo sempre che non è successo niente Dovevi sempre andar via
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content
~~♣~~
RašytiTemos pavadinimas: Re: Auditorija II   

Atgal į viršų Go down
 

Auditorija II

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Magnificent City!  :: Universitetas-